|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Pernai rudenį malūno stogas buvo užlopytas, bent laikinai apsaugant statinį nuo aplinkos poveikio.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Penktadienį vykusiame rajono Tarybos posėdyje buvo pritarta projektui, kuriuo numatyta gelbėti senąjį Vištyčio malūną. Suvalkijos krašto kultūros vertybę bus siekiama išsaugoti pasinaudojant Valstybės saugomų teritorijų tarnybos parengto projekto lėšomis.
Nupirks Savivaldybė
Prieš savaitę Vištyčio regioninio parko direkcijoje įvyko svarbus trišalis susitikimas, kuris turėjo nulemti senojo Kanapkio malūno likimą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis ir projekto specialistė (administratorė) Agnė Tamošiūnė, rajono Savivaldybės vadovai bei regioninio parko direkcijos atstovai aptarė būsimos partnerystės sutartį dėl dalyvavimo projekte „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“.
Kad griūvantis malūnas būtų prikeltas naujam gyvenimui, numatyta pasinaudoti paramos lėšomis pagal 2014–2020 m. ES fondų investicinių veiksmų programos priemonę „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“.
Šiuo metu Vištyčio malūnas priklauso asociacijai Sūduvos kultūros fondui, o Aplinkos ministerijai pavaldi VSTT lėšų privačių objektų apsaugai skirti negali. Todėl dar prieš sudarant sutartį buvo iškelta sąlyga, kad Savivaldybė malūną iš savininko perpirktų. Savo ruožtu meras Algirdas Neiberka pažadėjo, jog Savivaldybės administracija malūną pirks tik būdama tikra, kad iš ministerijos gaus lėšų jam atstatyti.
Suma – iki 350 tūkst. eurų
Vasario 19 d. surengtame susitikime ir buvo aptarti tolimesni veiksmai. Savivaldybė įsipareigojo artimiausiu metu malūną iš savininko nupirkti, taip pat pagal poreikį pakoreguoti prieš keletą metų savininko padarytą malūno renovavimo techninį projektą. VSTT savo ruožtu turi parengti investicinį projektą ir paruošti paraišką finansavimui.
Malūnui atnaujinti numatyta preliminari suma gali siekti iki 350 tūkst. eurų.
Planuojama, jog už šiuos pinigus turi būti sutvirtintos ar pakeistos statinio konstrukcijos, restauruota stogo kepurė bei sienos, atkurti sparnai ir vėjų rožė, restauruoti vidaus elementai, chemizuota vidaus įranga bei kt.
Numatyta, kad jau restauravus malūną jo eksploataciją ne mažiau kaip penkeriems metams perims Vištyčio regioninio parko direkcija. Čia ketinama vykdyti muziejinę veiklą, rengti ekskursijas, edukacines programas.
Malūną norima padaryti patraukliu lankomu objektu, tad susitikime detaliai aptarti ir infrastruktūros reikalai. Svarstyta, jog prie malūno turėtų atsirasti ne tik informacinis stendas, bet ir automobilių aikštelė, lauko apšvietimas, tualetas lankytojams, suoleliai bei kiti panašūs elementai.
Delsta labai ilgai
„Santakoje“ jau buvome rašę apie nykstantį niekieno netvarkomą Vištyčio malūną. Šis unikalus kultūros paveldo objektas, dar vadinamas Kanapkio malūnu, itin sparčiai pradėjo irti prieš pusantrų metų. Jo likimu ypač jautriai besirūpinusių Vištyčio regioninio parko direkcijos darbuotojų teigimu, medinis malūnas ėmė nykti tiesiog akyse. 2016-ųjų vasarą pradėjo krypti vėjų rožę laikę mechanizmai, vidun ėmė linkti stogo kepurė. 2017-ųjų pavasarį stogas įlūžo. Liūtys sparčiai gadino viduje esančią autentišką įrangą, dėl kurios prieš penkiolika metų regioninio parko direkcijos iniciatyva Vištyčio vėjo malūnas buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas tvirtino, jog 1925 metais vištytiškio Jono Kanapkio pastatytas malūnas su išlikusia įranga yra vienintelis toks Lietuvoje, tad jį išsaugoti būtina.
Regioninio parko vyr. specialistė Rimutė Gagienė pasakojo, kad prieš keliolika metų į Vištytį pakviestas kultūros vertybių ekspertas Eligijus Juvencijus Morkūnas malūną įvardijo kaip labai vertingą kultūrinį turtą. Svarių įvertinimų objektas yra sulaukęs iš tuometinės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės, Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės.
Besikeičiantys malūno savininkai taip pat sutiko, jog unikalų objektą reikia išsaugoti ateities kartos, mėgino dalyvauti projektuose ir gauti lėšų renovacijai. Tačiau jokių konkrečių veiksmų apsaugoti statinį bent jau nuo žalingo aplinkos poveikio taip ir nebuvo imtasi.
Tik pernai vasarą, Vištyčio regioninio parko direkcijai išjudinus visas įmanomas institucijas, reikalai pajudėjo. Dabartinio objekto savininko, Sūduvos kultūros fondo vadovo A. Balbieriaus ir rajono Savivaldybės administracijos bendromis pastangomis stogas buvo laikinai uždengtas, kad vidun netekėtų vanduo ir nesikauptų pelėsis. Tuo pat metu imtasi aktyviai bendradarbiauti su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, siekiant gauti paramą malūnui renovuoti.
Miltų nemals, bet išliks
Ko gero, už tai, kad unikalaus kultūros paveldo objekto apsaugojimo reikalai pagaliau pajudėjo, labiausiai dėkoti reikėtų Vištyčio regioninio parko direkcijos žmonėms. Malūnas šiai įstaigai niekada nepriklausė, tačiau direkcija dėjo daug pastangų jį įsigyti ar bent jau išsaugoti. Gaila, jog tokio didelio rūpesčio unikaliu objektu neparodė ne tik ankstesni savininkai, bet ir Kultūros paveldo departamentas, dėl to medinis statinys ir atsidūrė ties išnykimo riba.
Tačiau dabar parko direkcijos darbuotojai džiūgauja.
– Su šiuo malūnu visoms tarnyboms išūžėme galvas. Statomi įvairūs nauji įrenginiai, apžvalgos bokštai, bet niekais eina toks kultūros objektas. O juk netoliese yra ir senoji aliejinė – visas liaudies amatų kompleksas. Todėl nepaprastai džiaugiamės matydami, kad malūnas tikrai bus išgelbėtas. Gal miltų ir nemals, bet stovės su sparnais. Jo vertė – didžiulė ir įvairi: ir kraštovaizdžio, ir techninė, pagaliau – ir sentimentalioji, nes šis malūnas svarbus daug metų čia gyvenantiems ar atvykstantiems žmonėms. Net ir Vištyčio regioninio parko logotipe yra senasis malūnas, tai argi galėjome leisti jam supūti? – kalbėjo R. Gagienė.
Penktadienį vykusiame rajono Tarybos posėdyje buvo pritarta projektui, kuriuo numatyta gelbėti senąjį Vištyčio malūną. Suvalkijos krašto kultūros vertybę bus siekiama išsaugoti pasinaudojant Valstybės saugomų teritorijų tarnybos parengto projekto lėšomis. |
Prieš savaitę Vištyčio regioninio parko direkcijoje įvyko svarbus trišalis susitikimas, kuris turėjo nulemti senojo Kanapkio malūno likimą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis ir projekto specialistė (administratorė) Agnė Tamošiūnė, rajono Savivaldybės vadovai bei regioninio parko direkcijos atstovai aptarė būsimos partnerystės sutartį dėl dalyvavimo projekte „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“.
Kad griūvantis malūnas būtų prikeltas naujam gyvenimui, numatyta pasinaudoti paramos lėšomis pagal 2014–2020 m. ES fondų investicinių veiksmų programos priemonę „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“.
Šiuo metu Vištyčio malūnas priklauso asociacijai Sūduvos kultūros fondui, o Aplinkos ministerijai pavaldi VSTT lėšų privačių objektų apsaugai skirti negali. Todėl dar prieš sudarant sutartį buvo iškelta sąlyga, kad Savivaldybė malūną iš savininko perpirktų. Savo ruožtu meras Algirdas Neiberka pažadėjo, jog Savivaldybės administracija malūną pirks tik būdama tikra, kad iš ministerijos gaus lėšų jam atstatyti.
Vasario 19 d. surengtame susitikime ir buvo aptarti tolimesni veiksmai. Savivaldybė įsipareigojo artimiausiu metu malūną iš savininko nupirkti, taip pat pagal poreikį pakoreguoti prieš keletą metų savininko padarytą malūno renovavimo techninį projektą. VSTT savo ruožtu turi parengti investicinį projektą ir paruošti paraišką finansavimui.
Malūnui atnaujinti numatyta preliminari suma gali siekti iki 350 tūkst. eurų.
Planuojama, jog už šiuos pinigus turi būti sutvirtintos ar pakeistos statinio konstrukcijos, restauruota stogo kepurė bei sienos, atkurti sparnai ir vėjų rožė, restauruoti vidaus elementai, chemizuota vidaus įranga bei kt.
Numatyta, kad jau restauravus malūną jo eksploataciją ne mažiau kaip penkeriems metams perims Vištyčio regioninio parko direkcija. Čia ketinama vykdyti muziejinę veiklą, rengti ekskursijas, edukacines programas.
Malūną norima padaryti patraukliu lankomu objektu, tad susitikime detaliai aptarti ir infrastruktūros reikalai. Svarstyta, jog prie malūno turėtų atsirasti ne tik informacinis stendas, bet ir automobilių aikštelė, lauko apšvietimas, tualetas lankytojams, suoleliai bei kiti panašūs elementai.
„Santakoje“ jau buvome rašę apie nykstantį niekieno netvarkomą Vištyčio malūną. Šis unikalus kultūros paveldo objektas, dar vadinamas Kanapkio malūnu, itin sparčiai pradėjo irti prieš pusantrų metų. Jo likimu ypač jautriai besirūpinusių Vištyčio regioninio parko direkcijos darbuotojų teigimu, medinis malūnas ėmė nykti tiesiog akyse. 2016-ųjų vasarą pradėjo krypti vėjų rožę laikę mechanizmai, vidun ėmė linkti stogo kepurė. 2017-ųjų pavasarį stogas įlūžo. Liūtys sparčiai gadino viduje esančią autentišką įrangą, dėl kurios prieš penkiolika metų regioninio parko direkcijos iniciatyva Vištyčio vėjo malūnas buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas tvirtino, jog 1925 metais vištytiškio Jono Kanapkio pastatytas malūnas su išlikusia įranga yra vienintelis toks Lietuvoje, tad jį išsaugoti būtina.
Regioninio parko vyr. specialistė Rimutė Gagienė pasakojo, kad prieš keliolika metų į Vištytį pakviestas kultūros vertybių ekspertas Eligijus Juvencijus Morkūnas malūną įvardijo kaip labai vertingą kultūrinį turtą. Svarių įvertinimų objektas yra sulaukęs iš tuometinės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės, Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės.
Besikeičiantys malūno savininkai taip pat sutiko, jog unikalų objektą reikia išsaugoti ateities kartos, mėgino dalyvauti projektuose ir gauti lėšų renovacijai. Tačiau jokių konkrečių veiksmų apsaugoti statinį bent jau nuo žalingo aplinkos poveikio taip ir nebuvo imtasi.
Tik pernai vasarą, Vištyčio regioninio parko direkcijai išjudinus visas įmanomas institucijas, reikalai pajudėjo. Dabartinio objekto savininko, Sūduvos kultūros fondo vadovo A. Balbieriaus ir rajono Savivaldybės administracijos bendromis pastangomis stogas buvo laikinai uždengtas, kad vidun netekėtų vanduo ir nesikauptų pelėsis. Tuo pat metu imtasi aktyviai bendradarbiauti su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, siekiant gauti paramą malūnui renovuoti.
Ko gero, už tai, kad unikalaus kultūros paveldo objekto apsaugojimo reikalai pagaliau pajudėjo, labiausiai dėkoti reikėtų Vištyčio regioninio parko direkcijos žmonėms. Malūnas šiai įstaigai niekada nepriklausė, tačiau direkcija dėjo daug pastangų jį įsigyti ar bent jau išsaugoti. Gaila, jog tokio didelio rūpesčio unikaliu objektu neparodė ne tik ankstesni savininkai, bet ir Kultūros paveldo departamentas, dėl to medinis statinys ir atsidūrė ties išnykimo riba.
Tačiau dabar parko direkcijos darbuotojai džiūgauja.
– Su šiuo malūnu visoms tarnyboms išūžėme galvas. Statomi įvairūs nauji įrenginiai, apžvalgos bokštai, bet niekais eina toks kultūros objektas. O juk netoliese yra ir senoji aliejinė – visas liaudies amatų kompleksas. Todėl nepaprastai džiaugiamės matydami, kad malūnas tikrai bus išgelbėtas. Gal miltų ir nemals, bet stovės su sparnais. Jo vertė – didžiulė ir įvairi: ir kraštovaizdžio, ir techninė, pagaliau – ir sentimentalioji, nes šis malūnas svarbus daug metų čia gyvenantiems ar atvykstantiems žmonėms. Net ir Vištyčio regioninio parko logotipe yra senasis malūnas, tai argi galėjome leisti jam supūti? – kalbėjo R. Gagienė.
Publikuota: 2018-02-28 17:42:08
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|