|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda dirbamos žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.Galioja iki: 2024-09-29 09:16:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Laimondas Noreika Prezidentės dekretu paskirtas vadovauti 137 žmonių kolektyvui.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Nors vilkaviškiečiai nuo šiemet nebeturi savo rajono apylinkės teismo, o mūsų teismo rūmai priklauso Marijampolei, galime riesti nosį, kad turime „savą“ teismo pirmininką. Prezidentės dekretu nuo vasario 1 d. Marijampolės apylinkės teismui vadovauja vilkaviškietis Laimondas Noreika.
Nostalgiški prisiminimai
Nors jau daugiau kaip du dešimtmečius L. Noreika gyvena Marijampolėje, savo gimtinei jaučia nostalgiją. Jis puikiai prisimena, kai baigė tada dar II vidurine pavadintą dabartinę „Aušros“ gimnaziją ir jo laida buvo pati pirmoji naujojoje mokykloje. Prisimena klasės draugus, su kuriais ir dabar susitinka kone kasmet. O atvažiavęs į Vilkaviškį visuomet apsuka „garbės ratą“.
– Nuvažiuoju iki ežero, paskui pro V. Pietario gatvę suku į Nepriklausomybės gatvę, pristabdau prie Salomėjos Nėries mokyklos, kurioje likę daug vaikystės prisiminimų... Važiuodamas vis dairausi ir skaičiuoju, kiek pažįstamų žmonių pamatysiu. Gaila, bet jų vis mažiau ir mažiau, – nostalgiškai kalbėjo L. Noreika.
Pasuko karjerą
Teisininko karjerą dabartinis Marijampolės apylinkės teismo pirmininkas L. Noreika pradėjo pačioje 1987-ųjų pabaigoje, kai baigęs teisės mokslus įsidarbino tuometiniame Vilkaviškio rajono vidaus reikalų skyriuje viršininko pavaduotoju. Kiek prisimena, vaikystėje Laimondas svajojo tapti tardytoju, mat filmuose ir knygose ši profesija atrodė labai romantiškai. Tačiau, nors ir baigęs teisės mokslus, tardytoju Laimondas taip ir netapo, mat karjera pasisuko kita linkme.
Vilkaviškietis prisipažįsta, kad galbūt ilgai ir sėkmingai būtų dirbęs Vilkaviškyje, tačiau buvo pakviestas į Marijampolę – ten reikėjo Kriminalinės policijos komisaro. Apsisprendimą išeiti iš Vilkaviškio lėmė tai, jog Marijampolėje jaunai šeimai pažadėjo butą.
O toliau kaip siekiamybė gimė svajonė tapti teisėju. Tad Marijampolės apylinkės teisme L. Noreika dirba jau aštuonioliktus metus, iš jų daugiau nei trejus – vadovaujamą darbą.
Įdomi patirtis
Nors teisėjo, o juo labiau teismo pirmininko pareigos – solidžios ir labai atsakingos, ko gero, įdomiausiu gyvenimo tarpsniu L. Noreika įvardytų darbą Kriminalinėje policijoje. Mat jį pradėjo 1991-aisiais – itin sudėtingu ir valstybei, ir policijai laiku.
Atėjęs iš ramaus Vilkaviškio, pareigūnas pateko tarsi į visai kitą aplinką, kur nusikalstamumo situacija ir darbo krūvis iš esmės skyrėsi. Marijampolėje tuo metu siautė trys nusikalstamos grupuotės – vadinamosios „šeimos“. Turbūt ne tik kaimynai vilkaviškiečiai, bet ir visa šalis žinojo apie „jakštinių“, „raikinų“, „londonų“ grupuotes.
– Svarbiausias policijos uždavinys tuo metu buvo minėtų gaujų likvidavimas, – prisiminė L. Noreika. – Mums pavyko susidoroti su šiuo uždaviniu šaunių, atsakingų, darbui atsidavusių kriminalistų dėka.
Pažaboti nusikaltėlių gaujas padėjo ir tuo laiku veikę įstatymai. Specialiai kovai su organizuotu nusikalstamumu buvo priimtas prevencinio sulaikymo įstatymas, leidęs nepareiškus įtarimų ir kaltinimų sulaikyti su nusikalstama veikla siejamus asmenis.
Anot L. Noreikos, sunkiausia buvo tai, jog reketo aukos būdavo įbaugintos, jos bijojo duoti parodymus. Vis dėlto tuometiniams kriminalistams pavyko užsitarnauti nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir šie sutiko bendradarbiauti.
– Slėgė didžiulė atsakomybė, kad nenuviltume žmonių, kad nusikaltėliai gautų pelnytą bausmę, – sunkius, bet labai įdomius pareigūnams laikus prisiminė L. Noreika. – Smagu, jog žmonių lūkesčius ir pasitikėjimą pateisinome: gaujos buvo išardytos, kaltininkai atsidūrė už grotų.
Šimtai bylų
Nors su teisėsauga mažai susijusiam žmogui atrodo, kad į laisvę išėję nusikaltėliai gali keršyti juos sulaikiusiems pareigūnams ar teisėjams, L. Noreika sakė apie tokius atvejus nėra girdėjęs. Nusikaltėliai taip pat turi savitą „garbės kodeksą“ ir nejaučia pykčio sąžiningai savo darbą vykdantiems teisėsaugininkams. Tiesa, visai kas kita, jei bylą tiriantys pareigūnai elgtųsi negarbingai, bandytų klastoti įrodymus ar pan.
Per teisėjavimo metus L. Noreikai jau tekę išnagrinėti ir priimti sprendimus daugiau kaip tūkstantyje bylų, tačiau tokios, kuri būtų įsiminusi ilgam, kankintų abejonės dėl sprendimo, teismo pirmininkas sakė neprisimenantis.
– Galbūt tai priklauso nuo charakterio, bet aš mintimis prie išnagrinėtų bylų negrįžtu. Tačiau nuolat galvoju apie tas, kuriose dar nepriėmiau sprendimo. Vis svarstau, ar jau viską padariau, ar nereikia papildomų ekspertizių, liudininkų, kaip užtikrinti organizacinius sprendimus, kad teismo posėdis vyktų sklandžiai, – darbo subtilybes atskleidė L. Noreika.
Darbo ir atsakomybės
Nors L. Noreikos darbas nuo vasario 1 d. iš esmės nepasikeitė – jis ir toliau nagrinės baudžiamąsias bylas, atsakomybės ir rūpesčių tikrai padaugės. Mat iki šiol vadovavęs tik vieno teismo kolektyvui, dabar vadovaus visos apskrities teisėjams, jų padėjėjams, teismo sekretorėms ir kitam personalui – iš viso 137 žmonėms.
Gerai tai, jog reforma apylinkės teisme įvedė naują kanclerio pareigybę. Tad dideliam kolektyvui vadovaujančiam teismo pirmininkui bent jau neteks rūpintis ūkiniais reikalais, darbuotojų atostogų grafikais, o būti tiesiogiai atsakingam tik už teisėjus ir jų padėjėjus.
Tačiau klysta tie, kurie mano, kad teismo pirmininkas galės daryti įtaką teisėjo sprendimams byloje, atleisti teisėją iš darbo ir pan. Teisėjų priėmimas ir atleidimas – Prezidentės kompetencija. O nepatikusį teismo sprendimą galima skųsti tik aukštesnės instancijos teismui. Kita vertus, jei gaunama informacijos, jog teisėjas elgiasi neetiškai, drausminę bylą jam inicijuos teismo pirmininkas.
Šiomis dienomis naujasis teismo pirmininkas lanko visų jam pavaldžių teismo rūmų darbuotojus. Praėjusią savaitę jis susipažino su mūsų rajono teismo rūmais, su juose dirbančiais kolegomis aptarė darbo planus. Dar kartą pervažiavo gimtojo miesto gatvėmis, kurios svetimos per tiek metų tikrai netapo.
Nors vilkaviškiečiai nuo šiemet nebeturi savo rajono apylinkės teismo, o mūsų teismo rūmai priklauso Marijampolei, galime riesti nosį, kad turime „savą“ teismo pirmininką. Prezidentės dekretu nuo vasario 1 d. Marijampolės apylinkės teismui vadovauja vilkaviškietis Laimondas Noreika. |
Nors jau daugiau kaip du dešimtmečius L. Noreika gyvena Marijampolėje, savo gimtinei jaučia nostalgiją. Jis puikiai prisimena, kai baigė tada dar II vidurine pavadintą dabartinę „Aušros“ gimnaziją ir jo laida buvo pati pirmoji naujojoje mokykloje. Prisimena klasės draugus, su kuriais ir dabar susitinka kone kasmet. O atvažiavęs į Vilkaviškį visuomet apsuka „garbės ratą“.
– Nuvažiuoju iki ežero, paskui pro V. Pietario gatvę suku į Nepriklausomybės gatvę, pristabdau prie Salomėjos Nėries mokyklos, kurioje likę daug vaikystės prisiminimų... Važiuodamas vis dairausi ir skaičiuoju, kiek pažįstamų žmonių pamatysiu. Gaila, bet jų vis mažiau ir mažiau, – nostalgiškai kalbėjo L. Noreika.
Teisininko karjerą dabartinis Marijampolės apylinkės teismo pirmininkas L. Noreika pradėjo pačioje 1987-ųjų pabaigoje, kai baigęs teisės mokslus įsidarbino tuometiniame Vilkaviškio rajono vidaus reikalų skyriuje viršininko pavaduotoju. Kiek prisimena, vaikystėje Laimondas svajojo tapti tardytoju, mat filmuose ir knygose ši profesija atrodė labai romantiškai. Tačiau, nors ir baigęs teisės mokslus, tardytoju Laimondas taip ir netapo, mat karjera pasisuko kita linkme.
Vilkaviškietis prisipažįsta, kad galbūt ilgai ir sėkmingai būtų dirbęs Vilkaviškyje, tačiau buvo pakviestas į Marijampolę – ten reikėjo Kriminalinės policijos komisaro. Apsisprendimą išeiti iš Vilkaviškio lėmė tai, jog Marijampolėje jaunai šeimai pažadėjo butą.
O toliau kaip siekiamybė gimė svajonė tapti teisėju. Tad Marijampolės apylinkės teisme L. Noreika dirba jau aštuonioliktus metus, iš jų daugiau nei trejus – vadovaujamą darbą.
Nors teisėjo, o juo labiau teismo pirmininko pareigos – solidžios ir labai atsakingos, ko gero, įdomiausiu gyvenimo tarpsniu L. Noreika įvardytų darbą Kriminalinėje policijoje. Mat jį pradėjo 1991-aisiais – itin sudėtingu ir valstybei, ir policijai laiku.
Atėjęs iš ramaus Vilkaviškio, pareigūnas pateko tarsi į visai kitą aplinką, kur nusikalstamumo situacija ir darbo krūvis iš esmės skyrėsi. Marijampolėje tuo metu siautė trys nusikalstamos grupuotės – vadinamosios „šeimos“. Turbūt ne tik kaimynai vilkaviškiečiai, bet ir visa šalis žinojo apie „jakštinių“, „raikinų“, „londonų“ grupuotes.
– Svarbiausias policijos uždavinys tuo metu buvo minėtų gaujų likvidavimas, – prisiminė L. Noreika. – Mums pavyko susidoroti su šiuo uždaviniu šaunių, atsakingų, darbui atsidavusių kriminalistų dėka.
Pažaboti nusikaltėlių gaujas padėjo ir tuo laiku veikę įstatymai. Specialiai kovai su organizuotu nusikalstamumu buvo priimtas prevencinio sulaikymo įstatymas, leidęs nepareiškus įtarimų ir kaltinimų sulaikyti su nusikalstama veikla siejamus asmenis.
Anot L. Noreikos, sunkiausia buvo tai, jog reketo aukos būdavo įbaugintos, jos bijojo duoti parodymus. Vis dėlto tuometiniams kriminalistams pavyko užsitarnauti nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir šie sutiko bendradarbiauti.
– Slėgė didžiulė atsakomybė, kad nenuviltume žmonių, kad nusikaltėliai gautų pelnytą bausmę, – sunkius, bet labai įdomius pareigūnams laikus prisiminė L. Noreika. – Smagu, jog žmonių lūkesčius ir pasitikėjimą pateisinome: gaujos buvo išardytos, kaltininkai atsidūrė už grotų.
Nors su teisėsauga mažai susijusiam žmogui atrodo, kad į laisvę išėję nusikaltėliai gali keršyti juos sulaikiusiems pareigūnams ar teisėjams, L. Noreika sakė apie tokius atvejus nėra girdėjęs. Nusikaltėliai taip pat turi savitą „garbės kodeksą“ ir nejaučia pykčio sąžiningai savo darbą vykdantiems teisėsaugininkams. Tiesa, visai kas kita, jei bylą tiriantys pareigūnai elgtųsi negarbingai, bandytų klastoti įrodymus ar pan.
Per teisėjavimo metus L. Noreikai jau tekę išnagrinėti ir priimti sprendimus daugiau kaip tūkstantyje bylų, tačiau tokios, kuri būtų įsiminusi ilgam, kankintų abejonės dėl sprendimo, teismo pirmininkas sakė neprisimenantis.
– Galbūt tai priklauso nuo charakterio, bet aš mintimis prie išnagrinėtų bylų negrįžtu. Tačiau nuolat galvoju apie tas, kuriose dar nepriėmiau sprendimo. Vis svarstau, ar jau viską padariau, ar nereikia papildomų ekspertizių, liudininkų, kaip užtikrinti organizacinius sprendimus, kad teismo posėdis vyktų sklandžiai, – darbo subtilybes atskleidė L. Noreika.
Nors L. Noreikos darbas nuo vasario 1 d. iš esmės nepasikeitė – jis ir toliau nagrinės baudžiamąsias bylas, atsakomybės ir rūpesčių tikrai padaugės. Mat iki šiol vadovavęs tik vieno teismo kolektyvui, dabar vadovaus visos apskrities teisėjams, jų padėjėjams, teismo sekretorėms ir kitam personalui – iš viso 137 žmonėms.
Gerai tai, jog reforma apylinkės teisme įvedė naują kanclerio pareigybę. Tad dideliam kolektyvui vadovaujančiam teismo pirmininkui bent jau neteks rūpintis ūkiniais reikalais, darbuotojų atostogų grafikais, o būti tiesiogiai atsakingam tik už teisėjus ir jų padėjėjus.
Tačiau klysta tie, kurie mano, kad teismo pirmininkas galės daryti įtaką teisėjo sprendimams byloje, atleisti teisėją iš darbo ir pan. Teisėjų priėmimas ir atleidimas – Prezidentės kompetencija. O nepatikusį teismo sprendimą galima skųsti tik aukštesnės instancijos teismui. Kita vertus, jei gaunama informacijos, jog teisėjas elgiasi neetiškai, drausminę bylą jam inicijuos teismo pirmininkas.
Šiomis dienomis naujasis teismo pirmininkas lanko visų jam pavaldžių teismo rūmų darbuotojus. Praėjusią savaitę jis susipažino su mūsų rajono teismo rūmais, su juose dirbančiais kolegomis aptarė darbo planus. Dar kartą pervažiavo gimtojo miesto gatvėmis, kurios svetimos per tiek metų tikrai netapo.
Publikuota: 2018-02-28 09:18:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ant Vilkaviškio pastatų „nutūpė“ paukščiai ir gyvūnai *V. Kudirka besidomintis vilkaviškietis siekia ištaisyti istorinę klaidą
* Gamtos turtai – nuo grybo iki erelio
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|