Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Į susitikimą su valdžios atstovais atvykę rajono verslininkai siūlė patiems kviestis investuotojus ir iš anksto būti pasiruošusiems jų atėjimui.

Autoriaus nuotr.

Vilkaviškio rajono savivaldybės posėdžių salėje įvyko rajono valdžios ir verslo atstovų popietė. Per ją daugiausiai buvo aptariamos Marijampolės regiono plėtros tarybos patvirtintos specializacijos kryptys, diskutuota apie mūsų rajono verslininkams patrauklų įgyvendinimo veiksmų planą.

Rajonui nepriimtina

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodė visiems šalies regionams nusistatyti savo specializacijos kryptis, kuriomis dirbant ir konkuruojant tarpusavyje siekti, kad regionas būtų patrauklus tiek verslui, tiek investicijoms. Rengiant Marijampolės regiono specializacijos kryptis, buvo kviečiami verslininkai iš visų apskrities savivaldybių. Deja, didelio susidomėjimo verslo atstovai neparodė, tad iniciatyvos regiono vardu ėmėsi didieji Marijampolės verslininkai kartu su Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais.

Mūsų regione buvo priimtas sprendimas dėl keturių „M“ – mokslo, medienos, maisto ir metalo – klasterio (branduolio). Būtent taip turėtų atrodyti Marijampolės regiono specializacijos kryptys, kurias įgyvendindami verslininkai gali tikėtis papildomo finansavimo ar lengvatų iš VRM ir kai kurių kitų ministerijų.

„Vilkaviškio rajone dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas. Deja, šiandien neįžvelgiu nė vienos specializacijos, kuri būtų patraukli mūsų rajonui. Taip, yra pas mus keletas su specializacijos kryptimis susijusių įmonių, tačiau jos – per mažos. Vis dėlto turime rasti bendradarbiavimo būdų, nes, priešingu atveju, vėl liksime nuošalyje ir galėsime skųstis, kad kitur padėtis gerėja, bet ne pas mus“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė.



Verslininkų pasiūlymai

Kuriant specializacijos kryptis buvo atliktas anketinis tyrimas. 30 mūsų rajono verslininkų pateikė savo pasiūlymus Savivaldybės bei šalies vadovams. Anketose verslo atstovai siūlė smulkiajam ir vidutiniam verslui sudaryti lengvatines sąlygas, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, siūlė viešai skelbti laisvų valstybinės žemės sklypų ir laisvų tinkamų verslui patalpų sąrašą. Anot D. Riklienės, dėl pastarojo siūlymo Savivaldybės administracijoje kaip tik šiuo metu ieškoma sprendimų.

Taip pat buvo siūloma sudaryti galimybes Savivaldybei pirkti tam tikras prekes iš nevyriausybinių organizacijų. „Šiuo klausimu jau kreipėmės į nevyriausybines organizacijas, kad jos pateiktų sąrašą, kokias prekes ar paslaugas siūlo. Turėdami šiuos duomenis, galėsime visi kartu judėti į priekį“, – mintimis pasidalijo administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Verslininkai rajone pasigedo ir turizmo plėtros. D. Riklienė išreiškė viltį, jog ši sritis galėtų būti vystoma bendradarbiaujant būtent su verslo atstovais, nes investicijų į turizmo plėtrą reikia labai daug, o Savivaldybė viena nėra pajėgi to padaryti.

Taip pat buvo siūloma sukurti specialų fondą, iš kurio lėšų galėtų būti remiamas pradedančiųjų verslas arba suteikiamos lengvatinės paskolos seniau įsikūrusioms įmonėms.

Bene svarbiausias verslininkų siūlymas – Vilkaviškio rajono savivaldybės patrauklumas investuotojams.

„Esame jau padarę keletą žingsnių šiuo klausimu, bet jie – tikrai per maži. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ padedami aprašėme maždaug 20 ha ploto žemės sklypą, esantį nuo Vilkaviškio važiuojant Pilviškių kryptimi. Apraše nurodėme, kokiu atstumu nuo to žemės sklypo yra inžineriniai tinklai, kiek kainuotų jų prisijungimas, kiek užtruktų sklypo įteisinimas ir pan. Kalbėjome ir su VRM atstovais, kurie sutiktų palengvinti naštą dėl juridinių įsipareigojimų įsigyjant valstybinės žemės sklypus. Atsiradus investuotojams, ministerija žada uždegti „žalią šviesą“, kad visos procedūros užtruktų kuo trumpiau“, – pasakojo D. Riklienė.

Sutvarkyti žemę

Anot D. Riklienės, kone vienintelė priemonė, kaip Vilkaviškio savivaldybė galėtų prisidėti prie patrauklumo investuotojams, – turėti laisvų žemės sklypų duomenų bazę, kad atsiradus investuotojui būtų galima kuo greičiau sutvarkyti įvairius leidimus, dokumentaciją, pasiūlyti mokestinės naštos mažinimą ir kt.

„Matome, kad tas keturių „M“ klasteris mums nelabai tinka, tad siūlau protestuoti prieš tokias specializacijos kryptis. Mes turime pasidaryti patrauklūs tiek su žaliąja energetika, tiek su automatizacija, kad pas mus investuotojai galėtų ateiti iš bet kokios srities. Per kiek laiko planuojama uždegti „žalią šviesą“ kokiai nors veiklai tuose sklypuose? Verslininkams nei metai, nei pusmetis netinka. Yra savivaldybių, kurios iš karto duoda raktus nuo patalpų – yra pasiruošusios investuotojus priimti čia ir dabar. Norėdami kažkokių rezultatų turime į infrastruktūrą investuoti iš anksto, o ne tada, kai jau atsiranda investuotojai. Būtina padaryti bent kažkokius privažiavimus prie tų sklypų, parengti viską, kad beliktų tik elektrą prisijungti“, – pasiūlymą išsakė UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis.

Jam antrino ir UAB „Vilkauja“ vadovas Linas Dubickas. Anot jo, į Vilkaviškį nauji verslininkai tikrai neateis esant dabartinėms sąlygoms, ypač tada, kai netoliese Marijampolėje yra įkurta laisvoji ekonominė zona, investuotojams sudarytos mokestinės lengvatos. Pasak L. Dubicko, visi verslininkai skaičiuoja, kada atsipirks jų investicijos.



Yra kur tobulėti

Girdėdama verslininkų pasiūlymus D. Riklienė pripažino, kad Savivaldybė dar tikrai turi kur tobulėti. Kaip vieną iš variantų, kur galima „pasitempti“, administracijos direktoriaus pavaduotoja įvardijo interneto svetainių anglų kalba poreikį mūsų rajone.

„Su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ esame parengę investicinį gidą, bet puikiai suprantu, jog užsieniečiui sunku susirasti visą norimą informaciją, nes mūsų svetainės – tik lietuvių kalba“, – apgailestavo D. Riklienė.

Reaguodamas į tai A. Beržanskis pasiūlė ne tik atnaujinti interneto svetaines, bet ir surasti žmogų, kuris bendrautų su įvairių šalių verslininkais ir pats jiems siūlytų investuoti mūsų rajone.

„Dabar visi kalba apie krepšininkų Ballų prisijungimą prie Prienų komandos. Jūs manote, kad tie sportininkai patys ėjo į Prienų savivaldybės interneto svetainę ir ieškojo galimybių, kaip atsidurti jų krepšinio komandoje? Ten galėjo informacija būti pateikta ir anglų, ir japonų kalbomis, bet esmė ta, jog Prienuose buvo žmogus, kuris Ballus atsivedė pas save. To reikia ir Vilkaviškiui. Turi atsirasti asmuo, kuris įkyriai siūlytų verslininkams investuoti mūsų rajone“, – kalbėjo A. Beržanskis.

Verslininkai turėjo ir dar keletą pasiūlymų valdžios atstovams. L. Dubickas teigė, kad būtina geriau išnaudoti Paežerių ežerą, nes dabar aplink jį pilna žemės ūkio paskirties plotų, todėl negalimos jokios statybos, verslo plėtra. UAB „Bilsta“ vadovas Vytautas Mikulis patarė valdininkams kreiptis į UAB „Arvi fertis“ atstovus, kurie planuoja didžiulę įmonės restruktūrizaciją. Jis siūlė pasinaudoti proga ir pabandyti įkalbinti šią bendrovę pagalvoti apie plėtrą Vilkaviškyje.

Galiausiai verslininkas Žilvinas Gelgota viską apibendrindamas pasiūlė idėją, jog prie jau esamų keturių „M“ reikia pridėti dar dvi: motyvaciją kurti darbo vietas ir modernizavimą. Šiomis specializacijos kryptimis galėtų pasinaudoti daug daugiau verslininkų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---