|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
– Donorų kraujas naudojamas kraujo komponentams (eritrocitams, trombocitams, šviežiai užšaldytai plazmai) gaminti. Jų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės. Daugelyje pasaulio šalių atliktais tyrimais nustatyta, jog savanoriškai ir be jokio finansinio atlygio aukojantys kraują žmonės mažiausiai linkę slėpti informaciją apie savo sveikatą ar gyvenseną, dėl kurios jie būtų netinkami donorystei. Pagrindinis donorų tikslas – padėti kitam. Taigi neatlygintina kraujo donorystė yra pati saugiausia. – Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju. Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikusiam asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą. – Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių. Kiekvieną kartą duodamas kraujo žmogus užpildo donoro apklausos anketą ir sutikimą. Pabendravus su Nacionalinio kraujo centro gydytoju gali išaiškėti sveikatos sutrikimai, kurie svarbūs ir donorui, ir ligoniui, kuriam bus perpilamas kraujas. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę. Kraujo donoru leidžiama tapti tik po šios apžiūros, gydytojui leidus. – Prieš duodant kraujo nustatoma kraujo grupė, rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas, hemoglobino kiekis kraujyje. Paimtas kraujas tiriamas siekiant nustatyti, ar pacientas neserga virusiniu hepatitu B, virusiniu hepatitu C, ŽIV, sifiliu. Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos, sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis. Taip pat – linkę nenormaliai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijų žmonės. Kraujo donorais negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys (užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai) ir seksualinių santykių su tokiais žmonėmis turintys asmenys. Daugiau informacijos apie kraujo donorystę galima rasti interneto tinklalapyje www.kraujodonoryste.lt. – Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų. Dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo ar ligų kraujo donorystė gali būti laikinai atidėta. Dvi savaites kraujo negalima duoti po karščiavimo (aukštos temperatūros), gripo ar kitos virusinės ligos. Šešis mėnesius negalima kraujo duoti po tatuiravimo arba auskarų vėrimo į kūną, sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros (išskyrus atvejus, kai ją atlieka kvalifikuotas medikas), po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo. – Kraujo paėmimo iš venos procedūra trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė – 450 mililitrų. Dar apie 15–20 mililitrų kraujo imama tyrimams. Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti 10–15 minučių. Labai retai (pvz., dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius) duodant kraujo arba po to gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio. Hemoglobinas greičiau atsikurs, jei valgysite jautieną, avieną, veršieną, žuvį, vištieną. Šie produktai turi daugiausiai geležies. Jei labiau mėgstate vegetarišką maistą, valgykite špinatus, perlines kruopas, granatų vaisius, lęšius, gerkite obuolių, granatų sultis. – Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Ilgametė stebėsena rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Duodamas kraujo žmogus tikrai negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra vienkartinės ir sterilios. Publikuota: 2018-01-22 16:17:18 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|