Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Praėjusiais metais iš mūsų šalies išvyko daugiau nei pusė šimto tūkstančių emigrantų.

Tarptautinės migracijos organizacijos nuotr.

Ką reikėtų daryti, kad emigrantai sugrįžtų į tėvynę, savą rajoną, o grįžę turėtų kuo mažiau problemų? Tai mūsų rajono meras bei jo kolegos iš kitų regionų sprendė drauge su šalies Prezidente. Skatinti sugrįžti

Dar pernai inicijavusi kampaniją „Rinkis Lietuvą“, per kurią ypač daug dėmesio skiriama iš emigracijos grįžtantiems žmonėms, Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę į Prezidentūrą sukvietė visų šalies savivaldybių merus ir regioninės žiniasklaidos atstovus. Pagrindinis susitikimo tikslas – paskatinti savivaldybes, kad jos kviestų emigrantus grįžti ir padėtų sugrįžusiems.

Merams pirmą kartą Lietuvos istorijoje pristatytas Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas, kuris parodė, kad savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms. Nors sugrįžtančiųjų į Lietuvą skaičius pastaraisiais metais išaugo, o pernai į tėvynę sugrįžo 5 tūkst. daugiau gyventojų nei prieš metus, tik pusė apklaustų savivaldybių nurodė turinčios tikslą skatinti emigrantus sugrįžti į gimtąjį regioną. Kita vertus, reikia pripažinti, jog emigrantai grįžę daugiausiai apsigyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o ne regionuose.

Nors kai kurie emigrantai tvirtina niekada negrįšią į tėvynę, statistika rodo, kad beveik kas antras užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis domisi galimybėmis sugrįžti. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, jog jos išsaugojimas yra labai svarbus.

Prezidentės teigimu, šie faktai – geriausias įrodymas, kad potencialas grįžti namo yra didelis, todėl šalies savivaldybės galėtų jį išnaudoti ir veikti drąsiau bei išmintingiau.



Nėra mechanizmo

Mūsų rajono meras Algirdas Neiberka, kaip ir daugelis jo kolegų iš kitų savivaldybių, pripažino neturintis statistikos, kiek mūsų rajono gyventojų yra emigravę į užsienį, Savivaldybė neturi sukūrusi mechanizmo, kaip palaikyti ryšį su emigrantais. Nė viena iš savivaldybių neturi konkretaus veiksmų plano, ką darytų, jeigu į jų regioną sugrįžtų daugiau emigrantų.

Kita vertus, net 90 proc. mūsų šalies gyventojų emigraciją įvardijo kaip vieną svarbiausių šalies problemų ir 73 proc. teigė, jog reikia aktyvinti grįžtamąją migraciją.

Tyrimą pristačiusi Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė sakė, kad provincija daug skaudžiau jaučia emigracijos pasekmes nei miestai. O rajonų savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą su emigracija, mat nors provincija ir gali pasiūlyti darbo tiek kvalifikuotiems, tiek nekvalifikuotiems darbuotojams, siūlomas atlyginimas nekonkurencingas su tuo, kokį emigrantai gauna užsienyje. Be to, ne visų problemų sprendimas yra savivaldybės galioje.

Todėl kol kas 60 proc. rajonų savivaldybių orientuojasi į tai, kaip išlaikyti gyventojus, kad jie neišvyktų, ir tik 21 proc. – kaip juos susigrąžinti. Kita vertus, savivaldybėms labiau rūpi susigrąžinti į didžiuosius miestus išvykusius savo gyventojus, o ne emigrantus.

Visą informaciją apie sugrįžimo galimybes emigrantai gali rasti interneto portale renkuosilietuva.lt arba „Facebook“ paskyroje „Renkuosi Lietuvą“.

Geroji patirtis

Be to, savivaldybės laukia grįžtančių tik jaunų, darbingo amžiaus žmonių, nė viena nepasiruošusi spręsti problemos, jei staiga užplūstų pensinio amžiaus emigrantų banga.

Tyrimas taip pat atskleidė, jog grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis ir nėra tarnybos, į kurią galėtų kreiptis pagalbos. Sostinėje veikia Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“, teikiantis nemokamas konsultacijas grįžtantiems, grįžusiems ir svarstantiems grįžti emigrantams. Jie gali gauti konsultacijas tiek „Renkuosi Lietuvą“ tinklalapyje, tiek kreipdamiesi el. paštu, per „Skype“ ar „Facebook“.

Atsižvelgiant į informacijos centro, vien per praėjusius metus suteikusio 1050 konsultacijų, patirtį merams siūlyta savivaldybėje paskirti „sugrįžimo koordinatorių“, į kurį būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais. Taip pat siūloma daugiau dėmesio skirti sugrįžusių vaikų integracijai, mat tai viena aktualiausių problemų, stabdančių emigrantus sugrįžti.

Tiesa, kai kurių savivaldybių merai su kolegomis galėjo pasidalyti gerąja patirtimi. Pavyzdžiui, Alytuje veikia neformaliojo ugdymo paslaugas sugrįžusiems vaikams teikiantis Lietuvybės centras. Tauragė inicijavo „Globalios Tauragės“ projektą, kurį įgyvendinant renkami išvykusiųjų kontaktai, su jais palaikomi ryšiai, informuojama apie darbo vietas. Prienų rajone ir Birštone buriamos išvykusiųjų bendruomenės, Akmenėje siūlomas mokymasis nuotoliniu būdu.



Reikia gyvo ryšio

Nors savivaldybės kviečiamos sudaryti kuo geresnes sąlygas grįžtantiems emigrantams, kad šie nesusidurtų su iššūkiais, biurokratija ir pan., tyrime apklausti gyventojai išreiškė nuomonę, jog išvykėliai elgiasi arogantiškai. Mat išvykę į užsienį jie sugebėjo ieškoti galimybių integruotis patys, o grįžę įsivaizduoja, jog kažkas jais turi pasirūpinti – neva Lietuva jiems skolinga vien už tai, kad jie sugrįžo.

Savo pastebėjimais su regionų savivaldybių merais pasidalijo 10 metų Anglijoje gyvenęs ir jau ketverius metus gimtinėje savo verslą kuriantis palangiškis Dovydas Petrošius. Vyriškis buria buvusių ir planuojančių grįžti emigrantų bendruomenę, jungiančią apie 15 tūkst. narių, tad žino visus jų nuogąstavimus. Jis konstatavo, kad gerų iniciatyvų Lietuvoje yra, bet jas susirasti ir apie jas sužinoti iš emigracijos grįžusiam žmogui labai sunku.

Po susitikimo su Prezidente rajono meras A. Neiberka kalbėjo gavęs daug vertingos informacijos tiek iš pranešimų, tiek iš patirtimi pasidalijusių kolegų. Meras pripažino, kad emigracijos problema labai aktuali, ir pasidžiaugė, jog Savivaldybėje neseniai įdarbinta iš Anglijos grįžusi emigrantė, kuri su užsienyje įgyta patirtimi pasiryžusi integruotis į rajono gyvenimą.

Meras sakė pasirūpinsiąs, kad mūsų Savivaldybėje būtų paskirtas darbuotojas, kuris palaikytų gyvą ryšį su emigrantais ir atsakytų į jiems rūpimus klausimus. A. Neiberka tikisi, jog emigrantams bus patrauklios rajone besikuriančios naujos darbo vietos: savo gamybą plečia ledus gaminanti bendrovė „Art Glacio“, taip pat „Triplan“ ir „Baltled“, kurios rengiasi įsteigti nemažai darbo vietų.

Susitikimas su Prezidente merui įžiebė viltį, kad provincijose bus skatinamos užsienio kapitalo įmonių investicijos. O tai suteiktų galimybę geriau gyventi tiek grįžtantiems, tiek ir dabar rajone gyvenantiems žmonėms.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---