„Santaka“ / Kam reikia sutikti naujus metus? / Pasvarstymai balsu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Pasvarstymai balsu

Dalinkitės:  



Kam reikia sutikti naujus metus?

Neringa Mikalainiene


Kur sutiksi Naujus? Turbūt pagrindinis klausimas, kuris dabar dažnam ant liežuvio galo. O aš nesuprantu ką reikia sutikti. Akimirką, laiko virsmą, naują skaičių kalendoriaus lapelyje?

Atleiskite, bet argi tame yra kažkoks džiaugsmas, ar tą akimirką kai laikrodis muša dvylika dūžių mes tampame kitokie, laimingesni, jei puolame glebėsčiuotis ir sveikintis su Naujais? Aš ko gero keistesnė už kitus, jei nejaučiu tame jokio džiaugsmo ir jokios prasmės. Tokią akimirką man norisi ne skambių dainų, šokių ar užstalėje sėdinčiųjų garsaus pokalbio apie kylančias kainas, blogą valdžią ir kaimyno šykštumą. Man tokią akimirką norisi būti kažkur labai toli nuo šventinio triukšmo. Kažkur miške, su pačiais artimiausiais, susikurti laužą, jame kepti bulves su lupena, iš termoso į plastikinius puodelius pilstyti karštą vyną, sutūpti aplink spragsintį laužą, kuo arčiau vienas kito, stebint žvaigždėm nusėtą dangų, dalintis vienas su kitu praėjusių metų patyrimais. Toks mano manymu yra senųjų metų palydėjimas ir naujų sutikimas. Kai garsiai gali duoti atskaitą sau ir savo artimiesiems, kai randi laiko ne tik klausytis, bet ir išgirsti. Jei atsisukčiau atgal ir mesčiau pirmą žvilgsnį į savo praėjusius metus, sakyčiau – košmaras. Bet jei pamėginčiau įsižiūrėti į spalvas, pamatyčiau, jog šie metai buvo ypatingi. Visomis prasmėmis. Metai, kurie mane išrengė, kurie nuplėšė patogumo baltinius ir privertė į save įsižiūrėti atidžiau. Šie metai mane privertė užaugti. Aš supratau, kad augimas – tai ne džiaugsmas ir skraidymas laimės debesimis, kad kai augi vidumi – skauda. Be galo skaudėjo atsisveikinant su močiute ir mama, palydint jas į Amžinąją karalystę. Skaudėjo suaugti ir suprasti, kad viską galiu pati, kad viską kuria mano širdis ir rankos, ne tėvai, seneliai , ne draugai gero linkintys, tik aš pati statau savo tiltus į ateitį, tik nuo manęs jų tvirtumas priklauso. Aš supratau, kad svarbiausia gyvenime yra tikėti. Pirmiausia tikėti savimi. Tikėti net tada, kai niekas nebetiki ir atiduoti viską Dievo valiai. Šiemet aš supratau, kad visgi Jis egzistuoja, kad mums tik atrodo, jog gyvenimą valdome patys, o iš tikrųjų visus taškus sudėlioja Jis. Ir tik Jis geriausia žino kada turime suklupti, o kada stotis. Jis atvėrė man akis. Kurios buvo tarytum stiklinės. Aš praregėjau ir pamačiau begales stebuklų, vykstančių kiekvieną dieną, praradusi tiek daug, aš ir vėl pasijutau turtinga. Turtinga gyvenimo džiaugsmo, kuris slypi kiekviename sutiktame, sugebėjime priimti kitokį, atleisti ir atsiprašyti, net jei nesijauti kalta, troškime duoti ir nelaukti atlygio, sugebėjime nusimesti galvą spaudžiančią karūną, tapti mažesne išore, bet didesne vidumi. Ir tada nereikia nusivilti, kai po eglute randi ne tą dovaną, apie kurią svajojai, nes pati didžiausia dovana yra gyvenimas. Galbūt pasirodysiu labai nepopuliari ar keistuolė, bet už šią dovaną nenustoju dėkojusi Dievui kiekvieną rytą. Dar dėkoju už spalvotą rudenį sukurtą šeimą, už nepaliaujamas idėjas ir svajonių išsipildymą „Neringos palėpėje“, už naujus sutiktus žmones, už tuos, kurie praėjo ir už tuos, kurie pasiliko, už tuos, kuriuos buvau pamiršusi, bet laiku prisiminiau. Visi jie davė man tiek daug, tikiuosi ir aš jiems. Žvelgdama atgal į praėjusius metus, aš galiu pasakyti, kad metai buvo žiauriai nuostabūs, aplaužantys sustabarėjusius kaulus, bet auginantys sparnus ir budinantys širdį.


Visiems linkiu prasmingų ateinančių metų. Ir visai nesvarbu kaip, kur ir su kuo juos sutiksite. Svarbiausia, būkite atviri patys sau, tikėkite ir mylėkite save, šalia esančius ir patį gyvenimą.



Publikuota: 2017-12-29 17:51:17

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai