Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Žiemą atslinkus šalčiams, pavojus tyko labiausiai skubančių – paskubomis einant į darbą ar į mokyklą lengva paslysti ant ledu užsiklojusių šaligatvių. Taip nutikus, svarbiausia tinkamai ir laiku pasirūpinti savimi.

Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytojas ortopedas­–traumatologas Liudvikas Kervys pataria, kaip reikėtų elgtis patyrus traumą slidžiame kelyje.

Pasak L. Kervio žiemą ligoninės prisipildo ne tik peršalusiais, bet ir traumas patyrusiais ligoniais. Šaltojo sezono metu ypač padaugėja kritimų, kurie sukelia rankų ir kojų sumušimus, sąnarių raiščių patempimus, galūnių kaulų lūžius.

„Statistikos duomenimis, susidarius sniegui ir ledui apie 60 - 80 proc. paslydimų įvyksta nevalytuose šaligatviuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Todėl reikėtų būti ypač dėmesingiems išeinant iš pastato ar išlipant iš transporto priemonės. Jei yra galimybė, siekiant išvengti paslydimų ir pargriuvimų, reikėtų naudotis turėklais, prisilaikyti“, – kalba L. Kervys.

Ant slidaus pagrindo parkritę žmonės paprastai skundžiasi patemptomis ir išnirusiomis galūnėmis, galvos ir kitų vietų sumušimais. Be to, krentantis žmogus dažniausiai stengiasi išvengti smūgio, tad ištiesia rankas. Tai gali sąlygoti įvairius rankų kaulų – žastikaulio, stipinkaulio, alkūnkaulio lūžius ar išnirimus.

Nors būti atsargiems reikėtų stengtis visiems, ortopedas-traumatologas pabrėžia, kad plikledis ypač pavojingas pagyvenusiems žmonėms, kurie ir taip neretai turi pusiausvyros sutrikimų.

Labai svarbu – tinkama pirma pagalba

Patyrus traumą labai svarbu tinkamai įvertinti situaciją. Pasak gydytojo traumatologo, rimtus sužeidimus pirmiausia parodo aštrus skausmas – skalėje nuo 1 iki 10 toks skausmas vertinamas septynetu ar aukštesniu balu.

„Stiprų sužalojimą patyręs žmogus dažniausiai negali pakelti galūnės ar pajudinti jos per sąnarį. Be to, tokia galūnė greitai tinsta, gali atsirasti kraujosruva. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į galūnės padėtį – jei ji yra neįprasta, gali būti pažeisti sąnariai, lūžę kaulai“, – pavojingiausius simptomus įvardija gydytojas ir pabrėžia, kad tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ar kreiptis į gydymo įstaigą.

Susižalojus koją būtina vengti ją statyti ant žemės ir remtis, nes gali pasunkėti raiščių ir sąnarių pažeidimai, pasislinkti lūžę kaulai.

susidarius sniegui ir ledui apie 60 - 80 proc. paslydimų įvyksta nevalytuose šaligatviuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Todėl reikėtų būti ypač dėmesingiems išeinant iš pastato ar išlipant iš transporto priemonės.

Skubi pagalba

Sunkesnių sužalojimų atveju, gali prireikti ir sudėtingesnių gydymo priemonių. Tuomet ir gydymas trunka ilgiau. Patyrus labai sunkią traumą, gali prireikti ir operacijos. Todėl labai svarbu į gydytojus kreiptis laiku.

„Patyrus kaulo lūžį galūnė yra imobilizuojama gipso langetės pagalba. Šią langetę gali tekti nešioti net iki šešių savaičių ar ilgiau, o kaulo sugijimas turi būti patvirtintas rentgeno nuotrauka. Raiščių patempimas paprastai sugyja per 4-6 savaites. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama kuo mažiau naudotis sužeista galūne“, - sunkius atvejus apžvelgia gydytojas ortopedas–traumatologas L. Kervys.

Nereikėtų traumos diagnozuoti patiems

Kartais patyrus traumą gali pasirodyti, kad sužalojimas nėra labai stiprus. L. Kervys įspėja, kad pirmasis įspūdis gali būti klaidingas – į visas traumas reikėtų žiūrėti rimtai ir nebandyti sužalojimo diagnozuoti patiems.

„Net jei skausmas yra nedidelis, o galūnė tinsta nesmarkiai, vis tiek rekomenduojama vėliau kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų galima ligonį apžiūrėti ir ištirti“, ­– kalba gydytojas.

Atvykus į gydymo įstaigą, traumą patyrę pacientai pirmiausia būna atidžiai apžiūrimi – apčiuopiama sužalota galūnė leidžia gydytojui nustatyti pirminę diagnozę. Jei įtariamas kaulo lūžis, jis turi būti patvirtintas rentgeno nuotrauka, sunkesniais atvejais – kompiuterine tomografija. Jei gydytojas mano, kad gali būti patempti ar plyšę raiščiai, diagnozės patvirtinimui naudojamas echoskopas, tačiau tiksliausiai sužalojimą parodys magnetinio rezonanso tyrimas.

Ir tik tuomet, kai gydymo įstaigoje bus nustatytas įvykusio sužalojimo pobūdis ir stiprumas, bus galima rekomenduoti tinkamas gydymo priemones – jei patirta trauma nėra labai sunki, gali užtekti sužeistą galūnę kiek pašaldyti. Jei tai lengvas raiščių patempimas – padės elastiniai tvarsčiai.

Laiku nesikreipus į gydytojus ir nesilaikant tinkamo gydymo režimo, pailgėja ir nedarbingumo laikotarpis. Sužalojimą patyręs žmogus ilgiau jaučia skausmą ir negali pilnai naudotis sužeista galūne.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---