|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kito link
|
|
|
Renata VITKAUSKIENĖ
Kūčios, Kalėdos – laikas puoselėti žmogiškus santykius, nes jų šiluma išlieka dešimtmečius. Būtent tai akcentuoja Vilkaviškio vyskupas Rimantas NORVILA. Šie metai Jo Ekscelencijai buvo jubiliejiniai, o sukaktys skatina apibendrinti.
– 2017-ieji Jums buvo sukakčių metai. Minėjote amžiaus šešiasdešimtmetį, dvidešimt metų praėjo nuo dienos, kai buvote konsekruotas vyskupu, penkiolika metų esate Vilkaviškio vyskupas. Kai ateina tokios sukaktys, žmogus, ieškodamas, kuo pasidžiaugti, paprastai gręžiasi atgal. Ką tuose dešimtmečiuose randate Jūs?
– Gyvenimas skatina žvelgti į priekį, ne tik dairytis praeityje. Be abejo, ir praeitis vertinga. Iš jos ateina patirtis, žinios, į ją žvelgiant yra ir kuo pasidžiaugti.
Apvalesnės amžiaus sukakties proga žvalgydamasis praeityje pirmiausia apčiuopiu, kad pati gyvenimo dovana yra nepaprastas gėris. Būdamas tikintis, visada pirmiausia dėkoju Kūrėjui už gyvenimo dovaną. Be abejo, kartu ir jo turinys yra didelis, nepaprastai svarbus turtas.
Kiekvienas žmogus dėkingas tėvams, visiems artimiesiems už jų rūpestį, meilę. Jų niekada negali pamiršti, nors dauguma jau iškeliavę pas Viešpatį. Daug įdomių ir gražių patirčių buvo vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje. Iš to laiko jau dabartiniame amžiuje labiausiai prisimenu kitų gerumą, dėmesį, pagalbą. Nors gal prieš dvidešimt ar trisdešimt metų būčiau dėjęs ir kitus akcentus. Matyt, per šešiasdešimt metų jau susikrovė ir gyvenimo patirties, padedančios skirti, kad žmogiški santykiai gyvenime – vienas svarbiausių dalykų.
Labai ryškiai iš atminties iškyla mokyklos metai. Kaip tik mokykla Kaune, kurią baigiau, šiuo metu švenčia savo gyvavimo penkiasdešimtmetį. Esu pakviestas į ta proga rengiamą šventę. Ir ji sužadina daug gražių prisiminimų. Vėl norisi akcentuoti tada kurtus artimesnius, draugiškus santykius, su kai kuriais bendraklasiais išlikusius labai gerus ir palaikomus iki šios dienos.
Ypatingas gyvenimo momentas buvo metai Kauno kunigų seminarijoje. Per juos naujai atsiskleidė Bažnyčios tikrovė, labai prasiplėtė Dievo pažinimas, kas, be abejo, dvasininkui yra labai svarbu. Per tą laiką Bažnyčią pažinau kaip labiau tikrovišką, bet daug labiau reikšmingą, nei atrodė prieš tai.
Labai šviesiai bei džiugiai prisimenu ir studijas Romoje. Tai buvo nepaprastai įdomus laikas, padedantis pažinti ne tik Bažnyčią visame pasaulyje, jos centrą Vatikane, bet kartu ir praplečiantis europinės kultūros pažinimą.
Iš tarnystės Vilkaviškio vyskupijoje laiko neišskirčiau kokio vieno dalyko. Daug gražių, džiuginančių momentų. Vyskupas savoje diecezijoje pirmiausia susijęs su kunigais. Iš bendravimo su jais taip pat esama daug šviesių prisiminimų. Visada žavėjo ir žavi kunigų pasišventimas tarnauti Dievui ir žmonėms. Tai kilni viso gyvenimo auka su kasdienybės darbais ir vargais, džiaugsmais ir rūpesčiais. Pažindamas šiuos žmones iš arti nuolat vis naujai atrandi Dievo Apvaizdos globos ir vedimo per gyvenimą pėdsakus. Tai ir drąsina, ir džiugina.
Daug mielų prisiminimų iš apsilankymų parapijose, iš sutvirtinimo teikimo švenčių, pokalbių su parapijiečiais. Net ir viso Užnemunės krašto platesnis pažinimas visada buvo įdomus, džiuginantis procesas. Vienas iš labai stiprių prisiminimų – 2006 metais Vilkaviškyje vykęs vyskupijos Eucharistinis kongresas. Per tuos metus buvo, be abejo, ir nemažai sunkumų, iššūkių.
Į vyskupiškąją tarnystę įeina ir daug pareigų, ateinančių per to krašto Vyskupų konferenciją. Tų pareigų atlikime vis įsiterpdavo ir kelionės toliau už diecezijos ribų. Pirmiausia į Romą. Vyskupų sinodai, įvairios konferencijos, susitikimai, kelionės lankant lietuvius išeivijoje. Ir iš šių kelionių turiu daug nepaprastai įdomių bei džiuginančių prisiminimų.
Jau keliolika metų dalyvauju Europos Vyskupų konferencijos komisijos Briuselyje darbe. Tai taip pat labai įdomi patirtis.
– Augote, brendote sovietmečiu ir vis dėlto pasukote dvasininko keliu. Tad kokios būdavo Jūsų vaikystės ir paauglystės Kūčios, Kalėdos?
– Pašaukimas pasišvęsti dvasininko tarnystei ateina iš Dievo įkvėpimo, bet jį pažinti ir jam skleistis daug padeda žmonės. Mano pašaukimui, visai vertybinei sistemai daug įtakos padarė ne tik artimiausi žmonės, bet ir skaitytos knygos, keletas kunigų. Taip pat daug klausydavausi įvairių radijo laidų, transliuojamų iš Vakarų. Na, o Kūčios, Kalėdos būdavo labai (gal kai kada net ir per daug) sočios maisto ir turtingos tradicijų. Tai giliai įsirėžė atmintyje.
– Ne taip seniai sužinojome, kad kitąmet sulauksime popiežiaus Pranciškaus vizito. Kodėl Šventasis Tėvas renkasi užsukti į Lietuvą?
– Kaip vyskupams neseniai pristatė apaštalinis nuncijus Baltijos šalims, tikimasi, kad ateinančiais metais popiežius Pranciškus lankysis Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje. Popiežius, kaip vyriausias Bažnyčios ganytojas, visada pirmiausia vyksta aplankyti to regiono ar krašto tikinčiuosius. Kartu jis yra ir Vatikano Valstybės vadovas. Todėl popiežiaus kelionių planavimas, pasirengimas joms vykdomas įvertinant ir tai, kelionių metu laikomasi valstybių vadovų vizitams taikomų diplomatinio protokolo nuostatų. Džiugu, kad popiežiaus Pranciškaus kelionė sutaps su Lietuvos, o kartu ir Estijos bei Latvijos valstybių šimtmečiu. Taip pat prisimintina, jog ateinančiais metais bus minimas 25-metis nuo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 1993 metais. Ir ši proga minima kaip svarbi būsimam popiežiaus Pranciškaus vizitui Baltijos šalyse. Specialiai į tris Baltijos valstybes, išskiriant šias šalis iš kitų, anuomet vyko ir Jonas Paulius II. Popiežiaus apsilankymas mūsų kraštui yra didelė ir svarbi dovana.
– Rytoj Kūčios. Net ir šį neeilinį sekmadienį didžiosios parduotuvės dirbs. Prekybos liberalizavimo šalininkai pasisako už sekmadieninę prekybą. Kita visuomenės dalis būtų nieko prieš, jei sekmadienis darbo diena būtų tik ten, kur to neabejotinai reikia. Trečiasis Dievo įsakymas kviečia: „Švęsk sekmadienį.“ Tad kokie argumentai turėtų būti svarbūs dėliojant prioritetus?
– Man visada labai gaila tų žmonių ir jų šeimų, kuriems tenka dirbti sekmadieniais ir ypač per didžiąsias šventes. Tikrai dauguma šalies gyventojų puikiai apsieitų be tokios praktikos. Neseniai skaičiau, kad Lenkijoje buvo atliktas išsamus tyrimas ir konstatuota, jog sekmadieniais ir per didžiąsias šventes dirbantys prekybos centrai dėl to smarkiai nepadidina apyvartos. Jei dirbama kitaip, žmonės reikiamas prekes įsigyja kitu laiku. O švenčių metu pirkėjams sukiojantis po parduotuves nelieka, kada pabūti su savais, artimiausiais žmonėmis. Tai veda į susvetimėjimą, santykių atšalimą. Labai linkiu visiems kuo mažiau laiko skirti prekybos centrams per šv. Kalėdas. Padovanokite šį laiką savo brangiausiems žmonėms šiltoje, mieloje bendrystėje namuose, šeimos židinyje.
– Koks šiemet būtų Jūsų kalėdinis linkėjimas vyskupijai ir kiekvienam iš mūsų?
– Nuoširdžiausiai sveikinu visus Viešpaties Jėzaus gimimo iškilmės proga. Linkiu tuo šventiniu laiku išgyventi daugiau dėkingumo Viešpačiui, vieni kitiems. Linkiu švenčių laiku patirti gausiau paprasto, natūralaus žmogiško gerumo, kuo mažiau persiimti kritiškumu. Taip pat nuoširdžiausiai kviečiu: būtinai dalyvaukite Viešpaties Gimimo švenčių liturgijoje Dievo namuose – ar Bernelių Mišiose Kalėdų išvakarėse, ar švenčių dieną. Tai sustiprins ir labai praturtins šv. Kalėdų patirtį bei džiaugsmą.
Kūčios, Kalėdos – laikas puoselėti žmogiškus santykius, nes jų šiluma išlieka dešimtmečius. Būtent tai akcentuoja Vilkaviškio vyskupas Rimantas NORVILA. Šie metai Jo Ekscelencijai buvo jubiliejiniai, o sukaktys skatina apibendrinti. |
– Gyvenimas skatina žvelgti į priekį, ne tik dairytis praeityje. Be abejo, ir praeitis vertinga. Iš jos ateina patirtis, žinios, į ją žvelgiant yra ir kuo pasidžiaugti.
Apvalesnės amžiaus sukakties proga žvalgydamasis praeityje pirmiausia apčiuopiu, kad pati gyvenimo dovana yra nepaprastas gėris. Būdamas tikintis, visada pirmiausia dėkoju Kūrėjui už gyvenimo dovaną. Be abejo, kartu ir jo turinys yra didelis, nepaprastai svarbus turtas.
Kiekvienas žmogus dėkingas tėvams, visiems artimiesiems už jų rūpestį, meilę. Jų niekada negali pamiršti, nors dauguma jau iškeliavę pas Viešpatį. Daug įdomių ir gražių patirčių buvo vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje. Iš to laiko jau dabartiniame amžiuje labiausiai prisimenu kitų gerumą, dėmesį, pagalbą. Nors gal prieš dvidešimt ar trisdešimt metų būčiau dėjęs ir kitus akcentus. Matyt, per šešiasdešimt metų jau susikrovė ir gyvenimo patirties, padedančios skirti, kad žmogiški santykiai gyvenime – vienas svarbiausių dalykų.
Labai ryškiai iš atminties iškyla mokyklos metai. Kaip tik mokykla Kaune, kurią baigiau, šiuo metu švenčia savo gyvavimo penkiasdešimtmetį. Esu pakviestas į ta proga rengiamą šventę. Ir ji sužadina daug gražių prisiminimų. Vėl norisi akcentuoti tada kurtus artimesnius, draugiškus santykius, su kai kuriais bendraklasiais išlikusius labai gerus ir palaikomus iki šios dienos.
Ypatingas gyvenimo momentas buvo metai Kauno kunigų seminarijoje. Per juos naujai atsiskleidė Bažnyčios tikrovė, labai prasiplėtė Dievo pažinimas, kas, be abejo, dvasininkui yra labai svarbu. Per tą laiką Bažnyčią pažinau kaip labiau tikrovišką, bet daug labiau reikšmingą, nei atrodė prieš tai.
Labai šviesiai bei džiugiai prisimenu ir studijas Romoje. Tai buvo nepaprastai įdomus laikas, padedantis pažinti ne tik Bažnyčią visame pasaulyje, jos centrą Vatikane, bet kartu ir praplečiantis europinės kultūros pažinimą.
Iš tarnystės Vilkaviškio vyskupijoje laiko neišskirčiau kokio vieno dalyko. Daug gražių, džiuginančių momentų. Vyskupas savoje diecezijoje pirmiausia susijęs su kunigais. Iš bendravimo su jais taip pat esama daug šviesių prisiminimų. Visada žavėjo ir žavi kunigų pasišventimas tarnauti Dievui ir žmonėms. Tai kilni viso gyvenimo auka su kasdienybės darbais ir vargais, džiaugsmais ir rūpesčiais. Pažindamas šiuos žmones iš arti nuolat vis naujai atrandi Dievo Apvaizdos globos ir vedimo per gyvenimą pėdsakus. Tai ir drąsina, ir džiugina.
Daug mielų prisiminimų iš apsilankymų parapijose, iš sutvirtinimo teikimo švenčių, pokalbių su parapijiečiais. Net ir viso Užnemunės krašto platesnis pažinimas visada buvo įdomus, džiuginantis procesas. Vienas iš labai stiprių prisiminimų – 2006 metais Vilkaviškyje vykęs vyskupijos Eucharistinis kongresas. Per tuos metus buvo, be abejo, ir nemažai sunkumų, iššūkių.
Į vyskupiškąją tarnystę įeina ir daug pareigų, ateinančių per to krašto Vyskupų konferenciją. Tų pareigų atlikime vis įsiterpdavo ir kelionės toliau už diecezijos ribų. Pirmiausia į Romą. Vyskupų sinodai, įvairios konferencijos, susitikimai, kelionės lankant lietuvius išeivijoje. Ir iš šių kelionių turiu daug nepaprastai įdomių bei džiuginančių prisiminimų.
Jau keliolika metų dalyvauju Europos Vyskupų konferencijos komisijos Briuselyje darbe. Tai taip pat labai įdomi patirtis.
– Pašaukimas pasišvęsti dvasininko tarnystei ateina iš Dievo įkvėpimo, bet jį pažinti ir jam skleistis daug padeda žmonės. Mano pašaukimui, visai vertybinei sistemai daug įtakos padarė ne tik artimiausi žmonės, bet ir skaitytos knygos, keletas kunigų. Taip pat daug klausydavausi įvairių radijo laidų, transliuojamų iš Vakarų. Na, o Kūčios, Kalėdos būdavo labai (gal kai kada net ir per daug) sočios maisto ir turtingos tradicijų. Tai giliai įsirėžė atmintyje.
– Kaip vyskupams neseniai pristatė apaštalinis nuncijus Baltijos šalims, tikimasi, kad ateinančiais metais popiežius Pranciškus lankysis Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje. Popiežius, kaip vyriausias Bažnyčios ganytojas, visada pirmiausia vyksta aplankyti to regiono ar krašto tikinčiuosius. Kartu jis yra ir Vatikano Valstybės vadovas. Todėl popiežiaus kelionių planavimas, pasirengimas joms vykdomas įvertinant ir tai, kelionių metu laikomasi valstybių vadovų vizitams taikomų diplomatinio protokolo nuostatų. Džiugu, kad popiežiaus Pranciškaus kelionė sutaps su Lietuvos, o kartu ir Estijos bei Latvijos valstybių šimtmečiu. Taip pat prisimintina, jog ateinančiais metais bus minimas 25-metis nuo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 1993 metais. Ir ši proga minima kaip svarbi būsimam popiežiaus Pranciškaus vizitui Baltijos šalyse. Specialiai į tris Baltijos valstybes, išskiriant šias šalis iš kitų, anuomet vyko ir Jonas Paulius II. Popiežiaus apsilankymas mūsų kraštui yra didelė ir svarbi dovana.
– Man visada labai gaila tų žmonių ir jų šeimų, kuriems tenka dirbti sekmadieniais ir ypač per didžiąsias šventes. Tikrai dauguma šalies gyventojų puikiai apsieitų be tokios praktikos. Neseniai skaičiau, kad Lenkijoje buvo atliktas išsamus tyrimas ir konstatuota, jog sekmadieniais ir per didžiąsias šventes dirbantys prekybos centrai dėl to smarkiai nepadidina apyvartos. Jei dirbama kitaip, žmonės reikiamas prekes įsigyja kitu laiku. O švenčių metu pirkėjams sukiojantis po parduotuves nelieka, kada pabūti su savais, artimiausiais žmonėmis. Tai veda į susvetimėjimą, santykių atšalimą. Labai linkiu visiems kuo mažiau laiko skirti prekybos centrams per šv. Kalėdas. Padovanokite šį laiką savo brangiausiems žmonėms šiltoje, mieloje bendrystėje namuose, šeimos židinyje.
– Nuoširdžiausiai sveikinu visus Viešpaties Jėzaus gimimo iškilmės proga. Linkiu tuo šventiniu laiku išgyventi daugiau dėkingumo Viešpačiui, vieni kitiems. Linkiu švenčių laiku patirti gausiau paprasto, natūralaus žmogiško gerumo, kuo mažiau persiimti kritiškumu. Taip pat nuoširdžiausiai kviečiu: būtinai dalyvaukite Viešpaties Gimimo švenčių liturgijoje Dievo namuose – ar Bernelių Mišiose Kalėdų išvakarėse, ar švenčių dieną. Tai sustiprins ir labai praturtins šv. Kalėdų patirtį bei džiaugsmą.
Publikuota: 2017-12-22 16:22:08
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|