|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kultūra
Lankytojams siūlomos dvi edukacinės programos – „Kai eglutė namuos“ bei „Atbėga elnias devyniaragis“. Edukacinės programos „Kai eglutė namuos“ dalyvius supažindinsime su Kalėdų eglutės puošimo tradicija nuo seniausių laikų. Priminsime, koks kraštas laikomas eglutės tėvyne bei kada ir kaip tradicija puošti eglutę atkeliavo į Lietuvą. Anuomet ne kiekviena šeima galėjo sau leisti įsigyti brangių žaisliukų, todėl stengėsi juos pasigaminti patys. Kalėdų medžio pasirodymas skatino naujos tautodailės šakos atsiradimą – papuošalų gamybą. Pirmaisiais dešimtmečiais lietuviai savo eglutes puošdavo obuoliukais, kabindavo saldainius, sausainius, karpydavo spalvotus popierėlius, kurdavo šiaudinius narvelius. Puošimui dar buvo naudojami tešliniai kepiniai ir karpiniai. Iš kūčiukų (šliuželių) tešlos lipdydavo ir kepdavo figūrinius sausainius – paukščiukus, arkliukus, lėles, voveraites, avinukus, ožiukus, mėnulius, žvaigždes, gėlytes. Programos dalyviai, susipažinę su seniausiais žaisliukais, įgytas žinias išmėgins praktiškai – pasigamins savo eglutei seniausių kalėdinių žaisliukų iš tešlos, natūralių gamtinių medžiagų ir popieriaus. Kitoje muziejaus programoje „Atbėga elnias devyniaragis“ dalyviai sužinos, jog elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė, savo raguose nešanti dangaus kūnus. Anksčiau manyta, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas, todėl žiemos saulėgrįžos šventė arba šv. Kalėdos dar vadinta Elnio devyniaragio švente. Užsiėmimo metu priminsime to laikotarpio papročius, aptarsime gruodžio orus ir kokią įtaką jie turės ateinantiems metams. Programos dalyviai sužinos, kodėl pavalgius Kūčių vakarienę ant stalo negalima palikti tuščių lėkščių, o žaidžiant advento laikotarpiui būdingą atminties žaidimą „Keimeris“ išsiburs. Suaugusius pakviesime į advento laikotarpio patiekalų degustaciją, o mažieji lankytojai krosnyje patys keps tradicinį lietuvių Kūčių vakarienės patiekalą, kuris kepamas tik per šią šventę, – Kūčiukus. Tad kviečiame visus norinčius atvykti į Jono Basanavičiaus gimtinę pasisemti idėjų ir žinių, kaip tinkamai pasiruošti didžiosioms metų šventėms. Publikuota: 2017-11-16 14:16:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|