„Santaka“ / Parodoje „Dievo bitė“ – Lietuvos bažnyčių piešiniai / Kultūra

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kultūra

Dalinkitės:  


Architekto Gintauto Vyšniausko piešinių parodą Vilkaviškyje pristatė garsi televizijos žurnalistė Edita Mildažytė.

Autorės nuotr.


Parodoje „Dievo bitė“ – Lietuvos bažnyčių piešiniai

Dangyra APANAVIČIENĖ


Vilkaviškio kultūros centro antrojo aukšto fojė eksponuojama vilniečio architekto verslininko Gintauto Vyšniausko darbų – Lietuvos bažnyčių piešinių – paroda „Dievo bitė“.

Pristatyti prieš beveik dvejus metus į amžinybę išėjusio savo vyro Gintauto Vyšniausko piešinių į Vilkaviškį buvo atvykusi televizijos žurnalistė, laidų vedėja Edita Mildažytė. Žinoma moteris šiltai kalbėjo apie G. Vyšniauską, kaip gabų architektą, verslininką, rūpestingą vaikų tėvą, mylintį vyrą, nuoširdų žmogų. Susigraudinusi ji prisiminė gražiausias akimirkas, kurias jau vyrui sergant buvo lemta patirti per paskutiniuosius jo gyvenimo metus.

– Mes visą laiką praleisdavome kartu, daug važinėjome po Lietuvą, daug kalbėdavomės. Vienos kelionės metu paklausiau Gintauto: ko tu gyvenime labai geidei, bet nepadarei? „Niekada neturėjau S klasės mersedeso, kurio visada labai norėjau, ir niekada neskridau lėktuvu biznio klase“, – atsakė jis. Nuo to laiko į keliones skrisdavome tik verslo klase, taip pat nusipirkome mersedesą, kurį, beje, pardaviau pirmą dieną po Gintauto laidotuvių, – nubraukusi ašarą šviesų, šmaikštų pasakojimą pradėjo E. Mildažytė.


Žmonos paskatintas G. Vyšniauskas ryžosi atskleisti ir daugelį metų slopintą dailininko talentą. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais G. Vyšniauskas intensyviai piešė Lietuvos bažnyčias, architektūrą, peizažus. 2014–2015 m. jis sukūrė daugiau nei šimtą Lietuvos miestelių ir kaimų bažnyčių piešinių, kuriuos dailėtyrininkai įvertino kaip profesionalius, ekspresyvius, kerinčius savo emocionalumu.

Po vyro mirties E. Mildažytė kartu su menotyrininke Kristina Stančienė atrinko penkiasdešimt geriausių darbų ir parengė parodą „Dievo bitė“. Parodos pavadinimas, pasak E. Mildažytės, talpina daug įvairiausių prasmių.

„Gintautas nebuvo tikintis žmogus. Jo tėtis buvo kietas suvalkietis, kolūkio pirmininkas, beje, kilęs iš Vilkaviškio, ir su tikėjimu nieko bendro neturėjo. Tačiau Gintautas buvo labai „prisirišęs“ prie manęs ir sakydavo: jeigu tiki tu, tai kaip galiu netikėti aš? Iš gyvenimo jis išėjo kaip atsidavęs katalikas, ir dėl to jam buvo žymiai lengviau“, – savo vyro kelią į tikėjimą atskleidė E. Mildažytė.

Kodėl G. Vyšniausko kūrybos objektu tapo bažnyčios? „Kad daugiau nėra ką piešti. Kaip atrodytų mūsų kraštovaizdis, jeigu ne Lietuvos bažnyčios?“ – temos pasirinkimo priežastį paprastai apibūdino parodos rengėja.


Per gausiai į parodos atidarymą susirinkusių žmonių rankas viešnia paleido iš vielučių išlankstytą bitę, kurių, pasak jos, daugybę prigamino G. Vyšniauskas, kai vienąkart nuobodžiaudamas laukė žmonos. „Bitė – Lietuvių tautosakoje darbštumo, motinos, valdovės simbolis. Gintautas buvo bitininkas. Tas derinys mums atrodė labai simboliška ir labai gražu, todėl parodą ir pavadinome „Dievo bite“, – apie kilusią idėją kalbėjo Edita Mildažytė.

Renginyje dalyvavęs menotyrininkas Saulius Pilinkus, vertindamas G. Vyšniausko kūrybą, parodą apibūdino kaip įrodymą, jog žmogus turi daryti tai, ką liepia širdis. „Bet kuris talentas anksčiau ar vėliau prasiveržia. Jeigu žinai, kad turi kažką daryti, tai ir daryk: rašyk, piešk, dainuok... Rytojaus nėra, yra šiandiena“, – kūrybos svarbą žmogaus gyvenime akcentavo S. Pilinkus.

Vėliau viešnia visus susirinkusiuosius pakvietė padiskutuoti prie arbatos, atsakė į klausimus. Parodos atidarymo programą paįvairino Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeonininkų (vadovė Liucija Bindokienė) muzika.







Publikuota: 2017-11-06 08:38:52

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai