|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Už savo paleisto šūvio saugumą pirmiausia atsakingas pats medžiotojas.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Nuo spalio 15 dienos pamiškėse galima pastebėti besibūriuojančius medžiotojus: atėjo aktyvusis medžioklės sezonas ir iki vasario 1 dienos leidžiama medžioti žvėris juos varant. Tą pačią dieną prasidėjo ir vilkų medžioklės sezonas.
Miške vaikščiokite atsargiau
Po miškus pasivaikščioti mėgstantys žmonės turėtų žinoti, kad šiuo metu, ypač savaitgaliais, rengiamos vadinamosios varyminės medžioklės.
Miškai – visų Lietuvos gyventojų turtas, ir medžioklė nesuteikia teisės uždrausti jiems ten lankytis. Tačiau pastebėjus specialia apranga vilkinčius žmones su šautuvais rankose, girdint miške aidinčius šūvius ar varovų šūksnius geriau pasirinkti kitą vietą, kur būtų galima ramiai mėgautis gamtos grožiu.
Vis dėlto, aplinkosauginkų teigimu, pirmiausiai už savo paleisto šūvio saugumą atsako pats medžiotojas. Prieš šaudamas jis turi įsitikinti, jog nenukentės jokie asmenys.
Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovė Dalė Venskūnienė sakė, kad rajono medžiotojų būreliai, kurių yra vienuolika, jau surengė pirmąsias medžiokles su varovais. Tiesa, kol kas ruduo – labai šlapias, miškai ir laukai permirkę, tad ir medžioklėms oras ne itin palankus.
Tikrina per medžioklę
Nuo šiol savaitgaliais miškuose dažniau pasirodys ir pareigūnai: aplinkosaugininkai, gyvosios gamtos inspektoriai vyksta tikrinti medžioklių su varovais, mat jų organizavimo tvarka yra griežtai reglamentuota.
Kaip aiškino Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Raimondas Smagurauskas, tikrinami medžiotojų dokumentai (medžioklės lapai, medžiotojo bilietas, ginklų licencijos, Medžiotojų sąvadui pateikti duomenys ir kt.). Taip pat žiūrima, kaip medžiotojai laikosi saugumo taisyklių, ar dėvimos ryškios liemenės, galvos apdangalai su ryškiomis juostomis, ar varovai nevaikšto užtaisytais ginklais.
Alkotesteriu tikrinamas ir medžiotojų blaivumas. Šis faktorius, anot R. Smagurausko, yra ypač aktualus. Tai įrodo ir praėjusio medžioklės sezono įvykiai, kai neblaivus medžiotojas Joniškyje netyčia nušovė savo kolegą.
„Blaivumą tikrinti gali tik policijos pareigūnai. Pernai su jais rengėme reidus, šie bus organizuojami ir šiais metais“, – pasakojo inspekcijos vyr. specialistas.
Beje, rengiant Medžioklės įstatymo pataisas svarstoma, jog atsakomybė už neblaivų medžiotoją tektų ne tik jam pačiam, bet ir visam medžiotojų kolektyvui. Siūloma, kad kartojantis tokiems atvejams medžiotojų būrelis netektų leidimo medžioti.
Žvėrių daugėja
Aplinkosaugininkai tvirtina, jog žvėrių miškuose pastaruoju metu padaugėję.
„Daugiau yra tiek stirnų, tiek elnių ir netgi briedžių. Apie tai galima spręsti ir pagal išduodamų licencijų skaičių, nes jų, vadovaujantis apskaitomis, būreliams kasmet išdalijama vis daugiau. Pastebimas tik šernų sumažėjimas: juos jau keletą metų raginama medžioti dėl plintančio afrikinio kiaulių maro. O šiuo metu medžiotojai net skatinami ir už vyresnę nei antrų metų šerno patelę mokama 300 eurų išmoka“, – kalbėjo R. Smagurauskas.
Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas taip pat patvirtino, jog medžiojamųjų gyvūnų daugėja.
„Pernai buvo sumedžioti 4 briedžiai, 20 elnių, 392 stirnos. Jei licencijos neišnaudojamos, vadinasi, tos rūšies žvėrių sumažėjo ir kitais metais jų bus leista sumedžioti mažiau. Tačiau licencijos mūsų rajone išnaudojamos. Šį sezoną mūsų rajono medžiotojams leista sumedžioti 464 stirnas, 28 elnius, 5 briedžius“, – aiškino V. Bakas.
Nuostolių daro mažiau
Spalio 15 dieną prasidėjęs vilkų medžioklės sezonas truks iki balandžio 1-osios. Jeigu vilkų sumedžiojimo limitas bus išnaudotas anksčiau, o taip būna beveik visada, sezonas aplinkos ministro įsakymu bus nutrauktas. Per 2017–2018 m. medžioklės sezoną visoje Lietuvoje leista sumedžioti 60 vilkų. Pastaraisiais metais šis limitas nesikeičia.
Jau keletą metų rajone buvo juntamas vilkų pagausėjimas, o ūkininkų patiriami nuostoliai dėl išpjautų gyvulių kasmet augo. Praėjusiais metais (tik Savivaldybėje užregistruotais duomenimis) vilkai papjovė 56 mūsų rajono gyventojų gyvulius: 37 avis, 2 karves ir 17 veršelių. Net 8 atvejai užfiksuoti Bartninkų seniūnijoje.
Vis dėlto šiemet, kaip sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Jūratė Bindokaitė, ūkininkų prašymų atlyginti vilkų padarytą žalą sulaukta gerokai mažiau.
„Iki spalio vidurio gavome 9 ūkininkų prašymus. Vilkai sudraskė 19 gyvulių: 14 avių, 4 veršelius ir 1 ožką. Po tris ūkininkus nukentėjo Gražiškių ir Bartninkų seniūnijose, du – Vištyčio ir vienas – Šeimenos seniūnijose. Matyt, situacija pagerėjo dėl to, kad per pastaruosius keletą metų mūsų rajone buvo sumedžiota nemažai vilkų, patys ūkininkai pasidarė atsargesni ir savo gyvulius saugo labiau“, – kalbėjo J. Bindokaitė.
Užsk. 4236
Nuo spalio 15 dienos pamiškėse galima pastebėti besibūriuojančius medžiotojus: atėjo aktyvusis medžioklės sezonas ir iki vasario 1 dienos leidžiama medžioti žvėris juos varant. Tą pačią dieną prasidėjo ir vilkų medžioklės sezonas. |
Po miškus pasivaikščioti mėgstantys žmonės turėtų žinoti, kad šiuo metu, ypač savaitgaliais, rengiamos vadinamosios varyminės medžioklės.
Miškai – visų Lietuvos gyventojų turtas, ir medžioklė nesuteikia teisės uždrausti jiems ten lankytis. Tačiau pastebėjus specialia apranga vilkinčius žmones su šautuvais rankose, girdint miške aidinčius šūvius ar varovų šūksnius geriau pasirinkti kitą vietą, kur būtų galima ramiai mėgautis gamtos grožiu.
Vis dėlto, aplinkosauginkų teigimu, pirmiausiai už savo paleisto šūvio saugumą atsako pats medžiotojas. Prieš šaudamas jis turi įsitikinti, jog nenukentės jokie asmenys.
Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovė Dalė Venskūnienė sakė, kad rajono medžiotojų būreliai, kurių yra vienuolika, jau surengė pirmąsias medžiokles su varovais. Tiesa, kol kas ruduo – labai šlapias, miškai ir laukai permirkę, tad ir medžioklėms oras ne itin palankus.
Nuo šiol savaitgaliais miškuose dažniau pasirodys ir pareigūnai: aplinkosaugininkai, gyvosios gamtos inspektoriai vyksta tikrinti medžioklių su varovais, mat jų organizavimo tvarka yra griežtai reglamentuota.
Kaip aiškino Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Raimondas Smagurauskas, tikrinami medžiotojų dokumentai (medžioklės lapai, medžiotojo bilietas, ginklų licencijos, Medžiotojų sąvadui pateikti duomenys ir kt.). Taip pat žiūrima, kaip medžiotojai laikosi saugumo taisyklių, ar dėvimos ryškios liemenės, galvos apdangalai su ryškiomis juostomis, ar varovai nevaikšto užtaisytais ginklais.
Alkotesteriu tikrinamas ir medžiotojų blaivumas. Šis faktorius, anot R. Smagurausko, yra ypač aktualus. Tai įrodo ir praėjusio medžioklės sezono įvykiai, kai neblaivus medžiotojas Joniškyje netyčia nušovė savo kolegą.
„Blaivumą tikrinti gali tik policijos pareigūnai. Pernai su jais rengėme reidus, šie bus organizuojami ir šiais metais“, – pasakojo inspekcijos vyr. specialistas.
Beje, rengiant Medžioklės įstatymo pataisas svarstoma, jog atsakomybė už neblaivų medžiotoją tektų ne tik jam pačiam, bet ir visam medžiotojų kolektyvui. Siūloma, kad kartojantis tokiems atvejams medžiotojų būrelis netektų leidimo medžioti.
Aplinkosaugininkai tvirtina, jog žvėrių miškuose pastaruoju metu padaugėję.
„Daugiau yra tiek stirnų, tiek elnių ir netgi briedžių. Apie tai galima spręsti ir pagal išduodamų licencijų skaičių, nes jų, vadovaujantis apskaitomis, būreliams kasmet išdalijama vis daugiau. Pastebimas tik šernų sumažėjimas: juos jau keletą metų raginama medžioti dėl plintančio afrikinio kiaulių maro. O šiuo metu medžiotojai net skatinami ir už vyresnę nei antrų metų šerno patelę mokama 300 eurų išmoka“, – kalbėjo R. Smagurauskas.
Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas taip pat patvirtino, jog medžiojamųjų gyvūnų daugėja.
„Pernai buvo sumedžioti 4 briedžiai, 20 elnių, 392 stirnos. Jei licencijos neišnaudojamos, vadinasi, tos rūšies žvėrių sumažėjo ir kitais metais jų bus leista sumedžioti mažiau. Tačiau licencijos mūsų rajone išnaudojamos. Šį sezoną mūsų rajono medžiotojams leista sumedžioti 464 stirnas, 28 elnius, 5 briedžius“, – aiškino V. Bakas.
Spalio 15 dieną prasidėjęs vilkų medžioklės sezonas truks iki balandžio 1-osios. Jeigu vilkų sumedžiojimo limitas bus išnaudotas anksčiau, o taip būna beveik visada, sezonas aplinkos ministro įsakymu bus nutrauktas. Per 2017–2018 m. medžioklės sezoną visoje Lietuvoje leista sumedžioti 60 vilkų. Pastaraisiais metais šis limitas nesikeičia.
Jau keletą metų rajone buvo juntamas vilkų pagausėjimas, o ūkininkų patiriami nuostoliai dėl išpjautų gyvulių kasmet augo. Praėjusiais metais (tik Savivaldybėje užregistruotais duomenimis) vilkai papjovė 56 mūsų rajono gyventojų gyvulius: 37 avis, 2 karves ir 17 veršelių. Net 8 atvejai užfiksuoti Bartninkų seniūnijoje.
Vis dėlto šiemet, kaip sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Jūratė Bindokaitė, ūkininkų prašymų atlyginti vilkų padarytą žalą sulaukta gerokai mažiau.
„Iki spalio vidurio gavome 9 ūkininkų prašymus. Vilkai sudraskė 19 gyvulių: 14 avių, 4 veršelius ir 1 ožką. Po tris ūkininkus nukentėjo Gražiškių ir Bartninkų seniūnijose, du – Vištyčio ir vienas – Šeimenos seniūnijose. Matyt, situacija pagerėjo dėl to, kad per pastaruosius keletą metų mūsų rajone buvo sumedžiota nemažai vilkų, patys ūkininkai pasidarė atsargesni ir savo gyvulius saugo labiau“, – kalbėjo J. Bindokaitė.
Užsk. 4236
Publikuota: 2017-10-31 09:05:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|