„Santaka“ / Užduotis savivaldybei - skatinti verslą / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  



Užduotis savivaldybei - skatinti verslą


Lietuvos laisvosios rinkos instituto šiemet jau septintą kartą sudarytame savivaldybių indekse Vilkaviškio rajono savivaldybė stabiliai laikosi apie vidurį.

Kartu su Kalvarija

Surinkusi 52 balus iš 100 galimų, Vilkaviškio rajono savivaldybė 54 mažųjų šalies savivaldybių reitinge kartu su Kalvarijos, Pasvalio ir Trakų rajonų savivaldybėmis pasidalijo 29–32 vietas. Pernai pozicija buvo panaši – 28–30 vietos.

Tarp penkių Marijampolės apskrities savivaldybių kartu su kalvarijiečiais šiemet likome 3–4 vietose, pirmi apskrityje – marijampoliečiai, antra – Kazlų Rūda, penktoje vietoje – Šakių rajono savivaldybė.

Labiausiai šiemetiniame reitinge pablogėjo Marijampolės rezultatai: iš garbingos pernykštės 4-os vietos ši savivaldybė nukrito į 21–23 vietas.

Prastesnėje pozicijoje atsidūrė ir Šakiai, likę 47–49 vietose, nors pernai dar užėmė 38 vietą.

Kazlų Rūda mažųjų savivaldybių reitinge užima 26–28 vietas (pernai buvo 27-a), panašų lygį išlaikė ir Kalvarija: kaip jau minėta, ši savivaldybė užėmė 29–32 vietas, o pernai buvo 31–32 vietose.


Įvertintas valdymo efektyvumas

Sudarant reitingų lentelę vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima Savivaldybės, taip pat jų pačių valdymas.

Vilkaviškis gerai įvertintas už Savivaldybės administracijos efektyvumą. Administracijoje užimtų pareigybių, tenkančių 1000-iui gyventojų, buvo mažiau nei vidutiniškai mažose savivaldybėse, taigi ji buvo išlaikoma taupiau.

Be to, net ir turint mažesnę nei vidutinę administraciją, 98 proc. gyventojų prašymų buvo išnagrinėta laiku.

Nepalanki mokesčių aplinka

Viena silpniausių vietų – ekonominis aktyvumas.

Vilkaviškiui sunkiai sekasi pritraukti investicijų. Mažesni nei vidutiniai buvo ir kiti ekonominio aktyvumo rodikliai: santykinai mažiau nei vidutiniškai pernai veikė ūkio subjektų, mažiau gyventojų įsigijo ar prasitęsė verslo liudijimus, išduota mažiau statybos leidimų (vertinant 1000 gyventojų).

„Tarp galimų priemonių skatinti verslą yra palankesnės mokesčių aplinkos sukūrimas. Vilkaviškyje 2016 metais buvo nustatytas aukščiausias pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – 1 proc., lyginant su 0, 7 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu“, – pastabas išsakė Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.


Pasyvesnė ekonomika lemia ir prastesnius socialinius rodiklius. Socialinių pašalpų pernai reikėjo 6, 3 proc. gyventojų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 4, 3 proc.). Bedarbių, nors ir mažėjo, buvo 10 proc. nuo darbingo amžiaus žmonių, o vidutiniškai mažose savivaldybės darbo neturėjo 9, 7 proc.

„Vilkaviškis, kaip ir dauguma mažųjų savivaldybių, susiduria su gyventojų mažėjimo problema. Savivaldybė labai sparčiai traukėsi, per metus iš jos išvyko 2, 3 proc. gyventojų. Žmonių mažėja daugelyje regionų, tiesa, ne taip greitai: mažųjų savivaldybių neigiamos migracijos vidurkis – 1, 4 proc.“, – teigė A. Čepukaitė.

Pirmauja sostinė

Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Siekiant palyginti jų rezultatus sudaromi du indeksai: 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių.

Tarp didžiųjų savivaldybių geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atiteko sostinei Vilniui, antroje vietoje liko Klaipėda, trečioje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė šiemetiniame reitinge – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsiliko Kauno rajonas ir Palanga.

Didėja ekonominis atotrūkis


Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios pagal indekso rodiklius savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Apskritai svarbiausi žmonių gerovės rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. darbuotojų didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išliko aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio rajono sav.) iki 101 proc. (Vilniaus miesto sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 proc. žmonių, o daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų.

„Pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdi, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar gerai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?“ – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Reitingo sudarytojų teigimu, didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė. Rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas, pasak Ž. Šilėno, negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikus ir administracijų vadovus jis ragina imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų, kad būtų pritraukta ir išlaikyta kuo daugiau privačių investicijų, kuriančių ir dirbančių gyventojų.



Publikuota: 2017-10-30 11:58:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai