|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-10-27 16:35
|
|
|
Rimantas Legota tvirtino, jog triušių priežiūra nėra sudėtinga.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Bartninkų seniūnijoje, Lakštučių kaime, gyvenantis Rimantas Legota ūkininkauja jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. Nors pagrindinė jo verslo šaka yra augalininkystė, tačiau pastaruoju metu tvartuose atsirado ir gyvūnų – triušių bei nutrijų.
Dabar – lengviau
Ūkininkauti R. Legota pradėjo 1991 m. Pradžia buvo gana sunki, trūko tiek žinių, tiek technikos. Tiesa, pasak Lakštučių kaimo gyventojo, tais laikais kone iš kiekvienos žemės ūkio srities buvo galima tikėtis pelno.
„Viskas apsimokėjo: grūdai, cukriniai runkeliai, karvės, kiaulės. Dabar žemdirbiui stengiamasi daug ką apsunkinti, kartais net sužlugdyti. Galbūt lengviau tiems, kas turi daug žemių. Nesakau, jog iš ūkininkavimo negalima pragyventi. Tai tikrai įmanoma. Turtingas gal ir nebūsi, bet maistui užteks“, – sakė R. Legota.
Vyriškis šiuo metu dirba per 60 ha žemės, kurioje augina kviečius, rapsus bei žirnius. Lygindamas senesnius ir dabartinius laikus, R. Legota tvirtino, kad, nepaisant visko, dabar ūkininkauti yra lengviau. To priežastis – galingesni traktoriai, našesni kombainai, geresnė kita žemės ūkio technika. Pasak pašnekovo, tiek praeitį, tiek dabartį vienija vienas dalykas: norint ką nors turėti, reikia nebijoti sunkaus darbo.
Sekėsi ne iš karto
Šiuo metu, be darbo laukuose, R. Legota turi ir kitų rūpesčių. Tiesa, jie vyriškiui gana malonūs. Jo tvarte auga apie aštuoniasdešimt triušių ir pusšimtis nutrijų.
Triušius auginti Lakštučių gyventojas pradėjo kiek daugiau nei prieš dvejus metus, o nutrijas – tik šį pavasarį. Šiuos švelniakailius jis buvo auginęs ir seniau: triušius – dar vaikystėje, o nutrijas – jau sukūręs šeimą. Vyras apskritai myli gyvūnus, kadaise laikė ir karvelių.
„Galima sakyti, kad vėl auginti triušius ir nutrijas pradėjau dėl anūkų. Šių gyvūnų mėsa – labai sveika, dietinė. Dukros triušieną vaikams pirkdavo iš kitur, todėl kartą pagalvojau, jog ir aš pats galiu auginti šiuos gyvūnus“, – prisiminė pašnekovas.
Turguje įsigijęs kelias pateles, R. Legota greitai užveisė didelį triušių būrį. Tiesa, pirmieji metai nebuvo tokie sėkmingi, kokių jis tikėjosi. Gyvūnus užpuolė ligos, kai kurie nugaišo, o kai kuriuos teko neplanuotai anksti paskersti. Nors didelių nuostolių ir nebuvo, tačiau vargo ir rūpesčių teko patirti. Laimei, likusių palikuonių užteko, kad triušių būrį būtų galima didinti toliau.
„Triušiai – gana lepūs gyvūnėliai. Reikia atkreipti dėmesį net į tokius dalykus, kaip varvančios jų nosys ar čiaudėjimas. Ypač reikia būti atsargiam, kai parsiveži patiną ar patelę iš kitur, nes „įsiveisti“ ligas labai lengva. Man asmeniškai sunkiausia yra kergimas. Atrodo, pralauki mėnesį, jau turėtų patelė pradėti sukti lizdą, vaikuotis, bet nieko nėra. Dabar vieną patelę leidžiu pas du patinus“, – pasakojo ūkininkas.
Greitai dauginasi
Pradėjęs auginti triušius, R. Legota visą reikiamą informaciją susirado internete. Ne viskas, kas ten buvo skelbiama, pasitvirtino. Vyriškis skaitė, jog geriausiai triušiai auga tinkliniuose narvuose, patiesus specialų kilimėlį. Vis dėlto bent jau grindys, anot lakštutiškio, turėtų būti medinės. Nors tokiu atveju valyti narvus tenka šiek tiek dažniau, tačiau triušiai auga geriau.
Maistui šie gyvūnai nėra išrankūs. Geriausiai jiems tinka sausas pašaras, nors patys mieliau ėda šviežią žolę.
Triušiai greitai bręsta ir yra labai vislūs. Tinkamai juos prižiūrint ir laikant, viena patelė per metus gali atsivesti apie trisdešimt triušiukų. Paprastai jos veda po aštuonis jauniklius, tačiau kartais šių būna ir daugiau.
„Kartą viena patelė atsivedė dvylika palikuonių ir sėkmingai juos užaugino. Tuomet ji susuko du lizdus, pati po juos padalijo triušiukus ir taip juos maitino bei prižiūrėjo. Būna, kad vienu metu dvi ar trys patelės atsiveda skirtingą skaičių jauniklių. Iš tos, kuri atsivedė daugiau, galima kelis mažylius perdėti pas kitą, kuri turi mažiau, – ir ši sėkmingai juos užaugins. Tiesa, plikomis rankomis jauniklių imti negalima, nes triušiai labai gerai viską užuodžia“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Jis šiuos gyvūnus augina tik mėsai. Iš vieno triušio galima gauti apie 3 kg skerdienos. Didžiausias R. Legotos užaugintas triušis svėrė 8 kg.
Ūkininkas su nekantrumu laukia lapkričio 11–12 dienomis Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre vyksiančios tarptautinės veislinių triušių parodos. Nors į ją savo augintinių jis nežada vežti, tačiau planuoja vykti pasižiūrėti į kitų užaugintus veislinius triušius ir pasidomėti jų auginimo ypatumais.
Darbo mažiau
Nuo šio pavasario R. Legotos tvartuose auga ir nutrijos. Iš pradžių Lakštučių gyventojas nusipirko penkias pateles, šios atsivedė po 9–10 jauniklių.
Išskirtinių sąlygų nutrijoms nereikia. Jų priežiūra – panaši į triušių.
„Su nutrijomis darbo net mažiau nei su triušiais. Vasarą jas galima šerti žole, žiemą – šienu. Kartais joms išverdu košės iš miltų ir vandens, įmetu triušiams skirtų kombinuotųjų pašarų, vieną kitą morką, runkelį. Jas šerti galima ir obuoliais. Nutrija obuolį graužia labai gražiai: jį paima priekinėmis kojomis, įsikabina nagais ir apgraužia aplink, palikdama tik graužtą“, – šypsojosi pašnekovas.
Kaip ir triušiai, nutrijos yra gana lepūs gyvūnai. Jos itin bijo skersvėjo.
„Mėgstu tiek triušieną, tiek nutrijų mėsą. Nutrijų dar neskerdžiau, bet kai tai padarysiu, jų kailius žadu užsūdyti ir pasilikti. Gal kada gyvenime kur nors panaudosiu“, – svarstė ūkininkas.
Kol kas specialiai didinti nei triušių, nei nutrijų skaičiaus R. Legota neplanuoja, tačiau jų būriai ir taip savaime sparčiai didėja.
Bartninkų seniūnijoje, Lakštučių kaime, gyvenantis Rimantas Legota ūkininkauja jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. Nors pagrindinė jo verslo šaka yra augalininkystė, tačiau pastaruoju metu tvartuose atsirado ir gyvūnų – triušių bei nutrijų. |
Ūkininkauti R. Legota pradėjo 1991 m. Pradžia buvo gana sunki, trūko tiek žinių, tiek technikos. Tiesa, pasak Lakštučių kaimo gyventojo, tais laikais kone iš kiekvienos žemės ūkio srities buvo galima tikėtis pelno.
„Viskas apsimokėjo: grūdai, cukriniai runkeliai, karvės, kiaulės. Dabar žemdirbiui stengiamasi daug ką apsunkinti, kartais net sužlugdyti. Galbūt lengviau tiems, kas turi daug žemių. Nesakau, jog iš ūkininkavimo negalima pragyventi. Tai tikrai įmanoma. Turtingas gal ir nebūsi, bet maistui užteks“, – sakė R. Legota.
Vyriškis šiuo metu dirba per 60 ha žemės, kurioje augina kviečius, rapsus bei žirnius. Lygindamas senesnius ir dabartinius laikus, R. Legota tvirtino, kad, nepaisant visko, dabar ūkininkauti yra lengviau. To priežastis – galingesni traktoriai, našesni kombainai, geresnė kita žemės ūkio technika. Pasak pašnekovo, tiek praeitį, tiek dabartį vienija vienas dalykas: norint ką nors turėti, reikia nebijoti sunkaus darbo.
Šiuo metu, be darbo laukuose, R. Legota turi ir kitų rūpesčių. Tiesa, jie vyriškiui gana malonūs. Jo tvarte auga apie aštuoniasdešimt triušių ir pusšimtis nutrijų.
Triušius auginti Lakštučių gyventojas pradėjo kiek daugiau nei prieš dvejus metus, o nutrijas – tik šį pavasarį. Šiuos švelniakailius jis buvo auginęs ir seniau: triušius – dar vaikystėje, o nutrijas – jau sukūręs šeimą. Vyras apskritai myli gyvūnus, kadaise laikė ir karvelių.
„Galima sakyti, kad vėl auginti triušius ir nutrijas pradėjau dėl anūkų. Šių gyvūnų mėsa – labai sveika, dietinė. Dukros triušieną vaikams pirkdavo iš kitur, todėl kartą pagalvojau, jog ir aš pats galiu auginti šiuos gyvūnus“, – prisiminė pašnekovas.
Turguje įsigijęs kelias pateles, R. Legota greitai užveisė didelį triušių būrį. Tiesa, pirmieji metai nebuvo tokie sėkmingi, kokių jis tikėjosi. Gyvūnus užpuolė ligos, kai kurie nugaišo, o kai kuriuos teko neplanuotai anksti paskersti. Nors didelių nuostolių ir nebuvo, tačiau vargo ir rūpesčių teko patirti. Laimei, likusių palikuonių užteko, kad triušių būrį būtų galima didinti toliau.
„Triušiai – gana lepūs gyvūnėliai. Reikia atkreipti dėmesį net į tokius dalykus, kaip varvančios jų nosys ar čiaudėjimas. Ypač reikia būti atsargiam, kai parsiveži patiną ar patelę iš kitur, nes „įsiveisti“ ligas labai lengva. Man asmeniškai sunkiausia yra kergimas. Atrodo, pralauki mėnesį, jau turėtų patelė pradėti sukti lizdą, vaikuotis, bet nieko nėra. Dabar vieną patelę leidžiu pas du patinus“, – pasakojo ūkininkas.
Pradėjęs auginti triušius, R. Legota visą reikiamą informaciją susirado internete. Ne viskas, kas ten buvo skelbiama, pasitvirtino. Vyriškis skaitė, jog geriausiai triušiai auga tinkliniuose narvuose, patiesus specialų kilimėlį. Vis dėlto bent jau grindys, anot lakštutiškio, turėtų būti medinės. Nors tokiu atveju valyti narvus tenka šiek tiek dažniau, tačiau triušiai auga geriau.
Maistui šie gyvūnai nėra išrankūs. Geriausiai jiems tinka sausas pašaras, nors patys mieliau ėda šviežią žolę.
Triušiai greitai bręsta ir yra labai vislūs. Tinkamai juos prižiūrint ir laikant, viena patelė per metus gali atsivesti apie trisdešimt triušiukų. Paprastai jos veda po aštuonis jauniklius, tačiau kartais šių būna ir daugiau.
„Kartą viena patelė atsivedė dvylika palikuonių ir sėkmingai juos užaugino. Tuomet ji susuko du lizdus, pati po juos padalijo triušiukus ir taip juos maitino bei prižiūrėjo. Būna, kad vienu metu dvi ar trys patelės atsiveda skirtingą skaičių jauniklių. Iš tos, kuri atsivedė daugiau, galima kelis mažylius perdėti pas kitą, kuri turi mažiau, – ir ši sėkmingai juos užaugins. Tiesa, plikomis rankomis jauniklių imti negalima, nes triušiai labai gerai viską užuodžia“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Jis šiuos gyvūnus augina tik mėsai. Iš vieno triušio galima gauti apie 3 kg skerdienos. Didžiausias R. Legotos užaugintas triušis svėrė 8 kg.
Ūkininkas su nekantrumu laukia lapkričio 11–12 dienomis Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre vyksiančios tarptautinės veislinių triušių parodos. Nors į ją savo augintinių jis nežada vežti, tačiau planuoja vykti pasižiūrėti į kitų užaugintus veislinius triušius ir pasidomėti jų auginimo ypatumais.
Nuo šio pavasario R. Legotos tvartuose auga ir nutrijos. Iš pradžių Lakštučių gyventojas nusipirko penkias pateles, šios atsivedė po 9–10 jauniklių.
Išskirtinių sąlygų nutrijoms nereikia. Jų priežiūra – panaši į triušių.
„Su nutrijomis darbo net mažiau nei su triušiais. Vasarą jas galima šerti žole, žiemą – šienu. Kartais joms išverdu košės iš miltų ir vandens, įmetu triušiams skirtų kombinuotųjų pašarų, vieną kitą morką, runkelį. Jas šerti galima ir obuoliais. Nutrija obuolį graužia labai gražiai: jį paima priekinėmis kojomis, įsikabina nagais ir apgraužia aplink, palikdama tik graužtą“, – šypsojosi pašnekovas.
Kaip ir triušiai, nutrijos yra gana lepūs gyvūnai. Jos itin bijo skersvėjo.
„Mėgstu tiek triušieną, tiek nutrijų mėsą. Nutrijų dar neskerdžiau, bet kai tai padarysiu, jų kailius žadu užsūdyti ir pasilikti. Gal kada gyvenime kur nors panaudosiu“, – svarstė ūkininkas.
Kol kas specialiai didinti nei triušių, nei nutrijų skaičiaus R. Legota neplanuoja, tačiau jų būriai ir taip savaime sparčiai didėja.
Galerija: Švelniakailiai
Publikuota: 2017-10-27 16:35:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|