|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
PSO duomenimis, pasaulyje gyvena 325 mln. žmonių, sergančių lėtiniais hepatitais. Skaičiuojama, kad 2015 m. nuo hepatito mirė 1, 34 mln. žmonių. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų hepatitais nežino apie savo ligą – hepatitas jiems nėra diagnozuotas. Hepatitas E yra kepenų liga, kurią sukelia hepatito E virusas (HEV), priklausantis Hepeviridae šeimos Orthohepevirus RNR virusų genčiai. Hepatito E protrūkiai ir pavieniai atvejai registruojami visame pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje užregistruojama apie 20 mln. virusinio hepatito E atvejų, 2015 m. nuo hepatito E mirė apie 44 tūkstančius žmonių. Virusinis hepatitas E yra labai išplitęs Pietryčių Azijoje, Indijoje, Pietų Sibire, Afrikoje, Meksikoje. Didžiausias paplitimas fiksuojamas lietingojo sezono metu, kai vandens šaltiniai užteršiami žmonių fekalijomis. Didelės epidemijos aprašytos Indijoje 1955 m. (30 000 atvejų), Kinijoje 1986 m. (100 000 atvejų) ir kitose šalyse. Sergama ne tik Azijoje, Afrikoje, kur žemesnis sanitarinis lygis, bet ir išsivysčiusiose valstybėse. Liga diagnozuojama Europos, JAV, Japonijos, Australijos gyventojams, kurie niekada nesilankė endeminėse ligos vietose. Todėl apie virusinį hepatitą E infektologai kalba kaip apie naują išsivysčiusių šalių gyventojų infekcinę ligą. Remdamasi Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Serologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Jūratė Buitkuvienė pastebi, kad Europos Sąjungoje per pastaruosius 10 metų hepatito E atvejų skaičius išaugo net 10 kartų. Žalia ar nepakankamai termiškai apdorota kiauliena bei kepenys yra dažniausia hepatito E priežastis Europos Sąjungoje. Taip teigiama Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) neseniai paskelbtoje mokslinėje nuomonėje dėl hepatito E viruso (HEV), kaip per maistą plintančio patogeno, keliamos rizikos visuomenės sveikatai. Europos Sąjungoje per pastaruosius 10 metų pranešta apie daugiau kaip 21 000 žmonių hepatito E atvejų. Dauguma atvejų (80 proc.) registruoti Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ne visose ES šalyse hepatitas E priskiriamas praneštinoms (notifikuojamoms) ligoms, taip pat įvairiose šalyse skiriasi šios ligos stebėsenos ir kontrolės priemonės, todėl, kaip teigiama EFSA pranešime, faktinis hepatito E atvejų skaičius Europos Sąjungoje galimai yra didesnis. EFSA darbo grupės „Hepatitas E“ pirmininkė Rosina Girones savo pranešime teigia: „Net jei hepatitas E nėra toks plačiai paplitęs kaip kitos su maistu susijusios ligos, jis kelia vis daugiau susirūpinimo Europos Sąjungoje. Anksčiau žmonės manė, kad pagrindinis infekcijos šaltinis yra užterštas geriamasis vanduo, vartojamas keliaujant už ES ribų. Bet dabar mes žinome, kad pagrindinis ligos perdavimo šaltinis Europoje yra maistas“. EFSA mokslinėje nuomonėje taip pat teigiama, kad naminės kiaulės yra pagrindinės hepatito E nešiotojos ES. Šernai taip pat gali nešioti hepatitą E, tačiau šių gyvūnų mėsa yra rečiau vartojama. EFSA Biologinių grėsmių grupės ekspertai rekomenduoja didinti visuomenės informuotumą dėl pavojaus sveikatai vartojant žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną. Lietuvos mokslininkai patvirtino, kad hepatito E viruso paplitimas tarp kiaulių ir šernų yra didelis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei Vilniaus universiteto mokslininkai ėmėsi tyrimo, siekdami įvertinti hepatito E viruso paplitimą Lietuvos kiaulių ir laukinių gyvūnų populiacijoje. Pasak dr. J. Buitkuvienės, hepatito E viruso rezervuarais gali būti tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai. Iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikta jokių šio viruso paplitimo gyvūnų populiacijoje studijų. Įdiegusi tyrimų metodus, mokslininkų grupė ėmėsi tirti naminių kiaulių bei laukinių gyvūnų kraujo mėginius antikūnų, susidariusių prieš hepatito E virusą, nustatymui. Mėginiai buvo paimti skirtinguose Lietuvos rajonuose. Tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuvoje hepatito E viruso paplitimas tarp kiaulių ir šernų yra didelis. Iš 384 ištirtų naminių kiaulių kraujo serumo mėginių 168 mėginiuose (43, 75 proc.) buvo nustatyti antikūnai prieš hepatito E virusą. Iš 312 šernų mėginių – antikūnai prieš hepatito E virusą nustatyti 178 mėginiuose (57, 05 proc.). Tarp laukinių atrajotojų hepatito E viruso paplitimas yra nedidelis – iš 34 ištirtų briedžių mėginių antikūnų nustatyta 4 mėginiuose, iš 166 stirnų mėginių – 2 mėginiuose, 108 tauriųjų elnių mėginiuose antikūnų prieš hepatito E virusą neaptikta. Mokslininkai savo išvadoje teigia, kad didelis hepatito E viruso paplitimas tarp naminių kiaulių ir šernų potencialiai gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai. Nedidelis šio viruso paplitimas laukinėje Lietuvos faunoje leidžia teigti, kad laukiniai gyvūnai (briedžiai, stirnos, taurieji elniai) yra atsitiktiniai hepatito E viruso nešiotojai. Mokslinio tyrimo rezultatai buvo pristatyti ketvirtajame Europos veterinarijos laboratorijų tyrėjų asociacijos kongrese Čekijoje, kitose mokslinėse konferencijose. Svarbiausia hepatito E prevencijos priemonė – laikytis higienos taisyklių, reguliariai plauti rankas, ypač prieš valgį ir po žalios mėsos tvarkymo. Kiaulieną bei šernieną visada tinkamai termiškai apruošti – išvirti ar iškepti. Pasaulyje HEV infekcijos perdavimo riziką visuomenėje mažina gyventojų aprūpinimas kokybišku geriamuoju vandeniu ir tinkamas buitinių bei kitų atliekų šalinimas. Keliaujantiems po regionus, kur hepatitas E yra paplitęs, patartina vengti:
Publikuota: 2017-10-25 11:09:43 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|