|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-10-06 15:27
|
|
|
Vištyčio ir Virbalio evangelikų liuteronų parapijas aptarnauja kunigas Vaidas Klesevičius.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Renata VITKAUSKIENĖ
Pripažindamas Reformacijos įtaką bei svarbą mūsų šalies valstybingumui, kultūrai ir kalbai, 2017-uosius Seimas yra paskelbęs Reformacijos metais. Prieš penkis šimtmečius religinio sąjūdžio atneštos naujovės ilgainiui pakeitė Lietuvos istoriją ir kultūrą, visuotinės Bažnyčios veidą. Anuomet įvykusius didžiulius pokyčius mūsų krašte primena Virbalio ir Vištyčio evangelikų liuteronų parapijos, švenčiančios Reformacijos 500 metų sukaktį ir turinčios savų rūpesčių.
Parapijiečių – dešimtys
Mūsų rajone gyvenantys evangelikai liuteronai išpažinti savojo tikėjimo renkasi Virbalyje, Vištytyje arba vyksta į Marijampolę. Šiose vietovėse esama parapijų, veikia bažnyčios. Visas tris parapijas jau apie du dešimtmečius aptarnauja kunigas Vaidas Klesevičius. Parapijiečių nėra daug: Vištytyje ir jo apylinkėse gyvenančiųjų bei priklausančiųjų šiai parapijai gal būtų trys ar keturios dešimtys, Virbalyje – pora dešimčių daugiau.
„Kaip ir iš visų Lietuvos miestų bei kaimų žmonės kažkur išvyksta, taip jie išvyksta ir iš šių parapijų. Beje, parapijos kažką panašaus jau yra patyrusios ir anksčiau, bet jos gebėjo prisikelti. Tad tikimės, kad ir šiuo metu gebėsime išlikti, išgyventi ir vėl pakilti, – sakė kun. V. Klesevičius. – Kalbėdamas apie Krikšto sakramento suteikimo, santuokos laiminimo atvejus, laidotuves, galiu pasakyti, jog tokių momentų per metus kartais turime vieną kitą, o kartais ir visiškai ne. Tad žiūrint iš šio atskaitos taško galima sakyti, kad situacija yra stabili: tikinčiųjų bendruomenė ir sensta, ir atsinaujina.“
Meldžiasi tėvų vietose
Vilkaviškyje, Kybartuose gyvenantys evangelikai liuteronai patys sprendžia, kur melstis: Vištytyje, Virbalyje ar didžiausios regione Marijampolės parapijos bažnyčioje. Žmonių sprendimą lemia skirtingi dalykai. Vieni vyksta į arčiau esančius maldos namus ar ten, kur patogesnis susisiekimas, kur ateina daugiau, o gal kaip tik priešingai – kur susirenka mažiau tikinčiųjų.
„Kai kuriems pasirinkti būna visai paprasta. Žinodami, kad jų tėvai ir seneliai meldėsi tam tikroje bažnyčioje, ir patys eina į ją. Tokiais atvejais žmonėms visai nesvarbu, kokios būklės šiandien yra toji bažnyčia, – jie užima jau į amžinybę išėjusių savo artimųjų vietas“, – kalbėjo kun.
V. Klesevičius.
Marijampolėje pamaldos vyksta kiekvieną sekmadienį, o Virbalyje ir Vištytyje – kartą per mėnesį. Spalio 1-ąją Virbalio bažnyčioje buvo švenčiama Pjūties padėkos šventė. Rytoj pamaldos vyks Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Tiesa, būta ir tokio laiko, kai Virbalyje pamaldos vyko dukart per mėnesį. Kunigų aptarnauti parapijas pakanka. Nuo 1992 m. evangelikų liuteronų kunigų ir tikybos mokytojų ruošimu ėmė rūpintis Klaipėdos universitetas.
Kun. V. Klesevičius pasakojo, kad Lietuvos liuteronai turi gražią tradiciją kartą per metus, vasarą, į pamaldas rinktis kapinėse. Giminės ir artimieji susirenka pabūti kartu prie savo artimųjų kapų, prisiminti, pagerbti mirusiuosius. Sykiu šventinami kryžiai, naujai pastatyti ant tais metais mirusių žmonių kapų. Mūsų krašte bandyta laikytis šitos tradicijos ir pastangų vis dar dedama, tačiau ji prigyja gana sunkiai.
Bažnyčią merkia lietus
Evangelikų liuteronų parapijos yra dažniau mažėjančios nei gausėjančios, bet žvelgiant Lietuvos mastu matyti įvairi situacija. Vienose vietovėse padėtis panaši kaip Virbalyje ir Vištytyje, kitur yra visiškai priešingai. Vakarinėje Lietuvos dalyje, kaime, parapija gali būti netgi gausesnė nei mieste ar miestelyje kuriame kitame šalies regione. Vienur parapijos dėl karo ir sovietmečio visiškai išnyko ir neatsikūrė, kitur, pavyzdžiui, Telšiuose, jos net ir šiandien bando telktis, atsikurti. Žmonės renkasi melstis nepaisydami to, jog neturi maldos namų. Mat kai kur evangelikų liuteronų parapijos yra atgavusios nekilnojamąjį turtą, bažnyčias, o kitur visa tai buvo sugriauta.
Paklaustas, ar nesama planų restauruoti Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčią, kun. V. Klesevičius sakė: „Planų yra, jų gali būti, tik jiems įgyvendinti reikia ir laiko, ir pinigų. Tam, kad bažnyčia būtų visiškai atstatyta, parapijiečių, jų pastangų ir aukų tikrai nepakanka. Šiandien viskas tampa tik dar sudėtingiau ir brangiau, mat planus dėl darbų reikia suderinti dar ir su Kultūros paveldo departamentu.“
2016 m. rugsėjį Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčiai suteikta teisinė apsauga. Kaip vietinio reikšmingumo pavienis objektas mūrinė bažnyčia jau daugiau negu metai yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, akcentuojant statinio architektūrinę ir sakralinę svarbą, prievolę prieš tvarkymo darbus atlikti istorinius ir fizinius tyrimus. Priminsime, jog Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia statyta 1876–1878 m., 1940 m. ji buvo uždaryta, 1944 m. apgriauta, XX a. II pusėje rekonstruota, 2000 m. remontuota ir grąžinta tikintiesiems. Ši bažnyčia yra vienas iš nedaugelio per Antrąjį pasaulinį karą išlikusių senųjų miesto pastatų.
Pasak dvasininko, Virbalio parapiją kartais aplanko prieš karą čia gyvenusių ir dėl repatriacijos į Vokietiją išvykusių evangelikų liuteronų palikuoniai. Vis dėlto glaudžiausius ryšius su Danijos, Švedijos, Norvegijos bei Vokietijos liuteronų parapijomis palaiko marijampoliečiai. Šių šalių liuteronai, atvykę į vieną iš parapijų, paprastai apsilanko ir kitose, tad Vištytyje bei Virbalyje – taip pat.
Vištyčio evangelikų liuteronų parapijos bažnyčios būklę kun. V. Klesevičius apibūdino vienu žodžiu – tragiška. Bažnyčios stogas kiauras jau kuris laikas, daugelį metų parapijiečiai jį „lopė“ savo jėgomis ir lėšomis. Vis dėlto atėjo metas, kai reikia keisti visą stogą, o nebe vieną ar kelias čerpes. Tačiau tą padaryti parapijai finansiškai pernelyg sunku.
Sukaktį minėjo svetur
2017-uosius minint kaip Reformacijos metus, visoje Lietuvoje jau įvyko ir vis dar vyksta daug Evangelikų liuteronų bažnyčios organizuojamų renginių, tikintieji sulaukia paramos ir dėmesio iš savivaldybių.
Marijampolės parapijoje Reformacijos 500-osioms metinėms paminėti įvyko seminaras, dabar keliaujantis per Lietuvos regionus. Jis buvo skirtas Marijampolės, Virbalio, Vištyčio parapijų tikintiesiems, o kartu atviras ir visiems kitiems. Žmonės susipažino arba dar geriau įsigilino į liuteroniškosios reformacijos istoriją, teologiją, liturgiją, susitarimus dėl svarbiausių evangeliškosios teologijos klausimų, kurie buvo surašyti į Santarvės knygą (liuteronų tikėjimo išpažinimo svarbiausių raštų rinkinį). Seminarą vedė ir su klausytojais diskutavo įvairių parapijų liuteronų kunigai.
Kun. V. Klesevičius dar paminėjo su Marijampolės savivaldybės vadovų didele pagalba įvykusį „Vilniaus“ valstybinio choro koncertą. Per jį Marijampolės bažnyčioje buvo pristatytos Reformacijos laiko liuteroniškos giesmės, prisiminta daugelis protestantiškosios reformacijos pradininko Martyno Liuterio minčių.
Rugsėjį tikinčiuosius ir kunigus telkė renginys sostinėje. Prie Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios buvo atidengta ir pašventinta Martyno Liuterio skulptūra, vyko Padėkos pamaldos, skirtos Reformacijos 500 metų sukakčiai.
Kun. V. Klesevičius sakė, jog mūsų rajone gyvenantys evangelikai liuteronai tikriausiai ir pasitenkins išvykomis į renginius kitose parapijose, nes pasikviesti, pavyzdžiui, „Vilniaus“ chorą, kuris šiemet keliauja per visą Lietuvą, į Vištyčio ar Virbalio bažnyčią, žinant jų būklę, vargu ar būtų kam smagu.
Dvasininkas pasakojo, kad evangelikai liuteronai dėl paramos yra kreipęsi ir dar kreipsis į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją. „Prašymų iš Virbalio parapijos būta ne vieno, lėšų renginiams arba remonto darbams tikrai gauta. Iš Vištyčio parapijos tokių prašymų, ko gero, dar nebuvo teikta, tačiau planuojame kreiptis artimiausiu metu. Labai tikimės iš Savivaldybės sulaukti pagalbos dėl Vištyčio bažnyčios stogo“, – planais dalijosi kun. V. Klesevičius.
Švietimas ir tautiškumas
Šiandien evangelikai liuteronai daugumai iš mūsų yra krikščionys, šiek tiek besiskiriantys susitarimais dėl svarbiausių evangeliškosios teologijos klausimų, liturgija ir kt.
Vis dėlto šių parapijų egzistavimas skatina gręžtis į istoriją ir prisiminti dar kitų itin svarbių momentų. Kas domisi lietuviškos raštijos, kultūros istorija, negali nepastebėti evangelikų liuteronų ir Reformacijos padarytos įtakos.
Žiūrint retrospektyviai, kaip viena svarbiausių M. Liuterio tezių vertintina toji, kuria pasakyta, kad Dievo žodis turėtų būti skelbiamas gimtąja – motinos, t. y. visiems žmonėms suprantama, kalba. Ši evangelikų liuteronų nuostata paskatino raštijos daugelio tautų nacionalinėmis kalbomis kūrimąsi, švietimo sistemos plėtrą. Mes būtent dėl Reformacijos turime pirmąją knygą lietuvių kalba – Martyno Mažvydo „Catechismusa prasty szadei“, parašytą tam, kad žmonės išmoktų skaityti ir tada galėtų patys gilintis į Šventąjį Raštą, turime Biblijos vertimus ir kt.
Apie Reformacijos poveikį tautiškumui bus kalbama Paežerių dvare vyksiančioje konferencijoje „Lietuvybė Prūsijoje: nuo Mažvydo iki Vydūno“. Spalio 21–22 d. mūsų rajone ją rengia VĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė.
Virbalis saugo Reformacijos ženklus
Savo ruožtu virbaliečiai miesto svečiams su pasididžiavimu primena, ką liudija seni dokumentai: „Jurbarko ir Virbalio inventoriaus surašymas 1562 m. byloja, kad kažkur Virbalio apylinkėse žemės turėjo Ragainės parapijos liuteronų kunigas Martynas Mažvydas.“ Tiesa, teigiama, jog žymiausias visų laikų lietuvis evangelikas liuteronas į savąją valdą atvykęs nebuvo.
Bendruomenė „Virbalio vartai“ savo interneto puslapyje pateikia istorinių statistinių duomenų apie Reformacijos ženklus savame krašte. 1833 m. oficialiai susikūrė evangelikų-liuteronų bendruomenė, buvo įrengti maldos namai (jau minėta mūrinė bažnyčia pastatyta vėliau), kapinės, mokykla. 1842 m. Virbalyje gyveno 2672 gyventojai, 497 iš jų buvo evangelikai. 1858 m. evangelikų suskaičiuota 549. Primenama, kad prie aikštės stovėjusi Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia su bokštu tapo vienu iš miesto ir jo centro akcentų. Virbaliečiai jos neapeina ir šiandien: šventovėje meldžiasi, į ją lydi ekskursantus, bažnyčios prieigos tampa ypatingu kultūrinių renginių akcentu.
Pripažindamas Reformacijos įtaką bei svarbą mūsų šalies valstybingumui, kultūrai ir kalbai, 2017-uosius Seimas yra paskelbęs Reformacijos metais. Prieš penkis šimtmečius religinio sąjūdžio atneštos naujovės ilgainiui pakeitė Lietuvos istoriją ir kultūrą, visuotinės Bažnyčios veidą. Anuomet įvykusius didžiulius pokyčius mūsų krašte primena Virbalio ir Vištyčio evangelikų liuteronų parapijos, švenčiančios Reformacijos 500 metų sukaktį ir turinčios savų rūpesčių. |
Mūsų rajone gyvenantys evangelikai liuteronai išpažinti savojo tikėjimo renkasi Virbalyje, Vištytyje arba vyksta į Marijampolę. Šiose vietovėse esama parapijų, veikia bažnyčios. Visas tris parapijas jau apie du dešimtmečius aptarnauja kunigas Vaidas Klesevičius. Parapijiečių nėra daug: Vištytyje ir jo apylinkėse gyvenančiųjų bei priklausančiųjų šiai parapijai gal būtų trys ar keturios dešimtys, Virbalyje – pora dešimčių daugiau.
„Kaip ir iš visų Lietuvos miestų bei kaimų žmonės kažkur išvyksta, taip jie išvyksta ir iš šių parapijų. Beje, parapijos kažką panašaus jau yra patyrusios ir anksčiau, bet jos gebėjo prisikelti. Tad tikimės, kad ir šiuo metu gebėsime išlikti, išgyventi ir vėl pakilti, – sakė kun. V. Klesevičius. – Kalbėdamas apie Krikšto sakramento suteikimo, santuokos laiminimo atvejus, laidotuves, galiu pasakyti, jog tokių momentų per metus kartais turime vieną kitą, o kartais ir visiškai ne. Tad žiūrint iš šio atskaitos taško galima sakyti, kad situacija yra stabili: tikinčiųjų bendruomenė ir sensta, ir atsinaujina.“
Vilkaviškyje, Kybartuose gyvenantys evangelikai liuteronai patys sprendžia, kur melstis: Vištytyje, Virbalyje ar didžiausios regione Marijampolės parapijos bažnyčioje. Žmonių sprendimą lemia skirtingi dalykai. Vieni vyksta į arčiau esančius maldos namus ar ten, kur patogesnis susisiekimas, kur ateina daugiau, o gal kaip tik priešingai – kur susirenka mažiau tikinčiųjų.
„Kai kuriems pasirinkti būna visai paprasta. Žinodami, kad jų tėvai ir seneliai meldėsi tam tikroje bažnyčioje, ir patys eina į ją. Tokiais atvejais žmonėms visai nesvarbu, kokios būklės šiandien yra toji bažnyčia, – jie užima jau į amžinybę išėjusių savo artimųjų vietas“, – kalbėjo kun. V. Klesevičius.
Marijampolėje pamaldos vyksta kiekvieną sekmadienį, o Virbalyje ir Vištytyje – kartą per mėnesį. Spalio 1-ąją Virbalio bažnyčioje buvo švenčiama Pjūties padėkos šventė. Rytoj pamaldos vyks Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Tiesa, būta ir tokio laiko, kai Virbalyje pamaldos vyko dukart per mėnesį. Kunigų aptarnauti parapijas pakanka. Nuo 1992 m. evangelikų liuteronų kunigų ir tikybos mokytojų ruošimu ėmė rūpintis Klaipėdos universitetas.
Kun. V. Klesevičius pasakojo, kad Lietuvos liuteronai turi gražią tradiciją kartą per metus, vasarą, į pamaldas rinktis kapinėse. Giminės ir artimieji susirenka pabūti kartu prie savo artimųjų kapų, prisiminti, pagerbti mirusiuosius. Sykiu šventinami kryžiai, naujai pastatyti ant tais metais mirusių žmonių kapų. Mūsų krašte bandyta laikytis šitos tradicijos ir pastangų vis dar dedama, tačiau ji prigyja gana sunkiai.
Evangelikų liuteronų parapijos yra dažniau mažėjančios nei gausėjančios, bet žvelgiant Lietuvos mastu matyti įvairi situacija. Vienose vietovėse padėtis panaši kaip Virbalyje ir Vištytyje, kitur yra visiškai priešingai. Vakarinėje Lietuvos dalyje, kaime, parapija gali būti netgi gausesnė nei mieste ar miestelyje kuriame kitame šalies regione. Vienur parapijos dėl karo ir sovietmečio visiškai išnyko ir neatsikūrė, kitur, pavyzdžiui, Telšiuose, jos net ir šiandien bando telktis, atsikurti. Žmonės renkasi melstis nepaisydami to, jog neturi maldos namų. Mat kai kur evangelikų liuteronų parapijos yra atgavusios nekilnojamąjį turtą, bažnyčias, o kitur visa tai buvo sugriauta.
Paklaustas, ar nesama planų restauruoti Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčią, kun. V. Klesevičius sakė: „Planų yra, jų gali būti, tik jiems įgyvendinti reikia ir laiko, ir pinigų. Tam, kad bažnyčia būtų visiškai atstatyta, parapijiečių, jų pastangų ir aukų tikrai nepakanka. Šiandien viskas tampa tik dar sudėtingiau ir brangiau, mat planus dėl darbų reikia suderinti dar ir su Kultūros paveldo departamentu.“
2016 m. rugsėjį Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčiai suteikta teisinė apsauga. Kaip vietinio reikšmingumo pavienis objektas mūrinė bažnyčia jau daugiau negu metai yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, akcentuojant statinio architektūrinę ir sakralinę svarbą, prievolę prieš tvarkymo darbus atlikti istorinius ir fizinius tyrimus. Priminsime, jog Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia statyta 1876–1878 m., 1940 m. ji buvo uždaryta, 1944 m. apgriauta, XX a. II pusėje rekonstruota, 2000 m. remontuota ir grąžinta tikintiesiems. Ši bažnyčia yra vienas iš nedaugelio per Antrąjį pasaulinį karą išlikusių senųjų miesto pastatų.
Pasak dvasininko, Virbalio parapiją kartais aplanko prieš karą čia gyvenusių ir dėl repatriacijos į Vokietiją išvykusių evangelikų liuteronų palikuoniai. Vis dėlto glaudžiausius ryšius su Danijos, Švedijos, Norvegijos bei Vokietijos liuteronų parapijomis palaiko marijampoliečiai. Šių šalių liuteronai, atvykę į vieną iš parapijų, paprastai apsilanko ir kitose, tad Vištytyje bei Virbalyje – taip pat.
Vištyčio evangelikų liuteronų parapijos bažnyčios būklę kun. V. Klesevičius apibūdino vienu žodžiu – tragiška. Bažnyčios stogas kiauras jau kuris laikas, daugelį metų parapijiečiai jį „lopė“ savo jėgomis ir lėšomis. Vis dėlto atėjo metas, kai reikia keisti visą stogą, o nebe vieną ar kelias čerpes. Tačiau tą padaryti parapijai finansiškai pernelyg sunku.
2017-uosius minint kaip Reformacijos metus, visoje Lietuvoje jau įvyko ir vis dar vyksta daug Evangelikų liuteronų bažnyčios organizuojamų renginių, tikintieji sulaukia paramos ir dėmesio iš savivaldybių.
Marijampolės parapijoje Reformacijos 500-osioms metinėms paminėti įvyko seminaras, dabar keliaujantis per Lietuvos regionus. Jis buvo skirtas Marijampolės, Virbalio, Vištyčio parapijų tikintiesiems, o kartu atviras ir visiems kitiems. Žmonės susipažino arba dar geriau įsigilino į liuteroniškosios reformacijos istoriją, teologiją, liturgiją, susitarimus dėl svarbiausių evangeliškosios teologijos klausimų, kurie buvo surašyti į Santarvės knygą (liuteronų tikėjimo išpažinimo svarbiausių raštų rinkinį). Seminarą vedė ir su klausytojais diskutavo įvairių parapijų liuteronų kunigai.
Kun. V. Klesevičius dar paminėjo su Marijampolės savivaldybės vadovų didele pagalba įvykusį „Vilniaus“ valstybinio choro koncertą. Per jį Marijampolės bažnyčioje buvo pristatytos Reformacijos laiko liuteroniškos giesmės, prisiminta daugelis protestantiškosios reformacijos pradininko Martyno Liuterio minčių.
Rugsėjį tikinčiuosius ir kunigus telkė renginys sostinėje. Prie Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios buvo atidengta ir pašventinta Martyno Liuterio skulptūra, vyko Padėkos pamaldos, skirtos Reformacijos 500 metų sukakčiai.
Kun. V. Klesevičius sakė, jog mūsų rajone gyvenantys evangelikai liuteronai tikriausiai ir pasitenkins išvykomis į renginius kitose parapijose, nes pasikviesti, pavyzdžiui, „Vilniaus“ chorą, kuris šiemet keliauja per visą Lietuvą, į Vištyčio ar Virbalio bažnyčią, žinant jų būklę, vargu ar būtų kam smagu.
Dvasininkas pasakojo, kad evangelikai liuteronai dėl paramos yra kreipęsi ir dar kreipsis į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją. „Prašymų iš Virbalio parapijos būta ne vieno, lėšų renginiams arba remonto darbams tikrai gauta. Iš Vištyčio parapijos tokių prašymų, ko gero, dar nebuvo teikta, tačiau planuojame kreiptis artimiausiu metu. Labai tikimės iš Savivaldybės sulaukti pagalbos dėl Vištyčio bažnyčios stogo“, – planais dalijosi kun. V. Klesevičius.
Šiandien evangelikai liuteronai daugumai iš mūsų yra krikščionys, šiek tiek besiskiriantys susitarimais dėl svarbiausių evangeliškosios teologijos klausimų, liturgija ir kt.
Vis dėlto šių parapijų egzistavimas skatina gręžtis į istoriją ir prisiminti dar kitų itin svarbių momentų. Kas domisi lietuviškos raštijos, kultūros istorija, negali nepastebėti evangelikų liuteronų ir Reformacijos padarytos įtakos.
Žiūrint retrospektyviai, kaip viena svarbiausių M. Liuterio tezių vertintina toji, kuria pasakyta, kad Dievo žodis turėtų būti skelbiamas gimtąja – motinos, t. y. visiems žmonėms suprantama, kalba. Ši evangelikų liuteronų nuostata paskatino raštijos daugelio tautų nacionalinėmis kalbomis kūrimąsi, švietimo sistemos plėtrą. Mes būtent dėl Reformacijos turime pirmąją knygą lietuvių kalba – Martyno Mažvydo „Catechismusa prasty szadei“, parašytą tam, kad žmonės išmoktų skaityti ir tada galėtų patys gilintis į Šventąjį Raštą, turime Biblijos vertimus ir kt.
Apie Reformacijos poveikį tautiškumui bus kalbama Paežerių dvare vyksiančioje konferencijoje „Lietuvybė Prūsijoje: nuo Mažvydo iki Vydūno“. Spalio 21–22 d. mūsų rajone ją rengia VĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė.
Savo ruožtu virbaliečiai miesto svečiams su pasididžiavimu primena, ką liudija seni dokumentai: „Jurbarko ir Virbalio inventoriaus surašymas 1562 m. byloja, kad kažkur Virbalio apylinkėse žemės turėjo Ragainės parapijos liuteronų kunigas Martynas Mažvydas.“ Tiesa, teigiama, jog žymiausias visų laikų lietuvis evangelikas liuteronas į savąją valdą atvykęs nebuvo.
Bendruomenė „Virbalio vartai“ savo interneto puslapyje pateikia istorinių statistinių duomenų apie Reformacijos ženklus savame krašte. 1833 m. oficialiai susikūrė evangelikų-liuteronų bendruomenė, buvo įrengti maldos namai (jau minėta mūrinė bažnyčia pastatyta vėliau), kapinės, mokykla. 1842 m. Virbalyje gyveno 2672 gyventojai, 497 iš jų buvo evangelikai. 1858 m. evangelikų suskaičiuota 549. Primenama, kad prie aikštės stovėjusi Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia su bokštu tapo vienu iš miesto ir jo centro akcentų. Virbaliečiai jos neapeina ir šiandien: šventovėje meldžiasi, į ją lydi ekskursantus, bažnyčios prieigos tampa ypatingu kultūrinių renginių akcentu.
Galerija: Virbalio evangelikai liuteronai
Publikuota: 2017-10-06 15:27:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|