„Santaka“ / Kas bekontaktės kortelės viduje: eksperto komentaras apie saugumą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  



Kas bekontaktės kortelės viduje: eksperto komentaras apie saugumą


Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. Su bekontakte kortele klientas gali sumokėti iki 10 eurų, neįvedęs PIN kodo.

„Bekontakčiai mokėjimai yra saugūs, patikimi ir atitinka savo paskirtį. Šios kortelės leidžia klientams greitai ir lengvai atlikti mokėjimus, o mažmenininkams išvengti neveiksmingų mažos vertės operacijų grynaisiais. Apgaulių su bekontaktėmis kortelėmis lygis yra ypač žemas – integruota saugumo funkcija reiškia, kad po tam tikro skaičiaus operacijų naudotojo bus paprašyta įvesti PIN kodą. Be to, visi „Visa“ kortelių naudotojai gali būti tikri – tapę nekaltomis apgaulės aukomis, jie gali atgauti savo pinigus“, – pasakoja „Visa“ atstovas Baltijos šalims Vesa Tukonen.

Bekontakčiai mokėjimai yra tokie pat saugūs, kaip ir mokėjimai su PIN kodu, prie kurių esame taip įpratę1:

  1. Bekontaktės kortelės turi įdiegtą saugumo funkciją. Tai reiškia, kad po kelių atliktų operacijų kortelės turėtojų bus paprašyta įvesti PIN kodą.
  2. Jeigu kortelė pametama arba pavagiama, ja vis tiek bus galima pasinaudoti vos kelis kartus – vėliau reikės įvesti PIN kodą.
  3. Tapęs apgaulės auka, kortelės naudotojas turėtų nedelsdamas kreiptis į kortelę išdavusį banką. Apgaulės aukomis tapusiems klientams, kai naudojamasi jų bekontaktėmis kortelėmis, jų bankas užtikrina tokį patį apsaugos lygį, kaip ir atliekant bet kurias kitas operacijas2.
Kaip užtikrinamas saugumas


Vesa Tukonen aiškina, kad kiekvienoje bekontaktėje kortelėje yra įdiegtas labai saugus lustas, jis atlieka įvairias funkcijas, užtikrindamas kortelės saugumą ir saugią sąveiką su bekontakčiais POS terminalais.

„Kad operacija įvyktų, bekontaktė kortelė turi susisiekti su bekontakčiu priėmimo terminalu. Tam naudodama privačius ar slaptus raktus, kortelė generuoja vienkartinius elektroninius parašus ir kriptogramas. Taip bekontakte kortele atliekama operacija tampa tokia pat saugi, kaip ir su lustu ir PIN kortele (vadinamąja „Chip-and-PIN“ kortele) atliekama operacija. Dėl itin pažangios į kiekvieną „Visa“ bekontaktę ir „Chip-and-PIN“ kortelę integruotos technologijos per pastarąjį dešimtmetį apgaulės mastas labai sumažėjo3“, – atskleidžia „Visa“ atstovas Baltijos šalims.

Naujovė jau tampa norma

Bekontakčiai mokėjimai tampa itin populiarūs visoje Europoje, ir ryškiausias to įrodymas yra didėjantis tokių kortelių naudojimo mastas. Remiantis „Visa“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių bekontaktėmis kortelėmis buvo atlikta 6, 6 mlrd. operacijų. 2017 m. balandį bekontakčiai mokėjimai sudarė 39 proc. visų „Visa“ apdorotų tiesioginių mokėjimų.


„Prognozuojame, kad iki 2020 m. vienas iš penkių klientų mokės už prekes su išmaniuoju telefonu kasdien, o mokėjimai mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu sudarys daugiau nei 50 proc. visų „Visa“ operacijų5“, – tęsia Vesa Tukonen. – Tai išankstinė prognozė, tačiau atsižvelgus į tai, kad per pastaruosius metus naudotojų skaičius išaugo dukart, o tokių operacijų sumos – triskart, manome, kad tokia prognozė gali būti net pernelyg konservatyvi.“

Artimiausioje ateityje mokės nešiojamaisiais įrenginiais

„Kol kas keturios šalys, kuriose atliekama daugiausia bekontakčių mokėjimų, yra Jungtinė Karalystė, Lenkija, Prancūzija ir Suomija. Kadangi Lietuva turi vieną didžiausių belaidžio ryšio aprėptį ir interneto greitį Europoje, esu įsitikinęs, kad rinka jau pakankamai pribrendo, jog galėtų pradėti mėgautis bekontakčiais mokėjimais“, – kalba V. Tukonen.

Auganti bekontakčių mokėjimų infrastruktūra kuria pagrindą kitai skaitmeninių mokėjimų kartai. Ta pati NFC technologija, užtikrinanti bekontakčius mokėjimus kortele, taip pat palaiko mokėjimus mobiliaisiais ar nešiojamaisiais įrenginiais, o per artimiausius metus bus kuriama ir rinkai siūloma vis daugiau naujų paslaugų. Savo ruožtu bekontakčiai mokėjimai ugdo mokėjimo palietus įgūdžius ir taip atlieka svarbų vaidmenį skatinant naudotis mobiliaisiais ir nešiojamaisiais įrenginiais. Kadangi tikimasi, kad visoje Europoje iki 2020 m. mokėjimų mobiliosiomis priemonėmis mastas išaugs triskart6, bekontakčių mokėjimų svarba ateities mokėjimų technologijai yra akivaizdi.




Publikuota: 2017-09-07 10:37:30

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai