|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Itin permainingi ir stichinėmis liūtimis paženklinti šių metų vasaros orai pridarė nuostolių ne tik gyventojams, bet ir verslui.
Draudikai suskaičiavo, kad lyginant su 2016 m. vasara, šiemet gamtos stichijų nuostoliai turtui vidutiniškai 30 proc. didesni, o labiausiai nukentėjo pietrytiniai šalies regionai.
Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės Karolinos Karpovos teigimu, vasarą visoje Lietuvoje fiksuota 1, 7 karto daugiau dėl gamtos stichijų įvykusių draudžiamųjų įvykių nei pernai. Didesni ir vidutiniai nuostoliai.
„Matome, kad didžiausius nuostolius dėl šių metų gamtos stichijų siautėjimo patyrė verslas. Skaičiuojame, kad įmonės nukentėjo 2, 7 dažniau nei pernai. Pasitaikė visko: ne tik stipriai užsemtos prekybinės ar gamybinės patalpos, rūsiai bet ir dėl žaibo iškrovos sugadinta visa elektros instaliacija bei kompiuteriai, kasos aparatai ir kita technika. Jei 2016 m. išsiskyrė tuo, kad buvo itin didelių pavienių žalų įmonėms, tai 2017 m. tikrai išsiskiria būtent įvykių skaičiumi“, – vardija K. Karpova. šiemet keitėsi ir stichijų padarytų nuostolių geografija. Jei pernai didžiausios vasaros žalos buvo fiksuojamos Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tai šiemet nuo liūčių ir vėtrų labiausiai nukentėjo sostinė ir Alytaus apskritis.
Šią vasarą 1, 5 karto dažniau stichijos niokojo ir gyventojų turtą: per liūtis skendo transporto priemonės, buvo užpilti rūsiai ir butai, nuo stipraus vėjo ant tvorų, automobilių, ūkinių pastatų ir net gyvenamųjų namų virto medžiai.
„Skaičiuojame, kad gyventojų patirtos vidutinės žalos ne tik dažnesnės, bet ir didesnės nei pernai. Nors socialiniuose tinkluose šią vasarą dominavo apsemtų automobilių nuotraukos, tačiau didžiausios žalos vis dėlto buvo padarytos turtui. Tarkime administravome atvejį, kai dėl lietaus ir vėtros ant namo nuvirto medis, pramušė stogą, prilijo į namus“, – sako K. Karpova.
Jos teigimu, šiemet keitėsi ir stichijų padarytų nuostolių geografija. Jei pernai didžiausios vasaros žalos buvo fiksuojamos Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tai šiemet nuo liūčių ir vėtrų labiausiai nukentėjo sostinė ir Alytaus apskritis.
„Didžiosios vasaros liūtys, nuplovusios sostinę, padarė didelių nuostolių: čia ir draudžiamųjų įvykių daugiausia, ir žalos didžiausios. Tiesiog jei pirmoji birželio liūtis buvo kiek mažiau nuostolinga, tai antrosios liūties jau neatlaikė ir daugiabučiai, ir įmonių patalpos, ir administraciniai statiniai. Alytus labiau kentėjo nuo vėjo ir žaibų. Tiesa, čia ir pernai buvo fiksuojama bene daugiausia draudžiamųjų įvykių, tačiau žalos buvo smulkesnės nei šiemet“, – teigia BTA atstovė.
Itin permainingi ir stichinėmis liūtimis paženklinti šių metų vasaros orai pridarė nuostolių ne tik gyventojams, bet ir verslui. |
Draudikai suskaičiavo, kad lyginant su 2016 m. vasara, šiemet gamtos stichijų nuostoliai turtui vidutiniškai 30 proc. didesni, o labiausiai nukentėjo pietrytiniai šalies regionai.
Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės Karolinos Karpovos teigimu, vasarą visoje Lietuvoje fiksuota 1, 7 karto daugiau dėl gamtos stichijų įvykusių draudžiamųjų įvykių nei pernai. Didesni ir vidutiniai nuostoliai.
„Matome, kad didžiausius nuostolius dėl šių metų gamtos stichijų siautėjimo patyrė verslas. Skaičiuojame, kad įmonės nukentėjo 2, 7 dažniau nei pernai. Pasitaikė visko: ne tik stipriai užsemtos prekybinės ar gamybinės patalpos, rūsiai bet ir dėl žaibo iškrovos sugadinta visa elektros instaliacija bei kompiuteriai, kasos aparatai ir kita technika. Jei 2016 m. išsiskyrė tuo, kad buvo itin didelių pavienių žalų įmonėms, tai 2017 m. tikrai išsiskiria būtent įvykių skaičiumi“, – vardija K. Karpova.
šiemet keitėsi ir stichijų padarytų nuostolių geografija. Jei pernai didžiausios vasaros žalos buvo fiksuojamos Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tai šiemet nuo liūčių ir vėtrų labiausiai nukentėjo sostinė ir Alytaus apskritis.
Šią vasarą 1, 5 karto dažniau stichijos niokojo ir gyventojų turtą: per liūtis skendo transporto priemonės, buvo užpilti rūsiai ir butai, nuo stipraus vėjo ant tvorų, automobilių, ūkinių pastatų ir net gyvenamųjų namų virto medžiai.
„Skaičiuojame, kad gyventojų patirtos vidutinės žalos ne tik dažnesnės, bet ir didesnės nei pernai. Nors socialiniuose tinkluose šią vasarą dominavo apsemtų automobilių nuotraukos, tačiau didžiausios žalos vis dėlto buvo padarytos turtui. Tarkime administravome atvejį, kai dėl lietaus ir vėtros ant namo nuvirto medis, pramušė stogą, prilijo į namus“, – sako K. Karpova.
Jos teigimu, šiemet keitėsi ir stichijų padarytų nuostolių geografija. Jei pernai didžiausios vasaros žalos buvo fiksuojamos Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tai šiemet nuo liūčių ir vėtrų labiausiai nukentėjo sostinė ir Alytaus apskritis.
„Didžiosios vasaros liūtys, nuplovusios sostinę, padarė didelių nuostolių: čia ir draudžiamųjų įvykių daugiausia, ir žalos didžiausios. Tiesiog jei pirmoji birželio liūtis buvo kiek mažiau nuostolinga, tai antrosios liūties jau neatlaikė ir daugiabučiai, ir įmonių patalpos, ir administraciniai statiniai. Alytus labiau kentėjo nuo vėjo ir žaibų. Tiesa, čia ir pernai buvo fiksuojama bene daugiausia draudžiamųjų įvykių, tačiau žalos buvo smulkesnės nei šiemet“, – teigia BTA atstovė.
Publikuota: 2017-09-01 11:00:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Laukia nuožmi kova: susirungs A. Butkevičius ir J. Juškauskas * Seniausia neformaliojo ugdymo įstaiga atšventė du jubiliejus
* Žolininkė Jūratė: „Reikia suderinti tiek tradicinę, tiek netradicinę mediciną“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|