|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2017-08-04 15:34
Pajevonio apylinkėse įkvėpimo sėmėsi bendrą pomėgį – dailę – turintys kūrėjai.Autorės nuotr. Renata VITKAUSKIENĖ
Plenero temą „Apsaugoti nuo užmaršties“ lėmė tai, kad 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais. Visą savaitę kūrėjų mintis buvo užvaldę Kunigiškių ir Jotkalnio piliakalnių, Pajevonio miestelio, jo apylinkių, Tadarinės miško vaizdai. Po konkrečias vietoves ir kelionėse mintimis į šimtmečiais nutolusią praeitį kūrėjas lydėjo Linas Lukoševičius. Šiam vietiniam menininkui artimos tautotyrininko Albino Kurtinaičio įžvalgos. Tad plenero dalyvių – Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ vadovės Aušrinės Dubauskienės, narių Irenos Šunokienės, Irenos Abraitienės, Ilonos Mikalainienės, keturių dailės mokytojų iš Gusevo miesto (Rusija) – mintis bei vaizduotę pajevonietis kreipė į pačias lietuvių etnokultūros gelmes. Po plenero „Apsaugoti nuo užmaršties“ Tadarinės miške galima aptikti įdomių akcentų – menininkų kūrinių. Dar 2014-aisiais vykusiame plenere „Smilčių“ narės ir jų bičiuliai išmoko tam tikros technikos, kuria atliktus darbus galima eksponuoti gamtoje. Tada kūriniai buvo pakabinti Šilelio miške, prie Šventojo šaltinėlio. „Darbai laikosi puikiai, natūraliai keičiasi veikiami gamtos. Gera, kad niekas jų nedaužo ir nelaužo“, – džiaugėsi A. Dubauskienė. Plenero „Apsaugoti nuo užmaršties“ dalis darbų visam laikui jau nugabenti į ypatingą vietą Tadarinės miške. „Tai maldykla ant kalno. Į jį užkopusiam žmogui norisi atsikvėpti, tad besiilsėdamas jis matys mūsų kūrinius“, – sakė A. Dubauskienė. Kalbantis su kūrėjais, Tadarinės miškas, įspūdingi rieduliai jame, Liubiškių akmuo buvo paminėti ne sykį. „Pajevonyje pleneras vyko pirmą, bet tikrai ne paskutinį kartą. Kaip nevažiuosi į šitą vietą, kai čia yra tiek visko, su kuo būtina supažindinti visuomenę! Tadarinės miškas tikrai ypatingas. Juolab kad jame jau yra įdomios informacinės lentelės, girininkija pažymėjusi takus, esama netyrinėtų šventyklų. Pristatydami plenero darbus žmonėms sykiu rodysime ir skaidres apie Tadarinę. Tikrai norisi paskatinti aplankyti šitą vietą“, – sakė A. Dubauskienė. Tai, kas kiekvieną kūrėją Pajevonio apylinkėse labiausiai paveikė, pavaizduota tapybos mėgėjų lietuvių ir dailės specialisčių iš Rusijos darbuose. Medžio drožėjas L. Lukoševičiaus kūrė ąžuolinę moters skulptūrą, kuri darniai įsikomponuos jo paties išvaikščiotoje Tadarinėje, prie Liubiškių akmens. Projekto rėmėjai ir miestelio gyventojai buvo pirmieji, pakviesti į plenero „Apsaugoti nuo užmaršties“ darbų parodą praeitą savaitgalį. Kūrinius pristatė patys autoriai, akcentuodami, kad unikali aplinka yra tikras pajevoniečių lobis. Vaizdų ir istorijų įkvėpti kūriniai bus dovana miesteliui, mat jie gimė siekiant dalytis su visuomene kūrybos ir pažinimo džiaugsmu. Plenero darbų parodos dar suplanuotos Vištyčio regioninio parko lankytojų centre, Marijampolės „Saulėračio galerijoje“, Kybartų kultūros centre, mūsų rajono bibliotekose. Su etnine kultūra, istorine atmintimi, senąja lietuvių pasaulėjauta glaudžiai susijęs projektas įgyvendintas rėmėjų lėšomis. Plenero „Apsaugoti nuo užmaršties“ idėją palaikė verslininkai Aldona Zorskienė, Romutė Kudirkienė, Saulius Bučinskas, Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas, ūkininkai Gintautas Karnickas, Evaldas Mačiulis, Robertas Mickevičius, Vilkaviškio rajono savivaldybė, verslo bendrovės „Belor“ ir „Mantinga“. Plenero dalyviams patarimais, darbais, medžiagomis padėjo Kybartų ir Pajevonio seniūnai Romas Šunokas bei Gediminas Bisikirskas, girininkas Rymantas Vaičaitis, Pajevonio kaimo bendruomenės „Jevonio versmė“ pirmininkė Danutė Želvienė. Bendruomenės vadovė nuoširdžiai rūpinosi ne tik miestelio kultūros namuose apsistojusiais menininkais, bet ir siekė praplėsti vietinio jaunimo akiratį. Dailės pedagogė Irina Fomina gausiai susirinkusiems jauniesiems pajevoniečiams vedė meistriškumo pamoką, mokydama vadinamosios sauso teptuko technikos. Ir I. Fomina, ir jos kolegės mokytojos lietuvėms negailėjo profesionalių patarimų jau nuo pirmųjų plenero dienų, atskleidė tam tikrų tapymo subtilybių. Savo ruožtu organizatoriams smagu, jog plenere pildėsi ir dailės profesionalių svajonės. Savąją būtent Pajevonyje įgyvendino Julija Ponomarčiuk: viešnia džiaugėsi nutapiusi musmires. „Iki šiol jūsų kultūrą siejome su Baltijos jūra, gintaru, žinojome lietuviškų pasakų. Dabar man atrodo, kad ikikrikščioniškoji lietuvių kultūra artimai susijusi su žeme ir gamta, – Pajevonyje pasisemtomis žiniomis pasidalijo Margarita Batiasova. – Pati tapau ant šilko, dirbu batikos technika, tad manau, jog grįžusi kursiu darbų ciklą lietuviškų legendų temomis.“ Jos kolegę Iriną Lorer pažintis su lietuviškąja etnokultūra įkvėpė drobei „Cвятая земля Sūduva“. Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: Pleneras
Publikuota: 2017-08-04 15:34:59 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną * Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|