Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Problema

---

Po 48 metų, ko gero, nebus nei kam džiaugtis aikštės fontanu, nei kam skųstis dėl prasto gatvių apšvietimo.

Kristinos Žalnierukynaitės nuotr.

Pastaruoju metu viena didžiausių niekaip negyjančių Lietuvos žaizdų – emigracija. Nors kalbos ir siekiai mažinti jos mastus girdimi nuolat, ji ne tik nemažėja, bet ir auga. Pernai šalį paliko daugiau kaip 50 tūkst. tautiečių. Natūralu, kad šalyje giliai įsišaknijusi problema jaučiama ir Vilkaviškio rajone. Tiesa, mažesniems regionams iššūkis dvigubas: reikia atlaikyti ne tik išorės, bet ir vidaus migraciją.

Po 50 metų – 0 gyventojų?

Statistikos departamento pateikiami duomenys nemaloniai stebina. 2016-aisiais Vilkaviškio rajoną paliko 1773 asmenys. Nors tais pačiais metais jo gyventojų gretas papildė 898 atvykėliai ir imigrantai, skaičiuojant neto migraciją (tai išvykusių ir atvykusių asmenų skaičiaus skirtumas) gaunamas „riebus“ minusas (–875). Šį minusą sudaro du rodikliai: vidaus migracija (kai persikeliama gyventi į kitus rajonus) ir tarptautinė migracija (kai persikeliama gyventi į užsienį). Emigracija į užsienį tapo gana dažnu reiškiniu, tačiau migracijos iš rajono į kitus Lietuvos regionus mastai – ne ką mažesni. Remiantis oficialiais duomenimis, praėjusiais metais į kitas Lietuvos savivaldybes išvyko 940 žmonių. Situacija panaši ir visoje Marijampolės apskrityje. Joje šis skaičius siekia 3723.

Išvykimo mastai nebūtų tokie jaudinantys, jei ne mažas bendras rajono gyventojų skaičius.

2016 m. liepos 1 d. duomenimis, Vilkaviškio rajone gyveno 38 088 žmonės. Kaip jis atrodys po 50 metų? Jei išliks tokie emigracijos tempai – apskritai neatrodys... Matematika nesudėtinga. Kadangi per metus (vien oficialiais duomenimis) gyventojų rajone sumažėja apie 800 (vienais metais daugiau, kitais kiek mažiau), jau po 48 metų, ko gero, nebus nei kam džiaugtis aikštės fontanu, nei kam skųstis dėl prasto gatvių apšvietimo. Ir tokie rezultatai gaunami skaičiuojant tik emigraciją, o kur dar mirčių skaičiaus persvara prieš gimstamumo rodiklius.

Tai vis dėlto kas rajone taip blogai, kad gyventojai iš jo bėga? Vilkaviškio rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginiame veiklos plane nurodoma: „Pastaruosius dešimt metų Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyventojų skaičius nuolat mažėja. Pagrindinė mažėjimo priežastis – migracija dėl nedarbo.“

Ir iš tiesų, statistiniai nedarbo duomenys – ne patys gražiausi. 2016 m. rajone bedarbiais įregistruoti 2, 3 tūkst. asmenų (palyginti Marijampolės savivaldybėje tais pačiais metais – 2, 9 tūkst.). Tiesa, pastaruosius kelerius metus situacija gerėjo ir nedirbančių darbingo amžiaus žmonių procentas sumažėjo. Vis dėlto darbo vietų dar trūksta. Nors minėtame Savivaldybės strateginiame veiklos plane apie emigracijos mažinimą tiesiogiai neužsimenama, vienu iš prioritetų nurodomas palankios investicinės aplinkos Vilkaviškio rajone kūrimas, o tai ir galėtų sukurti naujų darbo vietų.

„Savivaldybė iš dalies gali daryti įtaką investicijų pritraukimui į regioną, pasiūlydama būsimam investuotojui tinkamą ir pritaikytą infrastruktūrą, suderinus su mokymo įstaigomis, tam tikrų trūkstamų specialistų parengimą, paramą verslo pradžiai, mokestines lengvatas, tačiau visai mokestinei aplinkai, tinkamai įstatyminei bazei, mažinančiai administracinę naštą bei laiko sąnaudas (pvz., statybą reglamentuojančių dokumentų išdavimą), Savivaldybės lygmeniu priimami sprendimai įtakos neturi“, – tikino Savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Milda Vaičaitienė.

Atlyginimai per maži

2016 m. liepos 1 d. duomenimis, Vilkaviškio rajone gyveno 38 088 žmonės. Kaip jis atrodys po 50 metų? Jei išliks tokie emigracijos tempai – apskritai neatrodys...

Nors darbo vietų skaičius per daug nedžiugina, galbūt bent dirbantys rajono žmonės gali džiaugtis? Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ūkio su individualiomis įmonėmis mėnesio atlyginimo, neatskaičius mokesčių, vidurkis Vilkaviškio rajone buvo 585, 4 Eur. Atlyginimų estafetėje Vilkaviškį gerokai lenkia beveik visos Marijampolės apskrities savivaldybės. Tik vienintelė Kalvarija atsilieka 5 eurais. Kauno apskrityje atlyginimo vidurkis siekia 792, 8 Eur, o Vilniaus miesto savivaldybėje – 938, 1 Eur. Žinoma, skiriasi ir pragyvenimo sąnaudos mūsų rajone bei didžiuosiuose miestuose, tačiau atotrūkis tarp darbo užmokesčių akivaizdus.

Būtent šis skirtumas ir yra viena didžiausių vidaus migracijos priežasčių. Studijuoti išvykęs jaunimas į gimtinę grįžta retai. Pavyzdžiui, iš Čyčkų kaimo kilusi Gintarė Penkaitytė jau kelerius metus gyvena Vilniuje. Pasak merginos, į sostinę ji išvyko siekdama įgyti norimą profesiją, o dar studijuodama gavusi darbo pasiūlymą ten ir pasiliko. „Grįžčiau, jei ateityje atlyginimai rajone augtų, nes kol kas jaunam žmogui čia kurti šeimą ir oriai gyventi – galimybės minimalios. Tačiau jei situacija gerėtų, būtinai apsvarstyčiau grįžimo galimybę, juk savas kraštas visuomet mieliausias“, – pasakojo Vilniuje pradinių klasių mokytoja dirbanti mergina.

Sulaikys gražios erdvės?

Vilkaviškio rajono savivaldybės atlikti darbai mažinant migraciją susiję su viešųjų erdvių gražinimu. Vyr. specialistė M. Vaičaitienė, paklausta apie Savivaldybės nuveiktus darbus migracijos mažinimo linkme, nurodė, jog, įgyvendinant priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“, trijose Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijose, t. y. Kybartuose, Pilviškiuose ir Virbalyje, numatoma investuoti apie 2, 5 mln. eurų. Specialistės teigimu, šiuo metu yra parengti investiciniai projektai, pagal kuriuos numatyta įrengti, modernizuoti minėtų teritorijų viešąsias erdves bei visuomeninės paskirties pastatą. Taip pat patvirtinta Marijampolės regiono integruotos teritorijos vystymo programa, kurioje tiksline teritorija laikomas ir Vilkaviškio miestas. Įgyvendinant šios programos priemones, bus kompleksiškai sutvarkytos miesto viešosios erdvės, atnaujinta poilsio ir rekreacinių zonų infrastruktūra, tvarkomos apleistos ir užterštos miesto teritorijos. Planuose žvelgiama ir į verslą bei investicinę aplinką, žadama parengti jos analizę. Tik įdomu, ar graži aplinka ir planai bus pakankama motyvacija likti rajone?

Atvyksta užsieniečių

Vis dėlto migracijos situacija rajone turi dvi puses: žmonės ne tik išvyksta, bet ir atvyksta. 2016-aisias rajone apsigyveno 898 asmenys. Šiuo metu čia turėtų gyventi ir apie 80 užsieniečių. Vieni iš jų yra gavę trumpesnius, kiti ilgesnius leidimus gyventi, treti siekia ir pilietybės.

Kaip pasakojo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Vilkaviškio grupės vyresnioji specialistė Rūta Kiaulakienė, daug užsieniečių į rajoną atvyksta dėl sudarytos santuokos su čia gyvenančia antrąja puse. Daugelis atvykėlių džiaugiasi rajone esančiomis gyvenimo sąlygomis, tačiau yra ir tokių, kurie vėliau išvažiuoja dirbti ir gyventi į didesnius Lietuvos miestus. Imigrantai į rajoną atvyksta iš įvairių pasaulio vietų, tačiau dauguma – iš trečiųjų šalių.

Nors palietus emigracijos temą – skauda, jos gydymas tiek visoje Lietuvoje, tiek rajone vyksta vangiai ir lėtai arba nepakankamai efektyviai. Kita vertus, kai nebebus ką gydyti, nereikės nieko ir daryti...

Galerija: Emigracija

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---