Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

---

Kasmet kylant diskusijoms dėl PVM lengvatos šildymui taikymo vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad mažesnėmis šildymo sąskaitomis turi rūpintis ir patys. Vasarą intensyviai vyksta daugiabučių renovavimo darbai, tinkamų sprendimų šilumos energijai taupyti ieško ir žmonės, kurie statosi ar atsinaujina individualius namus.

„Taupant šilumą svarbiausią vaidmenį atlieka pastatų termoizoliacijos sluoksnis – lyg dar vienas rūbas, saugantis žmogų nuo šalčio, teikiantis komfortą ir neleidžiantis šilumai išgaruoti išorėn. Įvairios medžiagos pasižymi skirtingu šilumos laidumu, todėl šiltinant pastatus labai svarbu pasirinkti šiuo aspektu efektyviausias iš jų. Užsandarintas oras yra geriausias šilumos izoliatorius, todėl oro turinčios medžiagos pasižymi mažesniu šilumos laidumu“, – sako Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius.

Paplito dėl savo patikimumo

Efektyvią šilumą izoliuojančią medžiagą polistireninį putplastį, taip pat žinomą tarptautiniu EPS pavadinimu, dar XX a. viduryje sukūrė garsus Vokietijos koncernas BASF. Kurdami šią medžiagą, mokslininkai ir inžinieriai siekė plastiko apvalkale sandariai uždaryti kuo daugiau oro ir neleisti įsiskverbti vandeniui bei teršalams. Tai jiems pavyko, polistireniniame putplastyje – 98 proc. oro ir vos 2 proc. stireno. Nuo to laiko EPS nuolat tobulinamas, tačiau oro ir kietos substancijos santykis nesikeičia. Skaičiuojama, kad Europos šalyse pastatų apšiltinimui apie 80 proc. atvejų naudojamas polistireninis putplastis, apie 12 proc. – mineralinė vata, likusią dalį užima kitos termoizoliacinės medžiagos.

Dr. Č. Ignatavičiaus teigimu, tokį platų putplasčio, kaip šilumą izoliuojančios medžiagos, paplitimą nesunku paaiškinti: jis pasižymi didele šilumos varža, yra mechaniškai tvirtas, nelaidus drėgmei ir purvui, yra ilgaamžis, perdirbamas, atsparus daugeliui chemikalų. Be to, putplastis yra tiek palankus žmogui ir aplinkai, kad iš jo gaminamos ir maisto pakuotės, ir bičių aviliai.

Nepalaiko degimo

Polistireninio putplasčio granulėse oras yra sandariai uždarytas ir jei ugnis priartėja prie medžiagos – oras išsilaisvina, padidėja šilumos laidumas pastato atitvaruose, todėl EPS susitraukia ir lydosi, esant aukštesnei nei 100°C temperatūrai, bet atvira liepsna nedega. Polistireninis putplastis laikančiose konstrukcijose bei atitvaruose nesulaiko kaitros, dėl to konstrukcijos ir atitvarai per gaisrą yra mažiau pažeidžiami, greičiau atvėsta. EPS žaliava aprūpinama ugnį slopinančiu priedu, kuris netirpsta vandenyje. Į ugnies židinį patekęs polistireninis putplastis paprasčiausiai subliūkšta – pašalinus ugnies židinį, jis užges. Be to, Lietuvoje apšiltinant pastatus ši medžiaga padengiama nedegiu tinku. Tuo tarpu kai kuriose kitose termoizoliacinėse medžiagose gaisro metu susikaupęs karštis persiduoda pastato konstrukcijoms ir skatina tolesnį degimą.

Europos šalyse pastatų apšiltinimui apie 80 proc. atvejų naudojamas polistireninis putplastis, apie 12 proc. – mineralinė vata, likusią dalį užima kitos termoizoliacinės medžiagos.

„Gaisrai neaplenkia ir putplasčiu apšiltintų pastatų, tačiau tais atvejais, kai visa pastato apšiltinimo sistema, tai yra ir izoliacinė medžiaga, ir apdailos medžiagos, atitinka technologinius reikalavimus, yra tvarkinga, polistireninis putplastis yra efektyvus ir patikimas sprendimas“, – pabrėžia Č. Ignatavičius.

Lietuvoje naudojamas polistireninis putplastis atitinka visus europinius ir nacionalinius termoizoliacinėms medžiagoms keliamus reikalavimus ir reglamentus. Jo tarptautinis toksiškumo indeksas (CIT) – mažesnis nei kitų termoizoliacinių medžiagų ir yra artimas nuliui. Todėl net ir gaisro atveju EPS neišskiria toksinių medžiagų, pavojingų žmogaus gyvybei.

Paprasta ir patogu dirbti

Statybos techninis prižiūrėtojas Vytautas Rimkus pažymi, kad statybininkai taip pat yra linkę rinktis darbą su polistireniniu putplasčiu dėl jo patogumo statybos darbuose.

„Statybininkams dirbti su putplasčiu yra saugu, todėl, kad dirbant su juo nereikia jokių respiratorių ar kitų specialių asmeninės saugos priemonių, kurios neišvengiamos dirbant su kai kuriomis kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Putplastį patogu pjaustyti ir klijuoti, tai sutaupo statybininkų darbo, kartu efektyviai naudojama medžiaga – mažai išsimeta, todėl taupu “, – teigia V. Rimkus.

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbus putplasčio technologinis privalumas – nelaidumas vandeniui, atsparumas prapūtimui ir teršalams. „Jei matai pastatą permirkusiu fasadu, nors nelijo jau kelias dienas ar net savaitę, žinok, kad jo termoizoliacijai buvo panaudotas tikrai ne polistireninis putplastis“, – sako ilgalaikę darbo patirtį su termoizoliacinėmis medžiagomis sukaupęs statybų ekspertas.

Daugiau: šilumos siurbliai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---