Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

---

Kornelija Anelauskaitė lankosi įvairiuose koncertuose, muzikos festivaliuose.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Dažnai jaunus žmones nuo svajonių atbaido įsisenėję stereotipai ir aplinkinių spaudimas. Taip vos nenutiko ir vilkaviškietei Kornelijai Anelauskaitei. Tačiau mergina nepasidavė, kalbėjo su artimaisiais bei savuoju alter ego ir širdis ją atvedė ten, kur dabar ji jaučiasi geriausiai, – į muzikos sceną. Tiksliau, už scenos. Atnešė laisvę

Nuo mažens šokančiai, dainuojančiai, grojančiai vilkaviškietei muzika niekuomet nebuvo tolima, tačiau apie ją, kaip apie pagrindinį gyvenimo kelią, iki pat brandos egzaminų ji negalvojo. Mergina neslepia, kad pasirinkimų laikotarpis nebuvo lengvas. Reikėjo įdėti daug pastangų ieškant savęs. Tačiau dar prieš dvejus metus šukuosenų dizainere svajojusi tapti Kornelija dabar varsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos duris, kur studijuoja meno vadybą.

Persikėlus gyventi į Vilnių atsivėrė platesni ne tik veiklų, bet ir požiūrių horizontai. Kartu su jais – ir Kornelijos aistra alternatyviajai muzikai. Dar prieš pat studijas lietuvių roko grupę „ba.“ atradusi mergina tikina, kad ši grupė paskatino ją pakeisti požiūrį į daugelį dalykų, tapti laisvesne ir atidarė duris į lietuvišką jaunimo kuriamos muzikos sceną. Būtent už šių durų dabar dažniausiai ir galima sutikti Korneliją. Dar pirmame kurse ji pradėjo dirbti prodiuserinėje kompanijoje „Damn Good“, kuri prodiusuoja tokius atlikėjus ir grupes kaip Erica Jennings, Monika Linkytė, „Skamp“, „Saulės kliošas“. Taip pat šio darbo dėka mergina susipažino ir su daug įtakos jai padariusios grupės „ba.“ nariais.

Kornelija pasakojo, kad apibūdinti muzikos vadybininkės darbą nėra paprasta, nes jis labai įvairiapusis. Dažniausiai tenka komunikuoti su pačiais atlikėjais, padėti jiems koncertų metu, derinti prodiusuojamų grupių pasirodymus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Turi „savo“ grupę

Neseniai vilkaviškietė savo karjeroje pradėjo naują etapą. Iki šiol tik konkrečiais darbais padėjusi visiems įmonės „Damn Good“ prodiusuojamiems atlikėjams, šiandien ji jau gali pasigirti ir pačios prodiusuojama grupe. Prieš gerą pusmetį visai netikėtai universitete susitiko jos ir jaunų vaikinų muzikos grupės „jautì“ keliai. Dabar Kornelija juos vadina ne tik kolegomis, bet ir draugais.

Naujas džiaugsmas ir pareigos atnešė ir naujų atsakomybių. Studentė neslepia, kad šio pavasario pabaiga ir vasaros pradžia jai buvo vienas sunkiausių laikotarpių. Jos prodiusuojama grupė nusprendė išleisti kompaktinį diską ir surengti pirmąjį koncertinį turą po Lietuvą. Kad planai pavirstų realybe, būtinos buvo ir Kornelijos rankos. „Kompaktiniai diskai gimsta gana sunkiai. Nuo pat kūrybinio proceso pradžios turi skirti nemažai laiko ir jėgų, tada tenka ilgam užsidaryti įrašų studijoje, ten įrašinėti dainas, tuomet vyksta garso suvedimai, daromos korekcijos. Su koncertais šiek tiek lengviau. Žinoma, norint, kad grupė pasirodytų festivaliuose, didesniuose renginiuose, reikia dėlioti aiškius komunikacijos, logistikos planus. Dar sunkiau padirbėti tenka planuojant atlikėjų pasirodymus užsienio scenose. Svarbu tikėti tuo, ką darai. Pačiai grupei reikia turėti veidą, labai tikslingai žinoti, kokią žinią nori nešti“, – patirtimi dalijosi vilkaviškietė.

Nors darbas su muzikos atlikėjais dinamiškas, o aktyvesnį laikotarpį visuomet keičia kiek ramesnis, sėdėti rankas sudėjus netenka. Kornelija pasakojo, kad jos darbas darbo valandų ir savaitgalių neturi. Niekada negali žinoti, kurį šeštadienį ar sekmadienį ir iki kelių valandų teks dirbti. Vis dėlto mergina to nelaiko dideliu minusu ir su džiaugsmu skaičiuoja darbo privalumus. „Man smagiausia būti šalia, matyti visą virtuvę ir būti to dalimi. Matyti, kaip atlikėjai stovi ant scenos su šypsenomis, ir gauti grįžtamąjį ryšį. Žinoma, man pats didžiausias laimėjimas, kai su muzikantais tampi draugais, kuriuos sieja nuoširdus ir, svarbiausia, atviras bendravimas“, – džiaugėsi Kornelija.

Grįš su grupe

Vilnius vilkaviškietei tapo neatsiejama jos dalimi. Į kultūrinį gyvenimą aktyviai įsiliejusi mergina pastebėjo, kad kultūra sostinėje ir jos gimtajame mieste skiriasi. „Vilniuje daugiau judėjimo, daugiau vietų, kuriose kultūra gali skleistis. Kaip ir bet kuriame mažesniame mieste, taip ir Vilkaviškyje, kad ir kaip gaila bebūtų, trūksta kultūrinių renginių jaunam žmogui. Apskritai, trūksta tiesiog pačios vietos renginiams, nėra tam puikiai pritaikytos erdvės. Gerbiu visus žmones, bandančius kažką daryti Vilkaviškyje, kelti tą kultūrinį lygį“, – skirtumus vardijo studentė. Dėl šių priežasčių Kornelija, paklausta, ką iš Vilniaus norėtų parvežti į Vilkaviškį, nedvejodama pasirinko kelis muzikos barus, kuriuose galėtų koncertuoti grupės ir niekuomet netrūktų muzikos bei bendravimo.

Nors tokių vietų mergina dar „neparvežė“, tačiau po gimtojo miesto paupio gluosniais jau liepos 20 d. atveš savo prodiusuojamą grupę „jautì“. „Daugelis mano, kad grupės nori koncertuoti tik festivaliuose ar didžiuosiuose miestuose, bet jos nori aplankyti ir ne taip lankomus miestelius, todėl daugeliui atlikėjų kartais net smagiau atvažiuoti į mažesnį miestą ir labai artimai pabendrauti su klausytojais.

Grupės „jautì“ vaikinai ne išimtis, šią vasarą jie nori koncertuoti kuo daugiau. Aš pati noriu skleisti lietuvišką muziką plačiau, nes nemaža dalis žmonių galvoja, kad nėra geros lietuviškos muzikos, ir klausosi tik užsienio atlikėjų. Kiekvienam atlikėjui svarbus grįžtamasis ryšys, o to grįžtamojo ryšio be svarbiausio grupės nario – klausytojo – nebūtų“, – galimybe su grupe grįžti į Vilkaviškį džiaugėsi Kornelija.

Nors mergina sutinka, kad lietuviai dažniau klauso ne savo kraštiečių kuriamos muzikos, ji tiki, kad situacija Lietuvos scenoje nėra bloga. Aišku, yra tokios muzikos, kurios mergina sako dar ilgai nesuprasianti, tačiau dabar lietuviška muzika išgyvena tam tikrą „renesansą“. Padaugėjo jaunų grupių, nebijančių garsiai mąstyti ir kurti lietuviškai. Tokį perversmą pradėjo grupės „ba.“, „Garbanotas bosistas“, „Fingalick“, „Solo ansamblis“. O šiuo metu jaunoms grupėms labai parankūs nuolat organizuojami konkursai, kuriuose jos ir prasiskina kelią. Vien per pastaruosius dvejus metus iškilo daug jaunų muzikos kūrėjų.

Rasti – pasiklysti

Po ilgų paieškų mėgstamą veiklą radusi Kornelija nenustoja ieškoti: „Visada savęs ieškau. Aišku, pakankamai tvirtai žinau, kas yra mano pagrindas ir ant ko stoviu, bet jei nustočiau ieškojusi, niekad nepasiklysčiau, nes gali rasti tam, kad pasiklystum, arba pasiklysti tam, kad rastum. Tuo ir vadovaujuosi. Manau, reikia nenustoti ieškoti, nes niekada negali žinoti, kada rasi tai, ko taip ilgai laukei.“





Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---