Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-07-17 15:33

---

Gižų seniūnas Romas Kučiauskas apgailestavo, kad vandenvietės patvoryje, po medžiais, gausiai sužėlusių Sosnovskio barščių cheminiu būdu naikinti negalima.

Autorės nuotr.

Rajone agresyviai plinta nuodingas invazinis augalas – Sosnovskio barštis. Savivaldybė ruošiasi suregistruoti jo augimvietes, kad kitą pavasarį būtų galima imtis šio augalo naikinimo priemonių.

Nudegino rankas

– Prieš keletą dienų susitikau vieną mūsų seniūnijos gyventoją. Matau, kad abi jo rankos nuėję baisiomis pūslėmis. Paklausiau, kas nutiko, o jis sako – tai aš tuos burokus rankose nešiau... Pasirodo, žmogus su dalgiu nupjovė prie namų augusius Sosnovskio barščius ir išnešė plikomis rankomis, – pasakojo Gižų seniūnas Romas Kučiauskas.

Augalas, kuris nuodingomis sultimis gižiečiui iki žaizdų nudegino rankas, į Baltijos šalis iš Kaukazo silosui gaminti buvo atgabentas dar 1947 m.

Nors Sosnovskio barščiai į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų sąrašą Lietuvoje įrašyti jau prieš 16 metų, juos išnaikinti nėra taip paprasta. Šios piktžolės plinta labai greitai, joms būdingas gajumas, vešlumas, nereiklumas aplinkai. Savo žiedynuose Sosnovskio barštis subrandina įspūdingą kiekį (nuo 20 000 iki 100 000) sėklų ir jomis sparčiai plinta.

Augalas puikiai atželia iš šaknų: net ir išarus dirvą jo šaknys žemėje išlieka gyvybingos keliolika metų.

Reikia ypatingo atsargumo

Šiais metais ypač aktyvi Sosnovskio barščių invazija mūsų rajone pastebima Gižų seniūnijoje, taip pat greta esančiuose Keturvalakiuose. Kitaip tariant, šie augalai plinta nuo Marijampolės pusės.

– Dar pernai tų barščių buvo visai nedaug, net sunku patikėti, kad jie plinta tokiu greičiu. Jų skėčių jau pilna Adamarinos, Paikių, Oranų kaimuose. Daugiausiai Sosnovskio barščiai želia ten, kur nevyksta intensyvi žemdirbystė. Pavyzdžiui, mūsų seniūnijoje yra 17 hektarų Marijampolės vandentiekio apsauginės zonos – ir palei tvorą barščiai ypač išvešėję, vaizdas nykus, – pasakojo R. Kučiauskas.

Šiuos augalus galima naikinti tiek cheminiu, tiek mechaniniu būdu. Tačiau problema ta, kad prie vandenvietės taikomi labai dideli apribojimai, draudžiama naudoti bet kokius chemikalus, herbicidus. Tokiu atveju lieka tik mechaninis naikinimas.



Gresia net apakti

– Dar iš akademijos laikų prisimenu, kaip mums aiškino, jog šiuos invazinius augalus reikia apdengti tamsiu audeklu ar ruberoidu, kad nevyktų fotosintezė ir augalas nunyktų. Bet tokių plotų juk neapdangstysi, – kalbėjo R. Kučiauskas.

Pasak seniūno, Sosnovskio barščius būtų galima šienauti, bet net ir mechaniniu būdu šio augalo negali naikinti bet kas – žmonės turi būti apmokyti, dėvėti specialią aprangą, akinius. Mat Sosnovskio barštis – labai pavojingas augalas žmonėms, ypač karštomis saulėtomis dienomis, nes jo sultys reaguoja su UV spinduliais. Iš barščio ištryškusios ar išgaravusios į orą nuodingos sultys gali sukelti dusulį, patekusios ant neapsaugotos odos – nudegimus primenančias ir ilgai negyjančias žaizdas. Šios piktžolės sultims patekus į akis, galima netgi apakti.

Taigi norint pradėti kovą su pavojingu augalu pirmiausiai reikia gauti finansavimą būtinoms priemonėms.



Ragina rinkti duomenis

Aplinkos ministerija jau pernai iš savivaldybių buvo pradėjusi rinkti duomenis apie Sosnovskio barščių populiaciją rajonuose, tačiau konkrečių šios žolės naikinimo priemonių iki šiol imtasi nebuvo.

Neseniai Savivaldybėje vykusiame pasitarime rajono ekologas Darius Bunikis seniūnų dar kartą paprašė rinkti informaciją apie jų seniūnijose esančius Sosnovskio barčių plotus.

– Prašome visų žmonių pastebėjus želiant Sosnovskio barščius kreiptis į seniūnijas pagal gyvenamąją vietovę, o seniūnai surinktus duomenis paprašyti perduoti Savivaldybei. Tada matysime, koks išplitimo mastas, ir spręsime, kokių priemonių imtis. Lėšų Sosnovskio barščiams naikinti galima skirti iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, – kalbėjo D. Bunikis.

Šiuo metu kova su nuodinga piktžole būtų beprasmė, mat ji jau išvešėjusi, sėklos – išbarstytos. Veiksmingiausia Sosnovskio barščius naikinti pavasarį, kol jie dar nesužydėję ir nesubrandinę sėklų. Be to, herbicidai neveiksmingi, jeigu augalai jau išaugę apie 50 cm aukščio.

Augalo naikinimas greičiausiai užtruktų ne vienus metus. Tiesa, šiuo metu jau yra herbicidų, kurie skirti naikinti tik Sosnovskio barščiams. Naujieji chemikalai nupurkštame plote nesunakina visų augalų, todėl šie nebeleidžia augti naujiems Sosnovskio barščiams. Taikant šį metodą pagal tikslias rekomendacijas nuodingoji piktžolė turėtų būti sunaikinta per dvejus trejus metus.

Galerija: Sosnovskio barštis

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---