Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelionės

---

Mestijos centre - paminklas legendinei karalienei Tamarai.

Autorės nuotr.

Mestija – atšiauraus grožio sostinė

Kaip tvirtina vilkaviškietis Ričardas Fiodorovas, Svanetijos regiono sostinė Mestija – tikrų tikriausias kalnų mėgėjų rojus. Tiek žiemą, tiek vasarą ten yra ką veikti. Pats miestas turi apie 3 tūkst. gyventojų. Mestija įsikūrusi Mestiačalos ir Mulchros upių santakoje ir iš visų pusių apsupta kalnų. Todėl klimatas čia drėgnas, su šaltomis žiemomis ir gana trumpomis vasaromis.

Šis kalnų rojus yra tolokai nuo Tbilisio ir Kutaisio. Iš jų oro uostų iki Mestijos tenka penkias–šešias valandas važiuoti ekstremaliai – vingiuotais ir siaurais kalnų keliais, pilnais laisvai besiganančių karvių ir net kiaulių. Apskritai šie gyvuliai Gruzijoje gyvena nesuvaržyti. Kaip ir didžiuliai Kaukazo aviganiai bei kitokie sunkiai nusakomų veislių šunys, kurių pilnos gatvės ir kurie su žmonėmis gana draugiški. Jei pasidalini gardžiu kąsneliu, jie tave lydi net į toliausius žygius.

Šiuo metu kelias į Mestiją rekonstruotas, tad važiuoti daug saugiau. O dar visai neseniai žiemomis Svanetija virsdavo nuo viso pasaulio atskirta karalyste: nepravažiuojami keliai, užversti sniego lavinų, užpustyti kaimai, gyvenantys iš vasarą sukauptų atsargų. Tik prieš gerą penkmetį padėtis čia pradėjo keistis. Atsirado pirmasis slidinėjimo kurortas – Hacvalis, vėliau ir Tetnuldis.

Važiuojant net ir sutvarkytais kalnų keliukais nepratusiems adrenalino pakaks. Tačiau vaizdai atperka bet kokius kelionės nepatogumus.

Įspūdingi kalnai

Važiuojant Mestijos link, pakelės kaimuose buitis gana skurdi. Apgriuvę pastatai, dumblini kiemai ir sulysę, laisvai lakstantys gyvūnai gerovės įspūdžio nekuria. Tačiau Mestijoje, atrodo, papuoli į visai kitą pasaulį. Įspūdingas ne tik pats miestelis, bet ir jį supantys kalnai. Čia stūkso aukščiausias Gruzijos kalnas – Šchara (5201 m). Neprofesionaliems kalnų mėgėjams lipti į jį nerekomenduojama. Turistams čia yra lengviau prieinamų vietų. Pavyzdžiui, Čaladi ledynas, įsikūręs po gražuolės Ušbos dvigubos viršūnės skliautu. Iš Mestijos į šią vietą geriausia važiuoti nusisamdytu transportu, nes kelias, nors ir lengvai įveikiamas, bet gana nuobodus ir tolimas. Maršrutas į patį ledyną nėra labai sunkus – aukščių skirtumas nuo 1490 iki 1920 metrų, bet vaizdai kelio gale verti ir daug sunkesnės kelionės. Kelias link Čaladi ledyno nepaprastai vaizdingas. Einama šniokščiančios upės pakrante, tarp uolų, tankiais pušynais, liaunais beržynais ir akmenynais. Ypač svarbu kalnams pritaikyta avalynė, nes kopdami su plonapadžiais sportbačiais daugelis net nepasiekia kelionės tikslo. Akmenys ir uolienos kojas „atmuša“ iki kraujo.

Kraštovaizdžio netausoja

Pamiršusiems pasirūpinti avalyne, verta išsiruošti tiesiog pakvėpuoti gaiviu kalnų oru – keltuvais galima pasikelti į Tetnuldžio, Hacvalio slidinėjimo bazes, kur atsiveria nuostabus vaizdas. Čia smagu užsukti ne tik žiemą. Galima pasivaikščioti po tarp kalnų išsimėčiusius kaimus, kuriuose – šimtmečius skaičiuojančios bažnytėlės ir jas puošiančios ikonos, akmeniniai tik svanų statyti bokštai, kurie kažkada rodė giminės visuomeninę padėtį ir gynė ją nuo kitų nedraugiškai nusiteikusių tautiečių. Jei pasiseks, galima rasti neužrakintą bokštą ir įkopti į jį iki pat viršaus. Vaizdas – nepakartojamas. Smagu neskubant paklaidžioti ir pačios Mestijos senosiomis gatvelėmis. Čia įsikūręs vietos Istorijos ir etnografijos muziejus, kuriame supažindinama su senoviniais svanų buities daiktais.

Nors Mestija – visai nedidukas miestelis, tačiau čia nemažai viešbučių ir svečių namų. Jis pilnas didžiulių kontrastų: šalia senų trobelių stovi moderniausios ir įmantriausios statybos policijos bei savivaldybės pastatai, centre – neįrengtas didžiulis komercinės paskirties statinys ir didžiulė skulptūra svanų numylėtai karalienei Tamarai.

Stebina tai, kad patys svanai nevertina savo kraštovaizdžio – tiesiai į upę metamos krūvos šiukšlių, statybinių atliekų.

Savitas vietinių būdas

Patys svanai labai skiriasi nuo kitų gruzinų. Jų kalba bei religiniai papročiai ne tokie, kaip daugumos Gruzijos gyventojų. Jeigu norite juos geriau pažinti, apsigyvenkite ne viešbutyje, o vietos svečių namuose, kuriuos turi dauguma Mestijos gyventojų. Net tarp pačių gruzinų iki šiol egzistuoja daugybė mitų apie kalnus ir jų gyventojus – svanus. Vietiniai pripažįsta, kad dar visai neseniai čia drąsiai galėjo jaustis tik krauju su Svanetija susiję gruzinai. Dabar situacija visiškai kitokia.

Į Mestiją valstybė investavo didžiulius išteklius. Ypač tuo rūpinosi buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis, kurio vila tebestovi Mestijos pašonėje. Jo rūpesčiu atstatytas visas miestas, jame pastatytas ne tik modernus oro uostas, į kurį galima nedideliu lėktuvėliu atskristi iš kitų Gruzijos oro uostų, bet ir įspūdingas Svanetijos istorijos ir etnografijos muziejus, turintis dar įspūdingesnę senovinių vertybių kolekciją. Svanetijos regionas laikomas Gruzijos bastionu, kur nuo seniausių laikų buvo saugomos gruzinų vertybės.

(Bus daugiau)

Galerija: Mestija

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---