Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Valstybė buvo, yra ir bus

---

Centų kambario idėją iškėlė ir įrengimą organizavo būtent G. Vyšniausko vadovaujama Šiaulių nevyriausybinių organizacijų sąjunga.

Autorės nuotr.

Iš Pajevonio kilęs verslininkas Gedeminas Vyšniauskas jau trečią dešimtmetį gyvena Šiauliuose. Per tą laiką savo verslą turintis kraštietis spėjo daug nuveikti šiame mieste. Vyriškiui teko būti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, o dabar jis yra Šiaulių rajono tarybos narys, vienos iš vietinių bendruomenių pirmininkas ir Šiaulių nevyriausybinių organizacijų sąjungos pirmininkas. G. Vyšniauskas – ir Savanorių kūrėjų sąjungos narys, apdovanotas Sausio 13-osios medaliu bei Savanorių kūrėjų Garbės ženklu.

Kad ir kuriame Lietuvos krašte gyventų, kad ir ką darytų, pasak pajevoniečio, jam visada svarbiausia yra žmoniškumas ir visuomenės poreikis. Mat G. Vyšniauskui pačiam teko patirti, jog dažnai ten, kur prasideda valdžia, elementarus žmoniškumas baigiasi...

– Visada laikiausi tokios nuostatos, kad turėdamas pinigų daug gali nuveikti bet kuris, tačiau padaryti darbą minimaliomis sąnaudomis gali ne kiekvienas. Todėl visada vertinau žmones, kurie yra savo krašto patriotai ir daug ką daro vien dėl jo, iš idėjos. Dirbdamas Savivaldybėje patyriau, jog daugelio specialistų ir mano nuomonės kardinaliai išsiskiria. Man, kaip verslininkui, visada buvo svarbus rezultatas ir problemų sprendimo būdai, o čia buvo įprasta surasti tūkstančius pasiteisinimų, kaip ko nors negalima padaryti. Vienas iš gerų dalykų, kuriuos patyriau dirbdamas Savivaldybėje, – pažintis su dizaineriu Viliumi Puronu, kuris yra tikras Šiaulių miesto simbolis. Visada supratau jo norą puošti savo miestą ir iki šiol jį palaikau. Kad būtų lengviau veikti, sukūrėme visuomeninių organizacijų asociaciją, – apie gyvenimą Šiauliuose pasakojo G. Vyšniauskas.

Vienas iš įdomesnių, per visą Lietuvą ir net užsienyje nuskambėjusių projektų, – Centų kambarys Šiaulių universiteto bibliotekoje. Jis oficialiai buvo atidarytas 2015 m. vasario 16 d. Renginio dalyviai tuomet aukso juostelėmis apjuosė Lietuvos žemėlapyje pažymėtus miestus, padovanojo Vyčio kryžių iš sidabrinių tarpukario litų monetų. Už idėjos originalumą, išradingumą atsisveikinant su nacionaline valiuta ir minint Vasario 16-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentė apdovanojo kambario kūrėjus Lietuvos trispalve. Centų kambario idėją inicijavo ir įrengimą organizavo būtent G. Vyšniausko vadovaujama Šiaulių nevyriausybinių organizacijų sąjunga (SANOS) su V. Puronu priešakyje. Šiam kambariui įrengti panaudota 157 130 monetų, kurių bendra vertė – 3463 litai 69 centai (1003, 15 Eur). Kambario sienos ir ant vienos jų sumontuotas Lietuvos žemėlapis – viskas nuklota baltais centais. Geltonais pažymėti didieji miestai. G. Vyšniauskas Lietuvos kontūrus išpjovė pats. Tarp visų didesnių miestų pažymėtas puikuojasi ir Vilkaviškis, o greta garbinga moneta skirta ir pajevoniečio gimtajai vietai.

Savo gimtojo krašto Gedeminas nepamiršta ir darydamas gerus darbus. Pajevonio bažnyčios šventoriuje puikuojasi verslininko pastangomis pastatytas kryžius, įrengti suolai prie bendruomenės namų, daug kitų dalykų. Šiuo metu svarbiausias kraštiečio rūpestis – pastatyti Pajevonyje paminklą 1863–1864 metų anticarinio nacionalinio išsivaduojamojo sukilimo dalyviams. Jis turės atsirasti erdvėje prie bendruomenės namų ir bus išties įspūdingas. Paminklo autorius V. Puronas jau baigia jo gamybos darbus ir tik laikas parodys, kada ir kuo ruošiniai bus atvežti į Pajevonį bei sumontuoti.

čia viską pradėjau nuo nulio, nes su šiuo kraštu manęs niekas nesiejo. Tačiau kad ir kur gyventum, visada reikia būti taikoje su savo sąžine, o manoji man liepia gyventi taip, kad palikčiau po savęs ką nors vertingo ateinančioms kartoms.

Beje, G. Vyšniauskas pats yra su karyba susijęs žmogus. Jis turi aukštąjį karinį išsilavinimą, tačiau po vedybų kariškų „žaidimų“ pajevonietis atsisakė.

– Neilgai buvau su tuo susijęs. Ir šiaip esu taikus žmogus. Visada kitame žmoguje ieškau gerųjų savybių. Mano nuomone, pati blogiausia savybė – puikybė. Nemėgstu išpuikėlių, per gerai save vertinančių. Esu iš tų žmonių, su kuriais gražiai visada galima susikalbėti. Beje, per karybą Šiauliuose ir atsidūriau. Po 1991 m. sausio įvykių į „Universitetų pavasarį“ atvažiavo Šiaulių choras. Viena iš chorisčių krito į akį, pakalbinau. Ir taip kalbinu ją iki šiol, jau daugiau nei 20 metų. Taip jau atsitiko, kad choro vadovas, jos tėtis, tapo mano uošviu. Vėliau atėjo laikas, kai reikėjo rinktis: šeima ar karyba. Atsikėliau čia ir viską pradėjau nuo nulio, nes su šiuo kraštu manęs niekas nesiejo. Tačiau kad ir kur gyventum, visada reikia būti taikoje su savo sąžine, o manoji man liepia gyventi taip, kad palikčiau po savęs ką nors vertingo ateinančioms kartoms. Taip ir gyvenu, – pasakojo G. Vyšniauskas

Beje, Šiauliuose yra gana plati ir ilga gatvė, pavadinta Vilkaviškio vardu. Ją Gedeminas sakė „atradęs“ vos tik atsikraustęs į Šiaulius. Gatvės pavadinimas toks jau ne vieną dešimtmetį, tad kokia intencija ji taip pavadinta, nežinojo ir keli sutikti vietos gyventojai.

Galerija: Šiauliuose

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---