|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-06-07 15:46
|
|
|
Kapines prižiūrinčios darbuotojos surinktas atliekas dar rūšiuoja, bet visų konteinerių turinys vis tiek keliauja į mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginius.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Peržvelgus atliekų išvežimo sąrašus panašu, kad mirusieji sukaupia ne mažiau šiukšlių negu gyvieji. Gal tai skamba makabriškai, bet galima palyginti: atliekos tiek iš daugiabučių namų aikštelių, tiek iš Vilkaviškio kapinių išvežamos 3 kartus per savaitę.
Kaip atskiri objektai
Kapinių konteineriuose sukaupiami atliekų kiekiai šiurpina. Sunku patikėti, jog iš visų Vilkaviškio rajone esančių kapinių per mėnesį surenkamos atliekos perkopia dešimtadalį visų rajone sukaupiamų šiukšlių.
Iki šių metų pradžios už kapinėse surenkamas atliekas jų tvarkytojams buvo sumokama iš bendrai visų gyventojų surenkamų mokesčių už atliekų tvarkymą.
Nuo sausio 1 d., pasikeitus visai sistemai, kapinės buvo apmokestintos kaip atskiras objektas. Pastovioji mokesčio dalis už vienų kapinių atliekas įvertinta 100 eurų, o kintamoji dalis, t. y. mokestis už vieno konteinerio išvežimą, sudaro šiek tiek per 15 eurų.
Vilkaviškio rajone yra 25 kapinės – taigi vien pastoviosios mokesčio dalies reikia sumokėti 2500 eurų. Jose šiuo metu pastatyta 116 konteinerių.
Kiekiai įspūdingi
Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis sakė, kad kovo mėnesį visame mūsų rajone buvo surinkta 979 tonos atliekų. Iš jų vien kapinių konteineriuose surinkta 118 tonų šiukšlių, t. y. 12 proc. nuo bendro rajone sukaupiamų atliekų kiekio! Balandžio mėnesį kapinėse susikaupė dar daugiau – net 128 tonos atliekų, iš jų vien abejose Vilkaviškio kapinėse surinkta 52 tonos. Žinoma, tam įtakos turėjo pavasariniai kapų tvarkymo darbai.
– Kapų atliekos ir sveria daug, nes į konteinerius primetama žemių, akmenų. O rezultatas – vien už balandžio mėnesį surinktas kapinių atliekas iš rajono Savivaldybės biudžeto reikia sumokėti 9740 eurų. Tai – įspūdingi skaičiai ir, žinoma, didelė našta Savivaldybei, – kalbėjo D. Bunikis.
Statė mažiau konteinerių
Mėginama ieškoti būdų mažinti išlaidas. Nutarta, kad keturis šaltuosius mėnesius atliekos iš kapinių būtų vežamos ne periodiškai, o tik tada, kai jų prisikaupia, nes veiklos žiemą beveik nevyksta. Kai reikia, dėl šiukšlių išvežimo seniūnai su vežėjais gali susisiekti individualiai.
– Bandėme reguliuoti ir pačių konteinerių skaičių. Vilkaviškio kapinėse jų buvome sumažinę nuo 18 iki 8, bet atėjus pavasariui konteineriai būdavo nuolatos perpildomi, atliekos netilpdavo. Taigi dabar Vilkaviškio kapinėse iš viso stovi 12 konteinerių, – sakė Savivaldybės atstovas.
Eksperimentuota ir su šiukšlių išvežimų skaičiumi. Iš Vilkaviškio kapinių, kaip ir iš kitų, anksčiau atliekas bandyta išvežti 2 kartus per savaitę, bet to neužteko ir dabar vežama 3 kartus, t. y. 14 kartų per mėnesį. Kybartuose iš dvejų kapinių atliekos išvežamos 9 kartus per mėnesį, Virbalyje – 5 kartus, Keturvalakiuose ir Alvite – 4, Pilviškiuose iš dvejų kapinių – 5 ir 3 kartus. Į kitas kaimuose esančias rajono kapines šiukšliavežiai užsuka po 2 kartus per mėnesį.
Visos – į tą pačią krūvą
Nors ant kapinėse stovinčių konteinerių dar tebėra užrašai „Žaliosios atliekos“ ir „Komunalinės atliekos“, dabar visos ten surinktos šiukšlės jau išgabenamos į Marijampolės apskrities sąvartyno biologinių atliekų apdorojimo įrenginių rūšiavimo liniją.
Net kalbos nėra, kad vietoje išrūšiuotos atliekos atsieitų daug pigiau, bet to pasiekti taip ir nepavyko. Didžioji dauguma kapinių lankytojų į užrašus ant konteinerių nekreipė jokio dėmesio ir rūšiavimu niekada neužsiėmė. Todėl visų konteinerių turinys, nesvarbu, kas ant jo parašyta, vis tiek būdavo panašus: žvakidės, plastikinės gėlės, krepšeliai su nuvytusiomis gėlėmis, žemės ir t. t.
– Jei tokias atliekas nuveš į žaliųjų atliekų aikštelę, viską teks perrūšiuoti, o rūšiavimo linijos šioje aikštelėje nėra. Rankiniu būdu šitokius kiekius šiukšlių išrūšiuoti neįmanoma ir net nėra kam. Taigi dabar jas visas vežame tiesiai į sąvartyną. Ten viskas perrūšiuojama mišriųjų biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose kartu su kitomis šiukšlėmis. Todėl ir kainos taip smarkiai išaugusios, – aiškino ekologas.
Dar viena problema – į kapines atvežama ir kitur sukauptų šiukšlių. Ypač nuošalesnėse kapinaitėse konteineriai prigrūdami plastikinių automobilių detalių, padangų, sugedusios buitinės technikos, statybinių medžiagų likučių.
Kalbės su seniūnais
Ką daryti, kad tiek atliekų kiekiai kapinėse, tiek jų tvarkymo išlaidos kiek nors sumažėtų, atsakymo kol kas nėra.
– Žinau tik tiek, kad be rūšiavimo nieko gero nebus. Tiesa, pavyzdžiui, Pilviškių seniūnija problemą anksčiau sprendė savaip: konteineriai iš kapinių buvo išvežti, o atliekos verčiamos į vieną didelę krūvą šalia kapinių. Vėliau darbininkai jas išveždavo į seniūnijos numatytą vietą ir ten išrūšiuodavo, o tik tada perduodavo atliekų surinkėjams. Tačiau pasidarė šiukšlynas, žmonės ėmė skųstis, kad šiukšlės vėjo išnešiojamos pakrūmėmis, kad aptvaras suklypęs, vaizdas prie kapų – baisus. Ir vėl negerai, – kalbėjo D. Bunikis.
Ekologas teigė, jog dar bus ieškoma sprendimų kalbantis su seniūnais, mėginama derinti vežimo grafikus. Gal vasarą atliekų kiek sumažės – tada bus galima retinti išvežimų skaičių.
Beje, kai kuriose seniūnijose sugebama tvarkytis taip, kad atliekų susidaro mažiau. Pavyzdžiui, Pajevonyje kapinės gana didelės, bet konteineriai išverčiami tik 2 kartus per mėnesį ir surenkama tik 3,5 tonos atliekų. Panaši situacija ir Gražiškių, Bartninkų kapinėse. O, pavyzdžiui, vienose Kybartų kapinėse šiukšlės išvežamos 9 kartus per mėnesį ir ten susidaro beveik 14 tonų atliekų.
Taigi skirtumas – akivaizdus. Vadinasi, dar yra ką analizuoti ir ieškoti sprendimų, kaip mažinti išlaidas iš biudžeto, kurio turtais tikrai pasigirti negalime.
Peržvelgus atliekų išvežimo sąrašus panašu, kad mirusieji sukaupia ne mažiau šiukšlių negu gyvieji. Gal tai skamba makabriškai, bet galima palyginti: atliekos tiek iš daugiabučių namų aikštelių, tiek iš Vilkaviškio kapinių išvežamos 3 kartus per savaitę. |
Kapinių konteineriuose sukaupiami atliekų kiekiai šiurpina. Sunku patikėti, jog iš visų Vilkaviškio rajone esančių kapinių per mėnesį surenkamos atliekos perkopia dešimtadalį visų rajone sukaupiamų šiukšlių.
Iki šių metų pradžios už kapinėse surenkamas atliekas jų tvarkytojams buvo sumokama iš bendrai visų gyventojų surenkamų mokesčių už atliekų tvarkymą.
Nuo sausio 1 d., pasikeitus visai sistemai, kapinės buvo apmokestintos kaip atskiras objektas. Pastovioji mokesčio dalis už vienų kapinių atliekas įvertinta 100 eurų, o kintamoji dalis, t. y. mokestis už vieno konteinerio išvežimą, sudaro šiek tiek per 15 eurų.
Vilkaviškio rajone yra 25 kapinės – taigi vien pastoviosios mokesčio dalies reikia sumokėti 2500 eurų. Jose šiuo metu pastatyta 116 konteinerių.
Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis sakė, kad kovo mėnesį visame mūsų rajone buvo surinkta 979 tonos atliekų. Iš jų vien kapinių konteineriuose surinkta 118 tonų šiukšlių, t. y. 12 proc. nuo bendro rajone sukaupiamų atliekų kiekio! Balandžio mėnesį kapinėse susikaupė dar daugiau – net 128 tonos atliekų, iš jų vien abejose Vilkaviškio kapinėse surinkta 52 tonos. Žinoma, tam įtakos turėjo pavasariniai kapų tvarkymo darbai.
– Kapų atliekos ir sveria daug, nes į konteinerius primetama žemių, akmenų. O rezultatas – vien už balandžio mėnesį surinktas kapinių atliekas iš rajono Savivaldybės biudžeto reikia sumokėti 9740 eurų. Tai – įspūdingi skaičiai ir, žinoma, didelė našta Savivaldybei, – kalbėjo D. Bunikis.
Mėginama ieškoti būdų mažinti išlaidas. Nutarta, kad keturis šaltuosius mėnesius atliekos iš kapinių būtų vežamos ne periodiškai, o tik tada, kai jų prisikaupia, nes veiklos žiemą beveik nevyksta. Kai reikia, dėl šiukšlių išvežimo seniūnai su vežėjais gali susisiekti individualiai.
– Bandėme reguliuoti ir pačių konteinerių skaičių. Vilkaviškio kapinėse jų buvome sumažinę nuo 18 iki 8, bet atėjus pavasariui konteineriai būdavo nuolatos perpildomi, atliekos netilpdavo. Taigi dabar Vilkaviškio kapinėse iš viso stovi 12 konteinerių, – sakė Savivaldybės atstovas.
Eksperimentuota ir su šiukšlių išvežimų skaičiumi. Iš Vilkaviškio kapinių, kaip ir iš kitų, anksčiau atliekas bandyta išvežti 2 kartus per savaitę, bet to neužteko ir dabar vežama 3 kartus, t. y. 14 kartų per mėnesį. Kybartuose iš dvejų kapinių atliekos išvežamos 9 kartus per mėnesį, Virbalyje – 5 kartus, Keturvalakiuose ir Alvite – 4, Pilviškiuose iš dvejų kapinių – 5 ir 3 kartus. Į kitas kaimuose esančias rajono kapines šiukšliavežiai užsuka po 2 kartus per mėnesį.
Nors ant kapinėse stovinčių konteinerių dar tebėra užrašai „Žaliosios atliekos“ ir „Komunalinės atliekos“, dabar visos ten surinktos šiukšlės jau išgabenamos į Marijampolės apskrities sąvartyno biologinių atliekų apdorojimo įrenginių rūšiavimo liniją.
Net kalbos nėra, kad vietoje išrūšiuotos atliekos atsieitų daug pigiau, bet to pasiekti taip ir nepavyko. Didžioji dauguma kapinių lankytojų į užrašus ant konteinerių nekreipė jokio dėmesio ir rūšiavimu niekada neužsiėmė. Todėl visų konteinerių turinys, nesvarbu, kas ant jo parašyta, vis tiek būdavo panašus: žvakidės, plastikinės gėlės, krepšeliai su nuvytusiomis gėlėmis, žemės ir t. t.
– Jei tokias atliekas nuveš į žaliųjų atliekų aikštelę, viską teks perrūšiuoti, o rūšiavimo linijos šioje aikštelėje nėra. Rankiniu būdu šitokius kiekius šiukšlių išrūšiuoti neįmanoma ir net nėra kam. Taigi dabar jas visas vežame tiesiai į sąvartyną. Ten viskas perrūšiuojama mišriųjų biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose kartu su kitomis šiukšlėmis. Todėl ir kainos taip smarkiai išaugusios, – aiškino ekologas.
Dar viena problema – į kapines atvežama ir kitur sukauptų šiukšlių. Ypač nuošalesnėse kapinaitėse konteineriai prigrūdami plastikinių automobilių detalių, padangų, sugedusios buitinės technikos, statybinių medžiagų likučių.
Ką daryti, kad tiek atliekų kiekiai kapinėse, tiek jų tvarkymo išlaidos kiek nors sumažėtų, atsakymo kol kas nėra.
– Žinau tik tiek, kad be rūšiavimo nieko gero nebus. Tiesa, pavyzdžiui, Pilviškių seniūnija problemą anksčiau sprendė savaip: konteineriai iš kapinių buvo išvežti, o atliekos verčiamos į vieną didelę krūvą šalia kapinių. Vėliau darbininkai jas išveždavo į seniūnijos numatytą vietą ir ten išrūšiuodavo, o tik tada perduodavo atliekų surinkėjams. Tačiau pasidarė šiukšlynas, žmonės ėmė skųstis, kad šiukšlės vėjo išnešiojamos pakrūmėmis, kad aptvaras suklypęs, vaizdas prie kapų – baisus. Ir vėl negerai, – kalbėjo D. Bunikis.
Ekologas teigė, jog dar bus ieškoma sprendimų kalbantis su seniūnais, mėginama derinti vežimo grafikus. Gal vasarą atliekų kiek sumažės – tada bus galima retinti išvežimų skaičių.
Beje, kai kuriose seniūnijose sugebama tvarkytis taip, kad atliekų susidaro mažiau. Pavyzdžiui, Pajevonyje kapinės gana didelės, bet konteineriai išverčiami tik 2 kartus per mėnesį ir surenkama tik 3,5 tonos atliekų. Panaši situacija ir Gražiškių, Bartninkų kapinėse. O, pavyzdžiui, vienose Kybartų kapinėse šiukšlės išvežamos 9 kartus per mėnesį ir ten susidaro beveik 14 tonų atliekų.
Taigi skirtumas – akivaizdus. Vadinasi, dar yra ką analizuoti ir ieškoti sprendimų, kaip mažinti išlaidas iš biudžeto, kurio turtais tikrai pasigirti negalime.
Galerija: Vilkaviškio kapinės
Publikuota: 2017-06-07 15:46:40
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|