|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2017-05-26 16:15
Seniūnas Romas Kučiauskas ir bendruomenės narė Ona Maksvytienė džiaugėsi, jog Gižuose gimę vaikai Jaunystės parke galės turėti po savo liepaitę.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Prieš ketverius metus, kai Gižai šventė 400 metų jubiliejų, ši sukaktis buvo paminėta ne tik gražiais žodžiais, koncertais, garbiems kraštiečiams skirtais renginiais, bet ir liepų sodinimu. Tada šiam darbui gyventojus pakvietė seniūnas Romas Kučiauskas, o žmonės į kvietimą mielai atsiliepė. Ir pradėta sodinti liepas. Jauni medeliai sužaliavo buvusios kunigų seminarijos aplinkoje, teritorijoje prie senojo dvaro tvenkinių – visur, kur tik buvo laisvos vietos. Gižiečiai sako, kad liepos jų kaime žaliavo nuo seno. Ir dabar čia keroja gražią meilės istoriją liudijanti šimtametė liepa, pro bažnyčią veda Liepų gatvė – vadinamasis Liepkelis, kurio pakelėse liepos sodintos dar baudžiavos laikais. Pagaliau ir pačiame Gižų herbe keroja plačiašakė aukso liepa. Jau kuris laikas liepų kaimu vadinamuose Gižuose rengiamos edukacinės programos su įdomiais pasakojimais, ekskursijomis ir ragaujamu liepų medumi bei liepžiedžių arbata. Šiuos užsiėmimus organizuojančios moterys juokiasi, kad jas pačias kolegos iš kitų miestų jau vadina liepomis. Įsibėgėjus edukacinei programai gižiečiai sulaukia vis didesnio susidomėjimo, taigi šia linkme norima judėti ir toliau. Pavyzdžiui, jau yra mintis ateityje pasodinti parką Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Liūdna matyti, jog kaimuose gyventojų nuolatos mąžta: miršta ar gyventi svetur išvyksta daugiau žmonių, nei gimsta. Vis dėlto, anot R. Kučiausko, Gižuose gyvenimo kreivė nuteikia optimistiškai. Štai pernai čia mirė 9 žmonės, o gimė 11. Šiemet į amžinybę išėjo trys gižiečiai, bet gimė jau keturi vaikai – taigi statistikos svarstyklės kol kas svyra į gerąją gyvenimo pusę. – Labai džiaugiamės, kad Gižuose yra jaunų žmonių, kad jie čia susilaukia vaikų. Taigi, pasiūlėme dar vieną idėją: po oficialios bažnytinės krikštynų ceremonijos šeima savo vaikui galėtų pasodinti liepaitę. Taip po truputį užaugs visas Jaunystės parkas, – pasakojo seniūnas. Anot Gižų bendruomenės narės Onos Maksvytienės, gyvybės įprasminimas pasodinant medį, žmogaus sulyginimas su medžiu – labai gražus ir nuo seno žinomas. – Ne tik motinos, dukros buvo lyginamos su liepomis – ir apie vyrus būdavo sakoma: aukštas kaip liepa. Vartėme tautosakos rinkinius, radome įvairių gražių žmogaus palyginimų su liepa. O ir pavardė Liepa yra, – pasakojo O. Maksvytienė. Jaunystės parko idėjai įgyvendinti parinkta graži vieta tarp bažnyčios ir bendruomenės namų. Mintis apie medelių sodinimą nuvilnijo labai greitai, žmonėms ji patiko. – Gižuose krikštynų atsirado... labai daug. Atvyksta žmonės ir iš Marijampolės, Vilkaviškio, Paežerių, kitų vietovių. Tai – gražu, bet pasiskaičiavome, kad liepaitės čia tiesiog netilps. Taigi, ateityje medelius prie bažnyčios ir bendruomenės namų greičiausiai galės sodinti tik Gižų gyventojai – tie, kurie čia užaugę, kurie čia gyvena, dirba, – pasakojo R. Kučiauskas. Tiesa, už bažnyčios teritorijos yra užpelkėjęs plotas, kurį rengiamasi sutvarkyti. – Pas mus laisvos valstybinės žemės nėra, ji be galo brangi, tai atkovojame ją iš užsistovėjusių pelkių, „džiunglynų“. Štai šio užpelkėjusio šabakštyno niekas nenorėjo, tai paėmė seniūnija ir bendruomenė. Pradėjome tvarkyti, vežame žemių, kas tik turi. Sutvarkysime – ir dar dvi gražios eilės liepų tikrai tilps, – ateities užmojus dėstė seniūnas. O. Maksvytienė džiaugėsi, kad bendruomenės norus bei idėjas seniūnas išgirsta ir padeda juos įgyvendinti. – Mūsų bendruomenė labai aktyvi, kiekvieną savaitę susirenka bibliotekoje, aptaria darbus. Moterys tikrai daug visko prigalvoja ir visko nori, kartais tenka ir atsirinkti. Bet tai – šaunu, – juokėsi R. Kučiauskas. Dabar bendruomenė jau sumaniusi medelio sodinimą įprasminti ir daina bei vaišėmis. Jei kas nori iškilmingesnio proceso – turi kreiptis į Gižų bendruomenę. – Kas nori, po krikštynų medelį tik pasodina, nusifotografuoja ir išvyksta. Tačiau liepos sodinimą galima padaryti ir iškilmingesnį. Taip buvo ir šį šeštadienį: krikštynas šventusiems žmonėms papasakojome apie liepų kaimą, o kol jie jau paruoštoje vietoje sodino medelį, jiems skambėjo bendruomenės daina. Tada vaišinome sausainiais, pakvietėme, kad čia sugrįžtų, kad tėvai su vaikučiu ateitų palaistyti medelio, kad pasimatuotų ūgį, pažiūrėtų, kaip auga vaikas ir jo liepa, – pasakojo O. Maksvytienė. Jaunimo parkui paskirtoje teritorijoje jau pasodinta eilė liepaičių. Prie kiekvieno medelio kybo po angeliuką su vaiko vardu ir krikšto data. Štai ant vienos liepaitės vėjas sūpuoja Austėjai skirtą medinį angelą, kitas medelis pažymėtas Aisčio vardu, toliau – Augustės liepaitė... Gražu.
Galerija: Jaunystės parkas
Publikuota: 2017-05-26 16:15:26 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|