|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Lietuvoje
Ilona TARVYDIENĖ
Lietuva 2010 m. gegužės 27 d. ratifikuodama JTO Neįgaliųjų teisių konvenciją tuo pačiu įsipareigojo užtikrinti šios konvencijos nuostatų įgyvendinimą. Konvencijos 27 straipsniui skirtas „Darbui ir užimtumui“. Joje sakoma, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis; ši teisė apima teisę į galimybę užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo ar iš laisvai priimto darbo pasiūlymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama neįgaliesiems. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina ir skatina įgyvendinti teisę į darbą, įskaitant teisę į darbą tų asmenų, kurie tampa neįgalūs dirbdami, imdamosi atitinkamų priemonių, įskaitant ir teisės aktų priėmimą, kuriomis inter alia būtų:
f) skatinamos savarankiško darbo, verslumo, kooperatyvų plėtros ir nuosavo verslo pradėjimo galimybės; h) skatinamas neįgaliųjų įdarbinimas privačiajame sektoriuje, nustatant atitinkamas politikos kryptis ir priemones, kurios gali apimti pozityvių veiksmų programas, paskatinimą ir kitokias priemones; i) užtikrinta, kad neįgaliesiems darbo vietoje būtų tinkamai pritaikytos sąlygos; k) skatinama neįgaliųjų profesinė ir kvalifikacinė reabilitacija, darbo vietų išsaugojimas ir sugrįžimo į darbą programos. Naujojo LR Socialinių įmonių įstatymo projektas, o konkrečiau jo esminė mintis, jog socialinės įmonės statusas naujiems juridiniams asmenims nebūtų suteikiamas, taip pat nebūtų subsidijuojamos naujos darbo vietos socialinėse įmonėse, į atsilaisvinusią darbo vietą nebūtų galima priimti neįgaliojo darbuotojo tokiomis pačiomis sąlygomis, kurias turėjo prieš tai dirbęs žmogus, mūsų supratimu, pažeidžia arba ateityje galėtų pažeisti Konvencijos imperatyvus. LR Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-523 priedo 2 str. 12 d. numato, kad subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinėms įmonėms bus skiriamos ir mokamos tik už tuos neįgalius darbuotojus, kurie buvo įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. iki 2017-06-01, o už vėliau įdarbintus neįgaliuosius ši subsidija nebebus skiriama. Tokia nuostata įtvirtina neįgaliųjų nelygiateisiškumą, nes juos surūšiuoja į laiminguosius, kurie buvo įdarbinti iki 2017-06-01, ir dėl to jų darbas remiamas ir nelaiminguosius, kurie iki šios datos įdarbinti socialinėse įmonėse nebuvo ir vien tik dėl to jų darbas negalės būti remiamas. Toks vienodo sunkumo negalią turinčių darbuotojų rūšiavimas pagal jų įdarbinimo datą, nustatant jiems akivaizdžiai nevienodas darbinio užimtumo rėmimo sąlygas, galimai prieštarauja ne tik LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principui, bet ir JTO Neįgaliųjų konvencijos 5 straipsniui „Lygybė ir nediskriminavimas“: Publikuota: 2017-05-04 10:05:13 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|