|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Vis daugiau Lietuvos žmonių supranta: „Sodros“ pensijos užteks nebent duonai, o sviestui ir dešrai būtina sukaupti patiems.
Kad Lietuvos žmonių atsakomybė dėl savo ateities didėja, patvirtina naujausi Lietuvos banko duomenys: pernai naujų gyvybės draudimo sutarčių pensijai kaupti ir finansiniam saugumui užtikrinti sudaryta 40 proc. daugiau – iš viso apie 190 tūkst.
„Tai yra rodiklis, kuris patvirtina, kad Lietuvos gyventojai labai gerai suvokia savo asmeninę atsakomybę dėl ateities. Šią tendenciją patvirtina ir nauja „Spinter tyrimų“ apklausa: 75 proc. gyventojų nesitiki, kad valstybės mokamos pensijos užteks jų oriai senatvei“, - teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.
Apie būtinybę taupyti senatvei įspėja ir Europos Komisijos prognozė, kuri rodo, kad jau 2040 metais vieną pensininką Lietuvoje išlaikys jau nebe 2, 5, kaip dabar, o tik 1, 3 dirbančiojo. Vadinasi, uždirbančiųjų „Sodros“ pensijas po dviejų dešimtmečių Lietuvoje bus dvigubai mažiau. Todėl iš valstybės gaunama pensija geriausiu atveju turėtų siekti 30-40 proc. asmens turėtų darbinių pajamų.
Pasak A. Bakšinsko, dėl šių ir kitų priežasčių nuosaikus gyvybės draudimo sutarčių augimas turėtų išlikti ir šiemet.
Tačiau nepaisant to, kad gyventojų sąmoningumas dėl savo ateities bei pasitikėjimas gyvybės draudimu didėja, gyvybės draudimo įmokų augimo asociacija šiemet nesitiki. Pasak prezidento, labiausiai tikėtina, kad bendra gyvybės draudimo įmokų suma Lietuvoje šiemet bus artima praėjusių metų rezultatui, kai rinka augo iki 246, 7 mln. eurų.
„Tikėtis didesnio augimo neleidžia objektyvios priežastys, kurias daugiausiai nulėmė valdžios veiksmai, - pažymi A. Bakšinskas. - Natūralu, kad 2016 m. pabaigoje žmonės buvo išsigandę ketinimų naikinti valstybės skatinimą gyvybės draudimui, todėl skubėjo savo ateičiai atsidėti daugiau – būtent tai lėmė pernai užfiksuotą rekordinį vienkartinių įmokų šuolį. Tai reiškia, kad daug sunerimusių žmonių savo ateičiai pernai atsidėjo „į priekį“.“
Asociacija taip pat prognozuoja, kad vienkartinių gyvybės draudimo įmokų augimo tempą 2017-aisiais lėtins ir įvestos lubos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) susigrąžinimui, kurios apribojo valstybės taikomą skatinimą taupyti ateičiai. Apie būtinybę taupyti senatvei įspėja ir Europos Komisijos prognozė, kuri rodo, kad jau 2040 metais vieną pensininką Lietuvoje išlaikys jau nebe 2,5, kaip dabar, o tik 1,3 dirbančiojo
„Žmonių sąmoningumas savarankiškai rūpintis savo gerove didėja, tačiau labai svarbu, kad ir valstybė tai palaikytų bei skatintų. Tikimės, kad valdžia daugiau nebegąsdins gyventojų naujais įstatymų pakeitimais, bet priešingai – skirs daugiau dėmesio gyventojų finansiniam raštingumui, skatins žmones taupyti ateičiai bei ims svarstyti lubų didinimo ar indeksavimo modelius“, - teigė A. Bakšinskas.
Beje, tiems gyventojams, kurie nori maksimaliai pasinaudoti valstybės skatinimu iki lubų ribų ir metų pabaigoje nenori vargti skaičiuojant, kiek dar lėšų galima įnešti vienkartinių įmokų forma, patariama atkreipti dėmesį į savo periodinių įmokų dydį – ar nereikėtų jų pasididinti. Kad šis procesas jau vyksta, rodo šių metų pirmųjų dviejų mėnesių gyvybės draudimo rinkos rezultatai.
Priminsime, kad pernai metų pabaigoje Seimo nariai buvo užsimoję panaikinti valstybės skatinimą taupyti ateičiai – siūlyta nebeleisti gyventojams, kaupiantiems savo pensijai ir juodai dienai per gyvybės draudimą, susigrąžinti dalį GPM.
Vis dėlto paskutinę akimirką Seimas persigalvojo ir apsiribojo lubų įvedimu – nuo šių metų 15 proc. GPM bus galima susigrąžinti nuo bendros gyvybės draudimo ir įmokų į trečiosios pakopos pensijų fondus sumos, neviršijančios 2000 eurų per metus.
Pasak LGDĮA prezidento, lubas būtina didinti, nes dabartinis jų dydis apriboja žmonių taupymą – neskatina atsidėti daugiau, kad būtų sukaupta pakankamai oriai senatvei užtikrinti.
Numatyti lubų didinimo modelius įpareigoja ir nuolat kintantis gyvenimas – kylančios kainos ir pragyvenimo lygis. Kad 2000 eurų lubos taupymui ateičiai per gyvybės draudimą nėra pakankamos, patvirtina ir Estijos pavyzdys – ten lubos siekia 6000 eurų.
Vis daugiau Lietuvos žmonių supranta: „Sodros“ pensijos užteks nebent duonai, o sviestui ir dešrai būtina sukaupti patiems. |
Kad Lietuvos žmonių atsakomybė dėl savo ateities didėja, patvirtina naujausi Lietuvos banko duomenys: pernai naujų gyvybės draudimo sutarčių pensijai kaupti ir finansiniam saugumui užtikrinti sudaryta 40 proc. daugiau – iš viso apie 190 tūkst.
„Tai yra rodiklis, kuris patvirtina, kad Lietuvos gyventojai labai gerai suvokia savo asmeninę atsakomybę dėl ateities. Šią tendenciją patvirtina ir nauja „Spinter tyrimų“ apklausa: 75 proc. gyventojų nesitiki, kad valstybės mokamos pensijos užteks jų oriai senatvei“, - teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.
Apie būtinybę taupyti senatvei įspėja ir Europos Komisijos prognozė, kuri rodo, kad jau 2040 metais vieną pensininką Lietuvoje išlaikys jau nebe 2, 5, kaip dabar, o tik 1, 3 dirbančiojo. Vadinasi, uždirbančiųjų „Sodros“ pensijas po dviejų dešimtmečių Lietuvoje bus dvigubai mažiau. Todėl iš valstybės gaunama pensija geriausiu atveju turėtų siekti 30-40 proc. asmens turėtų darbinių pajamų.
Pasak A. Bakšinsko, dėl šių ir kitų priežasčių nuosaikus gyvybės draudimo sutarčių augimas turėtų išlikti ir šiemet.
Tačiau nepaisant to, kad gyventojų sąmoningumas dėl savo ateities bei pasitikėjimas gyvybės draudimu didėja, gyvybės draudimo įmokų augimo asociacija šiemet nesitiki. Pasak prezidento, labiausiai tikėtina, kad bendra gyvybės draudimo įmokų suma Lietuvoje šiemet bus artima praėjusių metų rezultatui, kai rinka augo iki 246, 7 mln. eurų.
„Tikėtis didesnio augimo neleidžia objektyvios priežastys, kurias daugiausiai nulėmė valdžios veiksmai, - pažymi A. Bakšinskas. - Natūralu, kad 2016 m. pabaigoje žmonės buvo išsigandę ketinimų naikinti valstybės skatinimą gyvybės draudimui, todėl skubėjo savo ateičiai atsidėti daugiau – būtent tai lėmė pernai užfiksuotą rekordinį vienkartinių įmokų šuolį. Tai reiškia, kad daug sunerimusių žmonių savo ateičiai pernai atsidėjo „į priekį“.“
Asociacija taip pat prognozuoja, kad vienkartinių gyvybės draudimo įmokų augimo tempą 2017-aisiais lėtins ir įvestos lubos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) susigrąžinimui, kurios apribojo valstybės taikomą skatinimą taupyti ateičiai.
Apie būtinybę taupyti senatvei įspėja ir Europos Komisijos prognozė, kuri rodo, kad jau 2040 metais vieną pensininką Lietuvoje išlaikys jau nebe 2,5, kaip dabar, o tik 1,3 dirbančiojo
„Žmonių sąmoningumas savarankiškai rūpintis savo gerove didėja, tačiau labai svarbu, kad ir valstybė tai palaikytų bei skatintų. Tikimės, kad valdžia daugiau nebegąsdins gyventojų naujais įstatymų pakeitimais, bet priešingai – skirs daugiau dėmesio gyventojų finansiniam raštingumui, skatins žmones taupyti ateičiai bei ims svarstyti lubų didinimo ar indeksavimo modelius“, - teigė A. Bakšinskas.
Beje, tiems gyventojams, kurie nori maksimaliai pasinaudoti valstybės skatinimu iki lubų ribų ir metų pabaigoje nenori vargti skaičiuojant, kiek dar lėšų galima įnešti vienkartinių įmokų forma, patariama atkreipti dėmesį į savo periodinių įmokų dydį – ar nereikėtų jų pasididinti. Kad šis procesas jau vyksta, rodo šių metų pirmųjų dviejų mėnesių gyvybės draudimo rinkos rezultatai.
Priminsime, kad pernai metų pabaigoje Seimo nariai buvo užsimoję panaikinti valstybės skatinimą taupyti ateičiai – siūlyta nebeleisti gyventojams, kaupiantiems savo pensijai ir juodai dienai per gyvybės draudimą, susigrąžinti dalį GPM.
Vis dėlto paskutinę akimirką Seimas persigalvojo ir apsiribojo lubų įvedimu – nuo šių metų 15 proc. GPM bus galima susigrąžinti nuo bendros gyvybės draudimo ir įmokų į trečiosios pakopos pensijų fondus sumos, neviršijančios 2000 eurų per metus.
Pasak LGDĮA prezidento, lubas būtina didinti, nes dabartinis jų dydis apriboja žmonių taupymą – neskatina atsidėti daugiau, kad būtų sukaupta pakankamai oriai senatvei užtikrinti.
Numatyti lubų didinimo modelius įpareigoja ir nuolat kintantis gyvenimas – kylančios kainos ir pragyvenimo lygis. Kad 2000 eurų lubos taupymui ateičiai per gyvybės draudimą nėra pakankamos, patvirtina ir Estijos pavyzdys – ten lubos siekia 6000 eurų.
Publikuota: 2017-04-28 10:07:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|