Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

---

Didžioji dalis lietuvių būsto remontui ryžtasi kartą per dešimtmetį ar dar rečiau, nors natūralus būsto nusidėvėjimo ciklas yra greitesnis.

Juokaujama, kad apsipirkinėjimą statybinių ir apdailos medžiagų parduotuvėse galima laikyti nacionaliniu sportu, tačiau panašu, kad dažniausiai tiesiog rūpinamasi būsto grožiu arba taisomi netikėti gedimai.

Tyrimų bendrovės RAIT kovą atlikta apklausa parodė, jog kas trečias (33 proc.) Lietuvos gyventojas būstą remontuoja kas dešimtmetį, o kas ketvirtas (25 proc.) – kas penkiolika metų. Tik kas penktas gyventojas (19 proc.) būstą atnaujinti ryžtasi maždaug kas penkerius metus.

Įsitvirtinęs nerašytas standartas, jog būsto remontas reikalingas maždaug kas 10–15 metų. Dažniausiai tam ryžtamasi sutaupius pakankamai lėšų, nusiteikus morališkai. Retesniais atvejais kapitalinį būsto remontą tenka daryti įvykus buitinei nelaimei. Tačiau natūralus būsto nusidėvėjimo ciklas yra greitesnis. Sistemas bei jų elementus jei ne keisti, tai bent tikrinti rekomenduojama kas penkerius–šešerius metus, o remonto metu – nesusikoncentruoti tik į išorę.

Tai, kad būstui reikia remonto, pirmiausia išduoda ne nusidėvėjusi grindų danga, pabodusi sienų spalva ar morališkai pasenę baldai, bet kur kas svarbesni signalai. Paprastai remontas pirmiausiai būna susijęs su estetiniais klausimais, bet atsinaujinant svarbu neužmiršti svarbiausių „paslėptų“ būsto sistemų – vamzdynų, elektros instaliacijos, šildymo ar dujų sistemų. Per dešimt metų jose neišvengiamai atsiranda probleminių taškų, apie kuriuos išduoda paprasti signalai: pasigirdęs burbuliavimas ir kiti neįprasti garsai vamzdynuose, vis dažniau „išmušantys“ elektros saugikliai, perdegančios lemputės. Tai ne smulkmenos, kurias būtų galima ignoruot.

2016 metais užliejimo ar trūkusio vamzdžio atveju vidutinė išmokos suma buvo 300 eurų, o ugnies padaryta žala – 6000 eurų.

Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti elektros instaliacijai, kurios apkrova senesnės statybos būstuose dažnai yra didesnė už leistiną ir nėra pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams. Be to, per dešimtmetį smarkiai susidėvi svarbūs inžinerinių sistemų elementai.

Ypač jautrios nusidėvėjimui yra guminės detalės, kurios per laiką sukietėja ir ima skilinėti, sandarumą praranda įvairios sklendės bei žarnelės. Kad apie jų susidėvėjimą nesužinotumėte jau įvykus nelaimei, kartas nuo karto patikrinkite, ar jungtys nerasoja. Jei pastebite ne vietoje prasisunkusius vandens lašelius – laikas keisti detales. Tokie paprasti ir nesudėtingi patikrinimai padės išvengti užpylimo vandeniu, o kartu ir finansinių nuostolių.

Nerekomenduojama apsunkinti ar aklinai uždaryti priėjimų prie bute esančių vamzdynų, nes įvykus avarijai ir ieškant pažeistos vietos gali tekti net išgriauti dalį sienos.

Jei vis tik pasiryžote remontui, tuo pačiu verta patikrinti ir, jei reikia, atnaujinti inžinerinius tinklus. Viską atlikus vienu metu ne tik atnaujinsite sienas, lubas, grindis ar baldus, bet ir maksimaliai apsisaugosite nuo vidinių sistemų gedimų, dėl kurių gali tekti antrą kartą investuoti į tas pačias sienas, lubas ar grindis.

2016 metais užliejimo ar trūkusio vamzdžio atveju vidutinė išmokos suma buvo 300 eurų, o ugnies padaryta žala – 6000 eurų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---