„Santaka“ / Lietuvos gyventojų prioritetai: maistas ir komunalinės paslaugos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  


Lietuvos gyventojų prioritetai: maistas ir komunalinės paslaugos


Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto.

Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti.

Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47, 6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38, 3 proc., o Latvijoje – 41, 3 proc. Bendras Europos šalių vidurkis – 41, 2 procento.

„Svarbiausios sąskaitos yra prioritetas, kaip ir neišvengiamos kasdieninės išlaidos transportui, susisiekimui. Tačiau kuo didesnė būtiniausių išlaidų dalis, tuo mažiau asmeninių finansų skiriama švietimui, poilsiui ir atostogoms, rečiau sau leidžiama apsilankyti spektakliuose, koncertuose ar sporto varžybose, įsigyti naujų drabužių ar technikos. Kas trečias Lietuvos gyventojas teigia, kad jo grynosios metinės pajamos yra mažesnės nei 4, 7 tūkst. eurų, arba vos 395, 4 euro per mėnesį. Akivaizdu, kad ne pirmo būtinumo poreikiai gerai pasveriami, o išlaidos jiems paskirstomos itin apgalvotai“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.



Palyginus su Latvija ir Estija, Lietuva ypač išsiskiria namuose suvartojamam maistui ir gėrimams tenkančia išlaidų dalimi. Statistinis Lietuvos pirkėjas teigia tam skiriantis 26, 2 proc, biudžeto. Latvijoje maistui namuose skiriama 14 proc., o Estijoje – vos 10, 2 proc. mėnesio išlaidų.

Pagal maistui namuose skiriamas išlaidas Lietuva užima šeštą vietą tarp visų Europos šalių. Mus lenkia tik gurmaniškomis tradicijomis ir vyno kultūra garsėjanti Prancūzija (28, 7 proc.), dvi Skandinavijos šalys – Švedija (27, 2 proc.), Suomija (27 proc.) bei neaukštu gyvenimo lygiu pasižyminčios Serbija (28 proc.) ir Bulgarija (27, 3 proc.).

„Lietuvos vartotojas pasižymi taupumu: patenkame tarp Europos šalių, kuriose dėmesys maisto prekių akcijoms ir nuolaidoms išskirtinai didelis. Pačių Lietuvos pirkėjų vertinimu, jie maistui dabar išleidžia per daug ir aiškiai išreikštais mažesnių kainų lūkesčiais didina spaudimą šalies prekybos tinklams, aštrina jų tarpusavio konkurenciją. Remiantis pirkėjų tyrimais, 2016 metais statistinis europietis prekybos tinklų parduotuvėse vidutiniškai per mėnesį išleisdavo 308 eurus, kai Lietuvoje tokios išlaidos sudarė tik 252 eurus ir atsiliko nuo Vakarų Europos šalių“, – teigia I. Lepp.
Palyginus su Latvija ir Estija, Lietuva ypač išsiskiria namuose suvartojamam maistui ir gėrimams tenkančia išlaidų dalimi. Statistinis Lietuvos pirkėjas teigia tam skiriantis 26,2 proc, biudžeto.



Jos teigimu, valgymui ne namuose Lietuvoje išleidžiama mažiausiai tarp Baltijos šalių. Tam tenka vos 3, 4 proc. mėnesio išlaidų, kai estai ir latviai skiria po 4, 2 procento.

Lietuvos gyventojų taupumą iliustruoja ir tai, kad jie itin linkę stengtis atsidėti pinigų „juodai dienai“.

Padengus būtiniausias išlaidas, 34 proc. Lietuvos gyventojų atlikusias lėšas skiria taupymui, kai Europos vidurkis yra 36 proc. Kaimyninių Baltijos šalių gyventojai taupo kiek mažiau – 28 proc. estų ir 21 proc. latvių.

„Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje taupymui bei investicijoms skiriama lėšų dalis yra didžiausia ir siekia 6, 3 proc. mėnesio išlaidų. Latvijoje atsidedama 4, 7 proc., o Estijoje – 5, 6 proc. mėnesio biudžeto. Šiuo aspektu tik Latvija nesiekia europinio 5 proc. vidurkio“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.

Lietuvos vartotojai išsiskiria ypač aukštu susirūpinimu sveikata, todėl medicinos paslaugoms ir prekėms išleidžia 5, 4 proc. savo mėnesio biudžeto, kai bendrai Europoje tam tenka 4, 1 proc. mėnesio išlaidų.

„Nielsen“ vartotojų tyrimą atliko 2016 metų gruodį, Lietuvoje jame dalyvavo 500 vartotojų.





Publikuota: 2017-04-06 10:46:35

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“
* Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso
* Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar šį sezoną skiepysitės nuo gripo ir nuo kovido?
Būtinai.
Nuo kovido jau pasiskiepijau.
Skiepysiuosi nuo gripo.
Taip, bet tik kovido skiepu.
Nesiskiepysiu nė viena vakcina.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai