|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Annos Wollenzien-Kamin - risdešimt ketverių metų pradinių klasių mokytoją iš Las Vegaso.
Adas VILIUŠIS
Įsivaizduokite, kad vieną dieną susikraunate lagaminą ir mėnesiui vienui vienas išrūkstate į kitame pasaulio krašte esančią jums menkai pažįstamą šalį. Skamba beprotiškai, tačiau visai įdomiai, tiesa? Kam nesinorėtų atrasti ir patyrinėti kitos šalies kultūrą, papročius, virtuvę bei užmegzti draugystę su jos atstovais?
Tačiau Annos Wollenzien-Kamin istorija – tai daugiau nei noras pažinti kitą šalį ir jos kultūrą. Trisdešimt ketverių metų pradinių klasių mokytoją iš Las Vegaso (JAV) į Lietuvą, kaip ji pati sako, atvedė ne kas kitas, o pats Dievas, dovanojęs jai pačią didžiausią vertybę – šeimą.
Taigi, sutuoktiniui palikusi saugoti savo trijų ir keturių metų dukreles, trims savaitėms triukšmingą pasaulio pramogų sostinę Las Vegasą ji išmainė į ramią, paslaptingą, tačiau daug įdomių atradimų žadančią Lietuvą.Būtent lietuviški šeimos ryšiai ir paskatino Anną aplankyti mūsų šalį. Mat jos vyras yra lietuvių kilmės amerikietis, kurio protėviai daugiau nei prieš šimtą metų iš Vištyčio persikėlė gyventi anapus Atlanto.
Vyras Lietuva nesidomi
Klausant Annos pasakojimų iš karto kyla klausimas, kodėl ji, būdama amerikiete, jaučia tokią didžiulę trauką ir prieraišumą Lietuvai bei yra pasiryžusi kuo daugiau sužinoti apie jos vyro protėvius, gyvenusius Lietuvoje. Pasak Annos, domėtis vyro genealogija labiausiai ją paskatino dėkingumo ir pagarbos jausmas savo uošviui lietuviui.
„Su savo vyro tėčiu praleisdavau ištisas valandas ir ilgus vakarus klausydama jo šeimos istorijos, kuri mane labai sudomino ir sujaudino. Visus jo pasakojimus užsirašydavau į savo užrašų knygelę ir bandydavau atsekti tam tikrus šeimos ryšius“, – prisimena Anna.
Tuo tarpu nei Annos vyras, nei jo brolis su seserimi tokiu entuziazmu netrykšta. Būdami lietuvių kilmės, atrodo, jie nėra labai susidomėję Lietuva. Tačiau, pasirodo, tam jie turi savų priežasčių.
„Mano uošvis užaugino tris vaikus. Kai jis sulaukė garbaus amžiaus, visi jo vaikai nutraukė su juo ryšius, kiekvienas iš jų dėl skirtingų priežasčių. Apie kiekvieną būtų galima pastatyti net po atskirą muilo operą ar parašyti neblogą romaną!
Taigi, laikui bėgant supratau, kad jo vaikams niekada nebus įdomios jų lietuviškos šaknys. Net jeigu jų tėvas ir prašytų padėti tyrinėti genealogiją, jie tiesiog iš principo atsisakytų. Savo širdyje iš karto pajutau, kad aš turiu imtis šio darbo – tai mano pareiga“, – su užsidegimu pasakoja amerikietė.
Tragiška šeimos istorija
Ilgais vakarais Anna dažnai su įdomumu klausydavo savo uošvio pasakojimų. Viena iš jo pasakotų istorijų Annai įstrigo labiausiai. Apie 1900 metus Vištyčio apylinkių laukuose dirbančius žmones staiga užpuolė raiti rusų kazokai.
Tuomet žuvo keletas ten dirbusių vyrų. Tarp aukų buvo ir Annos uošvio prosenelis Jonas Vieraitis. Šią istoriją Annos uošviui su ašaromis akyse dažnai pasakodavo jo močiutė, kuri, būdama paaugle, tapo skerdynių liudininke.
Deja, nei Annai, nei šio krašto istorija besidomintiems žmonėms nepavyko išsiaiškinti tikslesnių šio žiauraus įvykio detalių.
Kelionę planavo kelerius metus
Iš uošvio ir elektroninių archyvų surinkusi daug įdomios bei vertingos informacijos Anna ėmė galvoti apie kelionę į Lietuvą. Socialiniuose tinkluose ji susipažino su genealoginių medžių sudarinėtoju iš Lietuvos, kuris jai taip pat padėjo užmegzti kontaktą su Lietuvoje gyvenančiais jos vyro giminaičiais. domėtis vyro genealogija labiausiai ją paskatino dėkingumo ir pagarbos jausmas savo uošviui lietuviui.
Iš pradžių į Lietuvą su Anna planavo atvykti ir jos uošvis, tačiau dėl sveikatos problemų jis savo viešnagę turėjo atšaukti. Vietoje jo niekas iš giminaičių taip ir nepanoro kartu skristi į Lietuvą, tad Anna išvyko viena.
„Kelionė į Lietuvą man buvo pirmoji tokia, į kurią išsiruošiau visiškai viena. Mane labai įkvėpė visos tos istorijos, kurias man pasakojo uošvis, todėl nutariau atvykti į šią šalį. Tik nepagalvokite, kad tai buvo skubotas ir neapgalvotas sprendimas.
Mintis apie vietas, kurias aplankysiu savo galvoje, audžiau net kelerius metus. Visi miestai ir kaimai, kuriuos nutariau aplankyti, buvo susiję tik su mano vyro giminaičiais. Žemėlapyje pasižymėjau visas vietas, kuriose kažkada gyveno jo protėviai.
Paklausta, ar nebijojo važiuoti į kitą pasaulio kraštą, moteris tvirtai teigia, kad kelionei turėjo nemažai laiko pasiruošti ir psichologiškai.
„Keletą metų bendraudama su vyro giminaičiais per įvairius socialinius tinklus puikiai pasiruošiau psichologiškai tokiai tolimai kelionei. Nors šalis buvo nepažįstama, bet žmonės buvo savi. Prieš man atvykstant juos jau laikiau savo šeimos nariais, – pasakojo Anna.
Aplankė devyniolika šeimų
Vis dėlto, Anną truputį neramino mintis, kaip per tokį trumpą laiką suspėti aplankyti visas ją dominančias vietas ir giminaičius. Nors laiko pritrūko pasimatyti su kai kuriais žmonėmis, savo viešnagės Lietuvoje metu Annai pavyko susitikti net su devyniolika šeimų įvairiose šalies vietose.
„Sunku pasakyti tikslų skaičių, kiek sutikau giminaičių. Kai tik aplankydavau vieną šeimą, ši iškart pranešdavo kitai, kad mane pasikviestų į svečius. Su kiekvienu iš žmonių pasidariau po nuotrauką ir viską užsirašiau savo užrašų knygoje. Nesu tikra, kad visi žmonės, su kuriais susitikau, buvo mano vyro giminaičiai, tačiau visi labai šiltai mane priėmė“, – sakė amerikietė.
Grįžusi į savo šalį Anna stengiasi nenutraukti ryšių su vyro giminaičiais Lietuvoje. Dabar ji savarankiškai mokosi lietuvių kalbos, kad 2018 metais antrosios kelionės metu ji galėtų susišnekėti lietuviškai.
Domėtis skatina ir religija
Anna yra be galo religinga moteris, kiekvieną savaitgalį be išimties lankanti pamaldas. Ji išpažįsta mormonizmą. Kaip ir daugeliui mormonų, religija Annai yra neatsiejama dalis nuo jos pomėgio domėtis šeimos istorija ir genealogija.
Mormonai tiki, kad po mirties šeimos gali būti kartu, todėl labai svarbu palaikyti stiprius ryšius su visais šeimos nariais.
„Manau, kad kiekviena šeima turėtų domėtis genealogija. Tik žinodami, iš kur ir kas mes esame, galime judėti į priekį. Mano įsitikinimu, kiekvienas šios planetos gyventojas, nesvarbu ar gyvas, ar jau iškeliavęs Anapilin, yra labai brangus. Neturėtume pamiršti, iš kur esame kilę. Daug galime išmokti iš tų žmonių, kurie gyveno prieš mums gimstant“, – sakė moteris.
Įsivaizduokite, kad vieną dieną susikraunate lagaminą ir mėnesiui vienui vienas išrūkstate į kitame pasaulio krašte esančią jums menkai pažįstamą šalį. Skamba beprotiškai, tačiau visai įdomiai, tiesa? Kam nesinorėtų atrasti ir patyrinėti kitos šalies kultūrą, papročius, virtuvę bei užmegzti draugystę su jos atstovais? |
Tačiau Annos Wollenzien-Kamin istorija – tai daugiau nei noras pažinti kitą šalį ir jos kultūrą. Trisdešimt ketverių metų pradinių klasių mokytoją iš Las Vegaso (JAV) į Lietuvą, kaip ji pati sako, atvedė ne kas kitas, o pats Dievas, dovanojęs jai pačią didžiausią vertybę – šeimą.
Taigi, sutuoktiniui palikusi saugoti savo trijų ir keturių metų dukreles, trims savaitėms triukšmingą pasaulio pramogų sostinę Las Vegasą ji išmainė į ramią, paslaptingą, tačiau daug įdomių atradimų žadančią Lietuvą.Būtent lietuviški šeimos ryšiai ir paskatino Anną aplankyti mūsų šalį. Mat jos vyras yra lietuvių kilmės amerikietis, kurio protėviai daugiau nei prieš šimtą metų iš Vištyčio persikėlė gyventi anapus Atlanto.
Klausant Annos pasakojimų iš karto kyla klausimas, kodėl ji, būdama amerikiete, jaučia tokią didžiulę trauką ir prieraišumą Lietuvai bei yra pasiryžusi kuo daugiau sužinoti apie jos vyro protėvius, gyvenusius Lietuvoje. Pasak Annos, domėtis vyro genealogija labiausiai ją paskatino dėkingumo ir pagarbos jausmas savo uošviui lietuviui.
„Su savo vyro tėčiu praleisdavau ištisas valandas ir ilgus vakarus klausydama jo šeimos istorijos, kuri mane labai sudomino ir sujaudino. Visus jo pasakojimus užsirašydavau į savo užrašų knygelę ir bandydavau atsekti tam tikrus šeimos ryšius“, – prisimena Anna.
Tuo tarpu nei Annos vyras, nei jo brolis su seserimi tokiu entuziazmu netrykšta. Būdami lietuvių kilmės, atrodo, jie nėra labai susidomėję Lietuva. Tačiau, pasirodo, tam jie turi savų priežasčių.
„Mano uošvis užaugino tris vaikus. Kai jis sulaukė garbaus amžiaus, visi jo vaikai nutraukė su juo ryšius, kiekvienas iš jų dėl skirtingų priežasčių. Apie kiekvieną būtų galima pastatyti net po atskirą muilo operą ar parašyti neblogą romaną!
Taigi, laikui bėgant supratau, kad jo vaikams niekada nebus įdomios jų lietuviškos šaknys. Net jeigu jų tėvas ir prašytų padėti tyrinėti genealogiją, jie tiesiog iš principo atsisakytų. Savo širdyje iš karto pajutau, kad aš turiu imtis šio darbo – tai mano pareiga“, – su užsidegimu pasakoja amerikietė.
Ilgais vakarais Anna dažnai su įdomumu klausydavo savo uošvio pasakojimų. Viena iš jo pasakotų istorijų Annai įstrigo labiausiai. Apie 1900 metus Vištyčio apylinkių laukuose dirbančius žmones staiga užpuolė raiti rusų kazokai.
Tuomet žuvo keletas ten dirbusių vyrų. Tarp aukų buvo ir Annos uošvio prosenelis Jonas Vieraitis. Šią istoriją Annos uošviui su ašaromis akyse dažnai pasakodavo jo močiutė, kuri, būdama paaugle, tapo skerdynių liudininke.
Deja, nei Annai, nei šio krašto istorija besidomintiems žmonėms nepavyko išsiaiškinti tikslesnių šio žiauraus įvykio detalių.
Iš uošvio ir elektroninių archyvų surinkusi daug įdomios bei vertingos informacijos Anna ėmė galvoti apie kelionę į Lietuvą. Socialiniuose tinkluose ji susipažino su genealoginių medžių sudarinėtoju iš Lietuvos, kuris jai taip pat padėjo užmegzti kontaktą su Lietuvoje gyvenančiais jos vyro giminaičiais.
domėtis vyro genealogija labiausiai ją paskatino dėkingumo ir pagarbos jausmas savo uošviui lietuviui.
Iš pradžių į Lietuvą su Anna planavo atvykti ir jos uošvis, tačiau dėl sveikatos problemų jis savo viešnagę turėjo atšaukti. Vietoje jo niekas iš giminaičių taip ir nepanoro kartu skristi į Lietuvą, tad Anna išvyko viena.
„Kelionė į Lietuvą man buvo pirmoji tokia, į kurią išsiruošiau visiškai viena. Mane labai įkvėpė visos tos istorijos, kurias man pasakojo uošvis, todėl nutariau atvykti į šią šalį. Tik nepagalvokite, kad tai buvo skubotas ir neapgalvotas sprendimas.
Mintis apie vietas, kurias aplankysiu savo galvoje, audžiau net kelerius metus. Visi miestai ir kaimai, kuriuos nutariau aplankyti, buvo susiję tik su mano vyro giminaičiais. Žemėlapyje pasižymėjau visas vietas, kuriose kažkada gyveno jo protėviai.
Paklausta, ar nebijojo važiuoti į kitą pasaulio kraštą, moteris tvirtai teigia, kad kelionei turėjo nemažai laiko pasiruošti ir psichologiškai.
„Keletą metų bendraudama su vyro giminaičiais per įvairius socialinius tinklus puikiai pasiruošiau psichologiškai tokiai tolimai kelionei. Nors šalis buvo nepažįstama, bet žmonės buvo savi. Prieš man atvykstant juos jau laikiau savo šeimos nariais, – pasakojo Anna.
Vis dėlto, Anną truputį neramino mintis, kaip per tokį trumpą laiką suspėti aplankyti visas ją dominančias vietas ir giminaičius. Nors laiko pritrūko pasimatyti su kai kuriais žmonėmis, savo viešnagės Lietuvoje metu Annai pavyko susitikti net su devyniolika šeimų įvairiose šalies vietose.
„Sunku pasakyti tikslų skaičių, kiek sutikau giminaičių. Kai tik aplankydavau vieną šeimą, ši iškart pranešdavo kitai, kad mane pasikviestų į svečius. Su kiekvienu iš žmonių pasidariau po nuotrauką ir viską užsirašiau savo užrašų knygoje. Nesu tikra, kad visi žmonės, su kuriais susitikau, buvo mano vyro giminaičiai, tačiau visi labai šiltai mane priėmė“, – sakė amerikietė.
Grįžusi į savo šalį Anna stengiasi nenutraukti ryšių su vyro giminaičiais Lietuvoje. Dabar ji savarankiškai mokosi lietuvių kalbos, kad 2018 metais antrosios kelionės metu ji galėtų susišnekėti lietuviškai.
Anna yra be galo religinga moteris, kiekvieną savaitgalį be išimties lankanti pamaldas. Ji išpažįsta mormonizmą. Kaip ir daugeliui mormonų, religija Annai yra neatsiejama dalis nuo jos pomėgio domėtis šeimos istorija ir genealogija.
Mormonai tiki, kad po mirties šeimos gali būti kartu, todėl labai svarbu palaikyti stiprius ryšius su visais šeimos nariais.
„Manau, kad kiekviena šeima turėtų domėtis genealogija. Tik žinodami, iš kur ir kas mes esame, galime judėti į priekį. Mano įsitikinimu, kiekvienas šios planetos gyventojas, nesvarbu ar gyvas, ar jau iškeliavęs Anapilin, yra labai brangus. Neturėtume pamiršti, iš kur esame kilę. Daug galime išmokti iš tų žmonių, kurie gyveno prieš mums gimstant“, – sakė moteris.
Publikuota: 2017-03-30 10:01:08
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|