„Santaka“ / Sveikas maistas vaikams neskanus / Tavo vaikas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Tavo vaikas

Dalinkitės:  


Sveikas maistas vaikams neskanus


VšĮ „Kretingosaistas“ atlikta tėvelių apklausa nustebino rezultatais.

Net 87 proc. apklaustųjų teigia, kad vaiko mityboje svarbu, jog maistas būtų turtingas maistine verte, o ne menkavertis, kad vaikui suteiktų sotumo jausmą ir dėl to jis būtų žvalus ir energingas visą dieną. Primename, kad nuo 2016 sausio 1 d. vaikų ugdymo įstaigose pateikiamuose patiekaluose ir gėrimuose sumažintas pridėtinio cukraus kiekis iki ne daugiau kaip 5 g/100 gramų, o druskos iki 1 g/100 gramų. Paklausus tėvelių, ar pritaria tokiam Sveikatos apsaugos ministerijos teisės akto pakeitimui dėl cukraus ir druskos ribojimo patiekaluose, – 75 proc. pritaria, 24 proc. nepritaria, o 1 proc. nežino. Tie patys tėveliai komentaruose teigia, kad druskos ir cukraus kiekis turi būti ribojamas, bet maistas neturi būti beskonis, nes vaikas jo nevalgys. Daugelis tėvelių atsako, kad namuose ribojamas druskos ir cukraus kiekis, bet iki tiek, kad dar, pasak jų, būtų skanu (pavyzdžiui, arbatos be cukraus negeria, todėl duodama tik saldinta).

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė teigia, kad vaikas niekada ir negers nesaldžios arbatos, jei jo natūralus skonis išderintas. Ar mes suvalgę torto ir po to paragavę obuolio pasakysime, kad obuolys skanus – tikrai ne. Su gausiai cukraus ir druskos pripildytais maisto produktais mes išderiname savo ir savo vaikų natūralų skonio suvokimą ir tampame rafinuoto skonio sistemos vergais. Skanu tik tai, kas stipriai saldu ar sūru. Maistas, žinoma, turi turėti skonį, kvapą, aromatą, patrauklų pateikimą ir tai galima pasiekti natūraliomis prieskoninėmis žolelėmis, prieskoniais ir tinkama konsistencija bei pateikimu patiekalo. Tik reikia suvokti, kad toks maistas nebus „rafinuotai skanus“.


Tėveliai, ugdymo įstaigų personalas, kiti suaugusieji, auginantys vaikus, turėtų suprasti, kad šiais laikais sergama ne nuo bado, o nuo maisto pertekliaus ir menkaverčio maisto. Vaiko sveikatai geriau, kad jis mažiau suvalgytų, o ne valgytų daugiau, bet menkaverčio maisto. Į maistą turime žiūrėti kaip į vertingų maistinių medžiagų šaltinį, padedantį vaikams augti sveikiems ir energingiems, o ne tik kaip į sotumą patenkinančią priemonę. Jei ugdymo įstaigose mažinamas cukrus ir druska, tai turi vykti ir namuose. Juk jei arbata mokykloje geriama su puse šaukštelio cukraus arba nesaldinta, o namuose su 2 šaukšteliais, tai, žinoma, mokykloje bus neskanu. Kuriuo atveju sveikatai palankiau, turbūt aišku kiekvienam?!

32 proc. tėvelių pritaria, kad valstybė kontroliuoja vaikų maitinimą, tačiau 46 proc. teigia, kad turėtų būti atsižvelgiama į tėvų pageidavimus, 22 proc. nežino, kaip yra geriau.
Į maistą turime žiūrėti kaip į vertingų maistinių medžiagų šaltinį, padedantį vaikams augti sveikiems ir energingiems, o ne tik kaip į sotumą patenkinančią priemonę.


Pasak R. Bogušienės, tėvelių nuomonė yra svarbi, bet daug svarbiau ne nuomonė, nes ji skiriasi ir vienoje mokykloje vieni tėveliai gali reikalauti picų su bulvių traškučiais, kiti veganiško maisto, treti sveikuoliško daržovių troškinio. Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė mano, kad turi būti suburta kompetentinga maisto technologų, sveikatos specialistų, dietistų, tėvelių atstovų, vaikų maitinimo organizatorių, ugdymo įstaigų personalo komanda, kurianti bei įgyvendinanti kompleksinį mitybos raštingumo didinimą visoje bendruomenėje, kurianti receptus/ technologines korteles ir tai raginanti taikyti ne tik mokyklose bei darželiuose, bet ir namuose. Tik kompleksinis mitybos ugdymas visos bendruomenės ir vienodumas maisto raciono namuose ir ugdymo įstaigose gali sulaukti teigiamų rezultatų vaikų sveikatos prasme ir mitybos sąmoningume vaikams užaugus ir priimant sprendimus patiems. Tačiau vaikai valgo ne tik namuose, mokyklose, bet ir viešojo maitinimo įstaigose, perka prekybos centruose, kur pastaruose gali įsigyti maisto, kuris nėra palankus jų sveikatai, bet galimas įsigyti vaikams. Kiti maisto produktai nors patraukliai vilioja vaikus tarsi tai sukurta jiems, bet deja dažniausiai pagamintas nesilaikant sveikatai palankaus maisto produktų kriterijų.


Tėvelių klausta koks Jų vaiko patiekalas turi būti mokyklos valgykloje, kad jam nekiltų poreikis eiti į prekybos centrus, kioskus pirkti greito maisto, bulvių traškučių, kavos ir pan.? Atsakymai dviprasmiški. Iš vienos pusės tėveliai nori, kad mokyklose būtų picų, šokoladinių bandelių, mėsos kepsnių, varškės gaminių, blynelių, makaronų su vištiena, blynų, sūrelių. Iš kitos pusės, tėveliai pasiūlė, kad mokyklose būtų mažiau bandelių, dešrelių, saldžių gėrimų, daugiau picų, submarinų, iškeptų bandelių. Taip pat atsirado tėvelių pageidavimų didesnės maisto įvairovės, vegetariškų patiekalų, didinti porcijas, padažus pateikti atskirai ir juos mažinti, nepilti ant patiekalo padažų.

„Akivaizdu, kad tik kompetentingi vaikų maitinimo specialistai, teisės aktų kūrėjai gali spręsti apie vaikų maitinimą ugdymo įstaigose, nes kai kurių tėvelių pasisakymai rodo žemą mitybos raštingumą. Reikėtų vykdyti kompleksinį mitybos raštingumo didinimą ir švietimą bendruomenėse, sveikatai palankesnių patiekalų įvedimą mokyklose ir darželiuose, nes tik taip galime suvienodinti vaikų maitinimą namuose ir ugdymo įstaigose ir pasiekti geriausių rezultatų vaikų sveikatos labui“, - sako direktorė VšĮ „Sveikatai palankus“ ir iniciatyvos įkūrėja R. Bogušienė.


Mitybos įpročiai susiformuoja dar vaikystėje. Manome, kad pirmiausia tuo turi rūpintis moksleivių tėvai. Kuo anksčiau pradėsime vaikams formuoti sveikos mitybos įpročius, tuo geresnių rezultatų galime tikėtis ateityje.



Publikuota: 2017-03-28 12:13:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai