|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Renata VITKAUSKIENĖ
Asociacijos „Keisk požiūrį“ pastangomis mieste sutelkta savigalbos grupė, į kurią jau kelis mėnesius renkasi sergančiųjų alkoholizmu artimieji.
Asmenine patirtimi šiandien besidalijanti Diana – viena iš kelių grupės lankytojų. Moteris viliasi pastiprinti netiesioginę priklausomybę nuo alkoholio išgyvenančių žmonių ryžtą keistis ir pradėti gyventi savo gyvenimą.
Kad klaidų nekartotų dukra
Į alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų savigalbos grupę Diana pirmąsyk atėjo praėjus daugybei metų po to, kai pati susidūrė su alkoholizmo problema. Atėjo dėl to, kad jos klaidų nekartotų dukra, ir, be abejo, dėl savęs pačios. „Mano tėvų šeimoje nei piktnaudžiavimo alkoholiu, nei kalbų apie tai nebuvo. Buvau auginama remiantis krikščioniškomis vertybėms“, – apie tėvų auklėjimą pasakojo Diana. Ištekėjusi už mėgstančio išgerti vyro ji suvokė atsidūrusi visai kitokioje aplinkoje, negu augo.
Kelerius metus moteris visaip stengėsi pakeisti sutuoktinį. Šiandien savo pastangas ji vadina klaidomis, kurių daro turbūt visos alkoholikų žmonos ar draugės. „Kovojau kaip išmanydama, bandžiau keisti vyrą: įtikinėjau, pamokslavau, priekaištavau, gąsdinau skyrybomis, alkoholį slėpdavau arba išliedavau, neišleisdavau sutuoktinio iš namų, savo nepasitenkinimą jo elgesiu reiškiau emocijomis. Maištavau, maldavau, prašiau, buvo isterijos ir visokie susitaikymai“, – savo klaidas vardijo moteris. Tuos kelerius metus ji jautėsi tarsi kito žmogaus kontrolierė: kada jis grįš, koks grįš, ar parneš pinigų, kaip elgsis... Tačiau tas nedavė jokių rezultatų, būdavo tik epizodiniai pakilimai, kai vyras pasižadėdavo keistis, nebegerti, klausyti, uždirbti pinigų. „Vis dėlto net ir tada gyvendavau įtampoje. Žinai, kad tai tėra pažadai, ir lauki, kada viskas ims kartotis iš naujo... – pasakojo moteris apie laiką, kuris, atrodytų, turėjo būti kiek lengvesnis. – Tada dar nebuvo plačiai kalbama apie netiesioginę priklausomybę patiriančių asmenų situaciją šeimoje. Aš negalėjau nei pakelti tokio gyvenimo, nei pakeisti kito žmogaus.“
Moteris matė vienintelę išeitį – skyrybas, jas ir pasirinko. Vis dėlto tai, ką Diana tąsyk užspaudė savyje, atgijo ir iškilo, kai suaugo dukterys. Viena ištekėjo sėkmingai, o kitas žentas buvo išgeriantis. Tai supratusią Dianą pradėjo lydėti nuolatinė baimė, kad dukters gyvenimas gali būti toks, koks buvo jos pačios. Mama baiminosi, jog dukra nekartotų jos anuomet padarytų klaidų.
„Sykiu aš stebėjau save ir mačiau, kad iš dalies tebesu priklausoma, kad praeities šešėlis manęs nepaliko“, – kalbėjo brandaus amžiaus moteris.
Vaduojasi iš įtampos, kompleksų
Šiuo metu Diana Vilkaviškyje lanko asociacijos „Keisk požiūrį“ inicijuotą savigalbos grupę, nors prieš septynerius metus pradėjo nuo Al-Anon šeimos grupės. Jos abi grindžiamos Dvylikos žingsnių ir Dvylikos tradicijų programomis. Tiesa, Al-Anon veikla Vilkaviškyje nunyko, tad dabar rajono gyventojus sutelkė asociacija „Keisk požiūrį“. Grupėje renkasi žmonės, kurių gyvenimui didelės įtakos daro netiesioginė priklausomybė nuo alkoholio, tai yra jų sutuoktiniai, vaikai, tėvai ar kiti artimieji serga alkoholizmu.
„Tam tikras „dugnas“, į kurį atsispyrus pagaliau ryžtamasi ateiti į savigalbos grupę, yra suvokimas, kad alkoholiko liga progresuoja, gyvenimas tik blogėja, kad ir artimas žmogus, ir pats krenti žemyn“, – sakė Diana. Remdamasi per septynerius metus sukaupta patirtimi, kuria dalijosi kiti grupių lankytojai, ji teigia, jog dažniausiai prireikia trejų ketverių metų gyvenimo, patiriant savo paties netiesioginę priklausomybę nuo alkoholio, kad žmogus ryžtųsi ateiti į savigalbos grupę.
Šita terapija reikalinga ir tada, kai sergantysis alkoholizmu jau lanko anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus ir pats keičiasi. Jei jo artimasis negeba keistis, prisitaikyti prie naujų gyvenimo situacijų, nemoka susitaikyti su žmogumi, pradėjusiu eiti sveikimo keliu, jis išlieka toje pačioje įtampoje, kurią išgyveno alkoholikui geriant, tebelaukia, kada vėl įvyks kažkas panašaus, kas vykdavo anksčiau. Jeigu žmogus nesikreipia pagalbos, jis taip ir lieka suktis tame uždarame rate, lydimas baimės, išgyvenimų, nesaugumo dėl ateities. Artimųjų savigalbos grupė Vilkaviškyje renkasi trečiadieniais, 17.30 val., asociacijos „Keisk požiūrį“ konsultaciniame punkte (Vilniaus g. 4). Susirinkime paprastai dalyvauja keli rajono gyventojai.
„Yra atvejų, kai suaugę žmonės tebejaučia vaikystėje išgyvento tėvų alkoholizmo pasekmes. Juos persekioja anuomet įgytas nevisavertiškumo kompleksas, nepaleidžia nuoskaudos, jie tebesinešioja dėl tėvų alkoholizmo prisiimtą kaltę, nors būna praėję dešimtmečiai... – sakė Diana. – Kai kurie žmonės taip ir nesupras, kaip patys galėtų vaduotis iš šitos netiesioginės priklausomybės, jei jiems trūks informacijos, jei niekas nepaskatins.“
Priklausomybių konsultantai savo ruožtu teigia, kad jeigu sveiksta tik alkoholikas, o netiesiogiai priklausomi asmenys nekeičia savo elgesio ir toliau tebevaidina sergančioje šeimoje sau prisiimtus vaidmenis, yra didžiulė alkoholiko atkryčio tikimybė.
Reikia ryžto keistis
Nuo artimųjų alkoholizmo kenčiantiems žmonėms Diana akcentuoja: „Visų pirma reikia pripažinti, kad alkoholizmas yra šeimos liga, kad nuo alkoholio yra priklausomas ne tik jį be saiko vartojantis asmuo, bet ir jo aplinka: sutuoktinis, vaikai, broliai, seserys, kiti artimieji. Alkoholiko dangstymas, neva gėdingos problemos slėpimas, noras visuomenėje išlaikyti gerą šeimos įvaizdį nėra teisingas elgesys.“
Vis dėlto artimieji klaidingai galvoja, jog kiek palankys grupę ir šeimoje viskas staigiai pasikeis.
„Nuolatinės savistabos, savianalizės duodami rezultatai nėra greitai pasiekiami. Tai vyksta palaipsniui. Vienas iš žingsnių – atsisakyti senų įpročių, veiksmų, pakeičiant juos kitais. Bendravimas savigalbos grupėje tampa tarsi gyvenimo būdu, save pastiprinti reikia nuolat, – sako Diana. – Dalijimasis yra būdas „išeiti“ iš užsisklendimo savyje, iš savigraužos, sveikti ir bręsti. Reikia gebėti išsivaduoti iš nuoskaudų, pykčių, baimių, kurios lydi netiesiogiai priklausomus asmenis, neprisiimti sau kaltės, kad artimasis tapo alkoholiku. Jokių patarimų grupėje neduodame, neįtikinėjame, tiesiog nuolat vyksta dalijimasis išgyvenimais, ištverme ir viltimi. Nekeičiame atėjusiojo, tačiau jis pats turi turėti norą ir ryžto keistis. Kai žmogus pradeda keistis, keičiasi jo požiūris į situaciją, sukeltą alkoholizmo. Į grupę žmonės ateina tam, kad galų gale pradėtų gyventi savo gyvenimą.“
Pradėjusi lankyti savigalbos grupę Diana išgirdo daug kitų žmonių patirties, pasidalijimų, įgijo žinių, o visų svarbiausia – suvokė, jog keistis gali tik pati, kito pakeisti negalės, nes to panorėti turi pats žmogus. Pradėjo keistis moters santykiai su šeimos nariais, su dukra.
„Mes dalijamės išgyvenimais, dukra pati skaito literatūrą, suprasdama, jog alkoholizmas yra liga. Pasikeitė mano požiūris į nesaikingai geriančius žmones: aš suprantu, kad jie yra ligoniai, kad jiems reikia suteikti tam tikrą pagalbą, žinių“, – kalbėjo moteris.
Visi, kurie ateina į grupę, turi tų pačių problemų dėl netiesioginės priklausomybės nuo alkoholio, todėl tikrai nereikia baimintis pirmojo vizito, nereikia gėdytis. Juolab kad atėjusiųjų prašoma laikytis konfidencialumo.
Faktas, jog žmogus pasiryš ateiti į grupę ieškoti pagalbos ir tą padarys, bus pats pirmas jo žingsnis vaduojantis iš netiesioginės priklausomybės.
Asociacijos „Keisk požiūrį“ pastangomis mieste sutelkta savigalbos grupė, į kurią jau kelis mėnesius renkasi sergančiųjų alkoholizmu artimieji. |
Asmenine patirtimi šiandien besidalijanti Diana – viena iš kelių grupės lankytojų. Moteris viliasi pastiprinti netiesioginę priklausomybę nuo alkoholio išgyvenančių žmonių ryžtą keistis ir pradėti gyventi savo gyvenimą.
Į alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų savigalbos grupę Diana pirmąsyk atėjo praėjus daugybei metų po to, kai pati susidūrė su alkoholizmo problema. Atėjo dėl to, kad jos klaidų nekartotų dukra, ir, be abejo, dėl savęs pačios. „Mano tėvų šeimoje nei piktnaudžiavimo alkoholiu, nei kalbų apie tai nebuvo. Buvau auginama remiantis krikščioniškomis vertybėms“, – apie tėvų auklėjimą pasakojo Diana. Ištekėjusi už mėgstančio išgerti vyro ji suvokė atsidūrusi visai kitokioje aplinkoje, negu augo.
Kelerius metus moteris visaip stengėsi pakeisti sutuoktinį. Šiandien savo pastangas ji vadina klaidomis, kurių daro turbūt visos alkoholikų žmonos ar draugės. „Kovojau kaip išmanydama, bandžiau keisti vyrą: įtikinėjau, pamokslavau, priekaištavau, gąsdinau skyrybomis, alkoholį slėpdavau arba išliedavau, neišleisdavau sutuoktinio iš namų, savo nepasitenkinimą jo elgesiu reiškiau emocijomis. Maištavau, maldavau, prašiau, buvo isterijos ir visokie susitaikymai“, – savo klaidas vardijo moteris. Tuos kelerius metus ji jautėsi tarsi kito žmogaus kontrolierė: kada jis grįš, koks grįš, ar parneš pinigų, kaip elgsis... Tačiau tas nedavė jokių rezultatų, būdavo tik epizodiniai pakilimai, kai vyras pasižadėdavo keistis, nebegerti, klausyti, uždirbti pinigų. „Vis dėlto net ir tada gyvendavau įtampoje. Žinai, kad tai tėra pažadai, ir lauki, kada viskas ims kartotis iš naujo... – pasakojo moteris apie laiką, kuris, atrodytų, turėjo būti kiek lengvesnis. – Tada dar nebuvo plačiai kalbama apie netiesioginę priklausomybę patiriančių asmenų situaciją šeimoje. Aš negalėjau nei pakelti tokio gyvenimo, nei pakeisti kito žmogaus.“
Moteris matė vienintelę išeitį – skyrybas, jas ir pasirinko. Vis dėlto tai, ką Diana tąsyk užspaudė savyje, atgijo ir iškilo, kai suaugo dukterys. Viena ištekėjo sėkmingai, o kitas žentas buvo išgeriantis. Tai supratusią Dianą pradėjo lydėti nuolatinė baimė, kad dukters gyvenimas gali būti toks, koks buvo jos pačios. Mama baiminosi, jog dukra nekartotų jos anuomet padarytų klaidų.
„Sykiu aš stebėjau save ir mačiau, kad iš dalies tebesu priklausoma, kad praeities šešėlis manęs nepaliko“, – kalbėjo brandaus amžiaus moteris.
Šiuo metu Diana Vilkaviškyje lanko asociacijos „Keisk požiūrį“ inicijuotą savigalbos grupę, nors prieš septynerius metus pradėjo nuo Al-Anon šeimos grupės. Jos abi grindžiamos Dvylikos žingsnių ir Dvylikos tradicijų programomis. Tiesa, Al-Anon veikla Vilkaviškyje nunyko, tad dabar rajono gyventojus sutelkė asociacija „Keisk požiūrį“. Grupėje renkasi žmonės, kurių gyvenimui didelės įtakos daro netiesioginė priklausomybė nuo alkoholio, tai yra jų sutuoktiniai, vaikai, tėvai ar kiti artimieji serga alkoholizmu.
„Tam tikras „dugnas“, į kurį atsispyrus pagaliau ryžtamasi ateiti į savigalbos grupę, yra suvokimas, kad alkoholiko liga progresuoja, gyvenimas tik blogėja, kad ir artimas žmogus, ir pats krenti žemyn“, – sakė Diana. Remdamasi per septynerius metus sukaupta patirtimi, kuria dalijosi kiti grupių lankytojai, ji teigia, jog dažniausiai prireikia trejų ketverių metų gyvenimo, patiriant savo paties netiesioginę priklausomybę nuo alkoholio, kad žmogus ryžtųsi ateiti į savigalbos grupę.
Šita terapija reikalinga ir tada, kai sergantysis alkoholizmu jau lanko anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus ir pats keičiasi. Jei jo artimasis negeba keistis, prisitaikyti prie naujų gyvenimo situacijų, nemoka susitaikyti su žmogumi, pradėjusiu eiti sveikimo keliu, jis išlieka toje pačioje įtampoje, kurią išgyveno alkoholikui geriant, tebelaukia, kada vėl įvyks kažkas panašaus, kas vykdavo anksčiau. Jeigu žmogus nesikreipia pagalbos, jis taip ir lieka suktis tame uždarame rate, lydimas baimės, išgyvenimų, nesaugumo dėl ateities.
Artimųjų savigalbos grupė Vilkaviškyje renkasi trečiadieniais, 17.30 val., asociacijos „Keisk požiūrį“ konsultaciniame punkte (Vilniaus g. 4). Susirinkime paprastai dalyvauja keli rajono gyventojai.
„Yra atvejų, kai suaugę žmonės tebejaučia vaikystėje išgyvento tėvų alkoholizmo pasekmes. Juos persekioja anuomet įgytas nevisavertiškumo kompleksas, nepaleidžia nuoskaudos, jie tebesinešioja dėl tėvų alkoholizmo prisiimtą kaltę, nors būna praėję dešimtmečiai... – sakė Diana. – Kai kurie žmonės taip ir nesupras, kaip patys galėtų vaduotis iš šitos netiesioginės priklausomybės, jei jiems trūks informacijos, jei niekas nepaskatins.“
Priklausomybių konsultantai savo ruožtu teigia, kad jeigu sveiksta tik alkoholikas, o netiesiogiai priklausomi asmenys nekeičia savo elgesio ir toliau tebevaidina sergančioje šeimoje sau prisiimtus vaidmenis, yra didžiulė alkoholiko atkryčio tikimybė.
Nuo artimųjų alkoholizmo kenčiantiems žmonėms Diana akcentuoja: „Visų pirma reikia pripažinti, kad alkoholizmas yra šeimos liga, kad nuo alkoholio yra priklausomas ne tik jį be saiko vartojantis asmuo, bet ir jo aplinka: sutuoktinis, vaikai, broliai, seserys, kiti artimieji. Alkoholiko dangstymas, neva gėdingos problemos slėpimas, noras visuomenėje išlaikyti gerą šeimos įvaizdį nėra teisingas elgesys.“
Vis dėlto artimieji klaidingai galvoja, jog kiek palankys grupę ir šeimoje viskas staigiai pasikeis.
„Nuolatinės savistabos, savianalizės duodami rezultatai nėra greitai pasiekiami. Tai vyksta palaipsniui. Vienas iš žingsnių – atsisakyti senų įpročių, veiksmų, pakeičiant juos kitais. Bendravimas savigalbos grupėje tampa tarsi gyvenimo būdu, save pastiprinti reikia nuolat, – sako Diana. – Dalijimasis yra būdas „išeiti“ iš užsisklendimo savyje, iš savigraužos, sveikti ir bręsti. Reikia gebėti išsivaduoti iš nuoskaudų, pykčių, baimių, kurios lydi netiesiogiai priklausomus asmenis, neprisiimti sau kaltės, kad artimasis tapo alkoholiku. Jokių patarimų grupėje neduodame, neįtikinėjame, tiesiog nuolat vyksta dalijimasis išgyvenimais, ištverme ir viltimi. Nekeičiame atėjusiojo, tačiau jis pats turi turėti norą ir ryžto keistis. Kai žmogus pradeda keistis, keičiasi jo požiūris į situaciją, sukeltą alkoholizmo. Į grupę žmonės ateina tam, kad galų gale pradėtų gyventi savo gyvenimą.“
Pradėjusi lankyti savigalbos grupę Diana išgirdo daug kitų žmonių patirties, pasidalijimų, įgijo žinių, o visų svarbiausia – suvokė, jog keistis gali tik pati, kito pakeisti negalės, nes to panorėti turi pats žmogus. Pradėjo keistis moters santykiai su šeimos nariais, su dukra.
„Mes dalijamės išgyvenimais, dukra pati skaito literatūrą, suprasdama, jog alkoholizmas yra liga. Pasikeitė mano požiūris į nesaikingai geriančius žmones: aš suprantu, kad jie yra ligoniai, kad jiems reikia suteikti tam tikrą pagalbą, žinių“, – kalbėjo moteris.
Visi, kurie ateina į grupę, turi tų pačių problemų dėl netiesioginės priklausomybės nuo alkoholio, todėl tikrai nereikia baimintis pirmojo vizito, nereikia gėdytis. Juolab kad atėjusiųjų prašoma laikytis konfidencialumo.
Faktas, jog žmogus pasiryš ateiti į grupę ieškoti pagalbos ir tą padarys, bus pats pirmas jo žingsnis vaduojantis iš netiesioginės priklausomybės.
Publikuota: 2017-03-27 10:05:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|