|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Iki šiol tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse (Latvijoje, Estijoje), kai diagnostikai reikėdavo atlikti plaučių audinio biopsiją (paimti plaučio gabalėlius ištyrimui), dažniausiai būdavo naudojama bronchoskopinė žnyplinė plaučių biopsija. Bronchoskopinės plaučių biopsijos metu paimto vieno plaučio gabalėlio dydis būna vidutiniškai 3 mm2. Net ir paėmus keliolika tokių gabalėlių, kai kurių plaučių ligų diagnostikai medžiagos vis tiek dažnai nepakanka. Tokiais atvejais visuomet kyla klausimas – ar paciento būklė leidžia atlikti chirurginę plaučių audinio biopsiją, kurios metu galima paimti didesnį plaučių fragmentą histologiniam tyrimui. Chirurginė plaučių biopsija susijusi su didesniu pooperacinių komplikacijų skaičiumi ir mirštamumu. Naujausias plaučio biopsijos metodas – bronchoskopinė plaučių kriobiopsija. Atliekant šią procedūrą, skirtingai nuo žnyplinės biopsijos, plaučių ėminiai gaunami specialiu kriozondu, įstumtu į plaučius per fibrobronchoskopo biopsinį kanalą. Kriozondu užšaldomas nedidelis plaučio fragmentas ir jis ištraukiamas, nes būna prišalęs prie kriozondo distalinio galo. Bronchoskopinės plaučių kriobiopsijos privalumas, palyginus su įprastine žnypline bronchoskopine plaučių biopsija, yra tas, kad gaunami daug didesni ėminiai – vidutiniškai 30–40 mm2 dydžio gabalėliai. „Bet koks biopsinės technikos pagerėjimas džiugina mus, patologus. Juolab, kai kalbama apie tokias medicinos sritis kaip intersticinės plaučių ligos. Ankstesniu bronchoskopinės žnyplinės plaučių biopsijos metodu paimtos medžiagos tyrimai neretai būdavo tiesiog nepakankamai informatyvūs. Naudodami kriobiopsinę techniką, gauname daug daugiau medžiagos ir, kas svarbiausia, iš reikiamos vietos – periferinio plaučių audinio. Nors dar tik pradėjome gauti plaučių kriobiopsijos medžiagą tyrimams, pirmieji įspūdžiai teikia daug vilčių. Nuoširdžiai tikimės, jog tai padės tais atvejais, kai pakliūname į diagnostinę aklavietę", – naujovių naudą savo darbe akcentavo Valstybinio patologijos centro, VšĮ VULSK filialo, gydytojas patologas Julius Drachneris. „Šalčio terapijai skirtą įrangą sudaro 3 dalys – konsolė, šaldymo mišinys ir specialus kateteris (kriozondas), kurio distalinis galas atšaldomas maždaug iki -8O °C. Su juo kontaktuojatys biologiniai audiniai (navikas, granuliacijos, plaučio parenchima ir kt.) atšąla iki -10 – - -20 °C . Jie suledėja ir prilimpa prie kriozondo. Suledėję audiniai kartu su kriozondu ištraukiami iš organizmo (kvėpavimo takų), atšildomi audinius fiksuojančiame tirpale (dažniausiai – formalino tirpale) ir siunčiami morfologiniam tyrimui", – įrangos veikimo principus aiškina Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro Intervencinės pulmonologijos ir kvėpavimo funkcinės diagnostikos skyriaus vedėjas doc. Vygantas Gruslys. Tai, ar šaltis bus panaudotas diagnostikai, ar gydymui, priklauso nuo šaldymo intensyvumo ir trukmės. Intensyvumas nustatomas medicininio šaldymo įrenginio parametruose, laiką reguliuoja procedūrą atliekantis gydytojas. Biopsinės medžiagos paėmimui plaučio audinio šaldymo trukmė yra 3-10 sek., patologinio audinio šalinimui ar (ir) destrukcijai – 30 sek. – 5 min. Publikuota: 2017-03-17 10:57:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|