„Santaka“ / Smulkus verslas Lietuvoje dirba daug, bet ne visada efektyviai / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Smulkus verslas Lietuvoje dirba daug, bet ne visada efektyviai


Kiekvienais metais Lietuvos rinką papildo tūkstančiai naujai įkurtų įmonių. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo įregistruota beveik 9 tūkst. naujų įmonių. Deja, dėl įvairių priežasčių vidutiniškai 5 tūkst. įmonių kasmet nutraukia savo veiklą.

Pasak verslo valdymo sistemų bendrovės „Directo“ vadovės Indrės Liutkevičienės, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo savininkai ir vadovai nemažai pamokų jau išmoko, tačiau labai dažnai ir toliau daro vieną esminę klaidą – per mažai skiria dėmesio veiklos efektyvumui.

Verslo savininkas užsiima techniniais darbais, o ne vertės kūrimu

Nuosavo verslo pradžioje jo savininkai skaičiuoja viską, kas susiję su jų įmonės veikla, tik ne darbo valandas. Neretai brangų laiką pradedantieji verslininkai skiria ne savo verslo strategijos vystymui ir įsitvirtinimui rinkoje, bet įvairių operacinių ir techninių darbų priežiūrai, kontrolei, dažnai ir jų vykdymui, pvz., sąskaitų išrašymui, prekių inventorizavimui, komercinių pasiūlymų rengimui, klientų duomenų bazių sudarymui ir daugybei kitų techninio pobūdžio darbų.

„Poreikis prižiūrėti ir kontroliuoti savos įmonės procesus būdingas ne tik pradedantiems verslininkams ir tai nėra blogai – geras verslininkas turi žinoti, kas vyksta jo įmonėje. Tačiau labiau patyrę žino, kaip tai atlikti greičiau ir efektyviau. Tam praverčia tinkamai pasirinkta verslo valdymo sistema, kuri visiems įmonėje vykstantiems procesams pritaiko reikalingus modulius, o šie vieningai veikia centralizuotoje platformoje – tuomet nebereikia klaidžioti po nesibaigiančius dokumentus kompiuterio ekrane ar pusę dienos praleisti susitikimuose su atskirų įmonės veiklos grandžių darbuotojais“, – pataria Indrė Liutkevičienė.


Neskiria pakankamai dėmesio verslo strategijai

Prieš beveik dvejus metus „Directo“ verslo valdymo sistemą pradėjusi naudoti gatvės stiliaus drabužiais ir laisvalaikio prekėmis prekiaujančio parduotuvių tinklo „Trip Shop“ įkūrėja ir vadovė Ingrida Virkšaitė prisipažįsta, kad yra iš tų vadovių, pro kurių akis niekas nepraslysta. „Aš visada žinau viską, kas vyksta mano parduotuvėse, ir labai ilgai ieškojau sistemos, kuri man šį darbą palengvintų. Bandžiau pati ją susikurti, tačiau verslui augant, darėsi vis sunkiau užtikrinti prekių judėjimą iš sandėlio į parduotuves ir galiausiai – tais pačiais kiekiais į pardavimų ataskaitas. Nesuskaičiuojamą galybę valandų teko praleisti sprendžiant klausimus, kodėl kai kurių prekių trūksta, o kitų lieka per daug. Tai labai vargino, nors jau buvau susitaikiusi su mintimi, kad tikriausiai nuolatiniai skaičių neatitikimai yra mažmeninės prekybos verslo neišvengiamybė“, – patirtimi dalinasi verslininkė I. Virkšaitė.

„Trip Shop“ vadovė pripažįsta, kad tinkamos verslo valdymo sistemos paieškos užtruko keletą metų. „Mūsų atveju labai svarbu buvo rasti sprendimą, kuris padėtų sujungti prekių likučius elektroninėje ir fizinėse parduotuvėse. Tai atrodė kaip neįmanoma užduotis. Teko investuoti nemažai laiko ir finansų, išbandyti skirtingas verslo valdymo sistemas, kol galiausiai radome mūsų verslui tinkamą sprendimą. Su „Directo“ visuose procesuose atsirado daugiau tvarkos, atlaisvėjo mano darbotvarkė, todėl galiu skirti daugiau laiko strateginiams klausimams“, – priduria Ingrida Virkšaitė.
brangų laiką pradedantieji verslininkai skiria ne savo verslo strategijos vystymui ir įsitvirtinimui rinkoje, bet įvairių operacinių ir techninių darbų priežiūrai, kontrolei.


Nesiruošia augimui

Daugiau nei 2 tūkst. įmonių Baltijos šalyse verslo valdymo sistemą įdiegusios bendrovės „Directo“ vadovė įvardina ir kitą, verslininkų daromą klaidą – tai netinkamas pasiruošimas verslo plėtrai.

„Kol įmonė jauna, savininkams atrodo, kad visus veiklos procesus jie pajėgūs administruoti savarankiškai. Tačiau neįvertina, kad, laikui bėgant, centralizuoti visus duomenis ir prie naujos sistemos pripratinti didesnį darbuotojų kolektyvą augančioje įmonėje darosi vis sudėtingiau“, – patirtimi dalinasi I. Liutkevičienė.

Verta pridurti, kad savarankiškai administruojama įmonės informacija didina nepageidaujamų grėsmių riziką – darbuotojui pakeitus darbovietę, dalis informacijos taip pat gali iškeliauti ir likti neperduota, o kai kurie svarbūs verslo rodikliai apskritai gali būti neįvertinti, nes jų paprasčiausiai niekas nestebi ir neanalizuoja. „Juk kiekvieno, net ir mažo verslo vadovams reikia priimti sprendimus, pagrįstus aktualia informacija, realiais verslo rodikliais. Nemažiau svarbu yra suprasti šių rodiklių sąsajas ir pastangas nukreipti tiksliai ten, kur jų labiausiai reikia. Verslo valdymo sistemos visas analizes atlieka už verslininkus“, – sako verslo valdymo sistemų specialistė Indrė Liutkevičienė.


Nesiryžta skaidriai veiklai

Pasiteiravus, kodėl dauguma smulkių įmonių neskuba investuoti į veiklos procesų optimizavimą, „Trip Shop“ tinklo įkūrėja ir vadovė atsako atvirai – ne visi yra pasiryžę dirbti sąžiningai. „Dauguma smulkaus verslo savininkų ir vadovų yra pripratę daugelį metų dirbti su buhalteriais, kurie kažkokiu būdu visus skaičius sutvarko taip, kaip reikia. Neteigiu, kad tokių verslininkų yra dauguma, tačiau tokių tikrai yra. O juk darbas su verslo valdymo sistema reiškia ir bekompromisį įsipareigojimą veikti sąžiningai ir skaidriai“, – sako verslininkė Ingrida Virkšaitė.





Publikuota: 2017-03-16 12:38:01

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai