Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

---

Žiemą kapuose padaugėja išvartytų žvakių.

Autorės nuotr.

Mokslininkai tvirtina, kad tarp sparnuočių aukščiausią intelekto koeficientą turi varninių šeimos paukščiai. Dar daugiau – teigiama, jog varnos protingesnės ne tik už kitus paukščius, bet ir už daugumą žinduolių.

Apie šiuos paukščius galima ne tik pasiskaityti įdomios informacijos, bet ir rasti smagios filmuotos medžiagos. Internete yra vaizdelių, kur gudri varna sugeba apgauti šunį ir iš jo nušvilpia pašaro, atriša žmogui batraiščius, žiemą lyg vaikas ilgiausiai linksminasi čiuožinėdama nuo apsnigto stogo. Sunku patikėti, kaip varnos geba pasitelkti intelektą savo tikslui pasiekti: pavyzdžiui, sugriebę snapu pagalį juo sugeba ištraukti maistą iš stiklainio, sudžiūvusią duoną pirmiausiai nusineša pamirkyti baloje, o norėdamos suskaldyti moliusko geldelę ją iš aukštai meta ant asfalto arba net padeda ant kelio ir palaukia, kol kietą kiautą sutraiškys automobilio ratai.

Vis dėlto sparnuočių gyvenimu per daug nesidomintiems žmonėms jų elgesys kartais atrodo labai keistas.

Štai kapines prižiūrinčios UAB „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ darbuotojos šaltuoju metų laiku jau ne kartą rankiojo varnų išmėtytas žvakides. Kapines prižiūrinčios moterys stebisi, kad paukščių tikslas – iškapoti žvakidėse likusį neišdegusį parafiną.

– Žiemą nuolatos randame keistų dalykų: žvakidžių dangteliai nukrapštyti, iš vidaus ištrauktas įdėklas, o kartais iškrapštyta ir visa likusi žvakės dalis. Tai – varnų darbas. Vasarą jos taip nesielgia, o žiemą, ypač kai smarkiai atšąla ir gausiau pasninga, jos nupėduoja visus kapus ir išmėto bei iškapoja žvakides. Kapų aplankyti atėję gyventojai net nesupranta, kad šitaip elgiasi paukščiai, o ne kokie piktavaliai žmonės, – pasakojo senąsias Vilkaviškio kapines prižiūrinti Roma Šilingienė.

Panašią istoriją apie paukščius pasakojo ir viena vilkaviškietė. Moteris savo namų kieme buvo pasikabinusi žibintą su žvake, bet pastebėjo, jog žvakę prasidėjus šalčiams užpuolė zylės. Gamtą mylinti „Santakos“ skaitytoja, bijodama, kad sparnuočiai apsinuodys parafinu, žvakidę nukėlė, o ant medžio pakabino bryzą lašinių.

– Bet lašiniai paukščių taip nesudomino, kaip žvakės – jie taip ir liko kaboti. Gal todėl, kad aš juos pakabinau šiek tiek kitoje vietoje, o gal jau apetitas buvo dingęs, – juokėsi moteris.

Keistą paukščių elgesį paprašėme pakomentuoti buvusį vilkaviškietį, ornitologijos žinovą, biomedicinos mokslų daktarą Vytautą Naruševičių, jau ne pirmą kartą „Santaką“ pakonsultuojantį įvairiais sparnuočių klausimais.

Jis paaiškino, jog varninių ir zylinių paukščių noras pariebinti „dietą“ žvakių „valgymu“ gana plačiai paplitęs, ypač ten, kur tokį įprotį sukuria geros sąlygos – daug žvakių. Pavyzdžiui – kapinėse.

– Žiemą parafiną ar vašką sparnuočiai lesa dėl riebalų. Varnos, kaip žinia, labai intelektualūs paukščiai, todėl greičiausiai nelestų to, kas jas nunuodytų (nekalbu apie specialiai užnuodytą maistą). O apie varnų vykdomas žvakių vagystes yra žinoma visokių įdomių atvejų. Ir vis per tą gudrumą – paprastai varnos, kad nenudegtų, turi „ragauti“ jau atvėsusią žvakę, o tokios neradus žvakidę su degančia žvake galima parsinešti kur nors kitur (na, kad konkurentės nepavogtų ar žmonės nenubaidytų) ir palaukti, kol ji užges. Įsivaizduokime, kaip turi atrodyti juoda varna, tamsią naktį vagianti degančią žvakę iš kapinių? Ir netikėk po to dvasiomis ir varnų sąryšiu su anuo pasauliu! Blogai, kad taip darydamos kai kuriose šalyse varnos yra „suorganizavę“ gaisrų, kai pavogtą ne visai užgesusią žvakę „saugiai“ paslėpė kokiame greit užsidegančiame pakampyje, – pasakojo V. Naruševičius.

Dar juokingesnis atvejis buvęs Skandinavijoje – ten varnos buvo susigalvoję vogti žvakes iš stiklinių žvakidžių ir elgėsi visai kaip su moliuskų geldutėmis: pakeldavo tokią stiklinę žvakidę į orą, panešę išmesdavo, sudaužydavo ir pasiekdavo žvakę. Tik čia jau gudrumo pritrūko – tą patį jos darė ir su... elektrinėmis žvakutėmis (žvakių imitacija su lempute) – ir tas daužė, nesusigaudydamos technikos amžiuje...

Beje, minėtu atveju gedintys artimieji iš pradžių irgi buvo įtarę, kad kapines siaubia bei žvakes vagia vandalai. Ir net per vietinį laikraštį kreipėsi į „vagis“ prašydami liautis. Tačiau, kaip žinia, varnos dar ne tiek protingos, kad skaitytų laikraščius... Žinoma, galiausiai „vandalės“ buvo nustatytos, pastebėjus vaške likusius snapų kirčius.

Galerija: Kapinių žvakės

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---