Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Nuo šių metų gelbėjimo darbus vandenyje Vilkaviškio ugniagesiams padės atlikti motorinė valtis.

Autorės nuotr.

Ugniagesių suvestinės, kaip ir bet kuri kita statistika, iš šono gali atrodyti sausi skaičiai. Ir tik susidūrusieji su ugnimi žino, kiek po tais skaičiais slepiasi nelaimių, nuostolių ir praradimų.

Pavojus iš kaminų

Šiemet Vilkaviškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje lyg iš gausybės rago pasipylė pranešimai apie kaminuose degančius suodžius. Iki šiol tokie įvykiai gaisru nelaikyti ir ugniagesių statistikoje net nebūdavo fiksuojami, jei tik neperaugdavo į tikrą gaisrą.

Tačiau nuo šio sausio dūmtraukiuose užsidegę suodžiai taip pat bus fiksuojami kaip gaisrai. Taigi, kaip sakė Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius, nors ugnį mūsų gelbėtojams šiemet reikėjo gesinti dar tik keletą kartų, dėl degusių gyvenamųjų namų kaminų metų pradžios suvestinių duomenys šoktelėjo keletą kartų.

– Šiais metais vyrai jau keliolika kartų budėjo prie degančių kaminų – tiek, kiek pernai per visus metus, jei ne daugiau. Nežinia, kokios priežastys nulėmė taip smarkiai padažnėjusius suodžių degimo atvejus – gal oras nepalankus, gal dėl netaisyklingai įrengtų kūrenimo prietaisų išlendančios problemos. Tačiau faktas, kad kaminus reikia valyti pagal rekomendacijas – ne rečiau, kaip kartą per tris mėnesius. Nors yra žmonių, kurie valo kas dvi savaites – tada jie tikrai yra ramūs, – kalbėjo E. Armanavičius.

Pareigūnas teigė, jog ne vienas rajono gyventojas šiais metais jau buvo nubaustas už kūrenimo įrenginių nepriežiūrą.

Ir nors Vilkaviškio rajone kaminų gaisrai namų šiemet dar nesupleškino, nusiraminti nereikėtų. Vos prieš porą savaičių greta esančioje Marijampolėje du pastatai tą pačią dieną užsidegė nuo dūmtraukiuose įsiliepsnojusių suodžių.



Gaisrų – trečdaliu mažiau

Praėjusių metų ugniagesių statistika – gana optimistiška. Ji rodo, jog gaisrų mūsų rajone kilo net 37 proc. mažiau nei ankstesniais metais.

2015 m. išvykimų į gaisrus ir gelbėjimo darbus būta 493, o 2016 m. – 440 (sumažėjo apie 10 proc.), o pačių gaisrų pernai kilo 127 (2015 m. – 205).

Gaisrų statistikai nemažai reikšmės turi gamta. Smarkiai šąlant daugiau kūrenami būstai, o netvarkingi kūrenimo įrenginiai sukelia daugiau gaisrų. Esant drėgnam pavasariui sužaliuoja žolė, mažiau deginamos pievos, kai šlapias ruduo – nenudega ražienos. Beje, šiemet žolės degintojai „pabudo“ ypač anksti – praėjusią savaitę gelbėtojams jau du kartus teko važiuoti į Pilviškių seniūniją gesinti degančios pernykštės žolės.

Orų požiūriu pernai metai buvo palankūs – pavasaris buvo lietingas, o žiema – nešalta. Vis dėlto, nulėmus jau minėtoms priežastims, pernai daugiausia gaisrų kilo balandį (19), rugsėjį (15) ir sausį (16). Liepa buvo saugiausia – visame rajone per mėnesį rajone užfiksuoti trys gaisrai.



Žūčių neišvengta

Nors gaisrų ir smarkiai sumažėjo, ypač skaudžių nelaimių pernai nebuvo išvengta: ugnyje žuvo du asmenys. Nė vienu iš šių atvejų ugniagesiai gaisrų negesino. Abu rajono gyventojai – vyras ir moteris – užduso nuo smalkių, o iškviesti pareigūnai terado tik patalpose ugnies paliktas negausias žymes.

Žuvusiųjų statistika mūsų rajone kasmet panaši. 2015 m. gaisras nusinešė vieno žmogaus gyvybę, 2013 m. – tris.

Sėkmingi buvo 2012 ir 2014 metai – rajone per gaisrus nežuvo nė vienas gyventojas.

Ne vienas rajono gyventojas šiais metais jau buvo nubaustas už kūrenimo įrenginių nepriežiūrą.

Traumą gaisre pernai patyrė vienas žmogus, 2015 m. – 4 asmenys, išgelbėta nuo ugnies 2016 m. buvo 7, 2015 m. – 10.

Gižuose – tik vienas gaisras

Pagal seniūnijas jau beveik tradiciškai daugiausia degė Vilkaviškis – čia pernai kilo 32 gaisrai, antroje vietoje buvo Kybartai (24 gaisrai), trečia – Šeimenos seniūnija (21).

Tarp mažiausiai degusių seniūnijų kiekvienais metais būna Gižai. 2015 m. čia kilo 8 gaisrai, o pernai šioje srityje gižiečiai, ko gero, sumušė rekordus: per visus metus seniūnijoje kilo tik vienas gaisras. Gražiškių seniūnijoje gesinti tik 3, Keturvalakių – 4 gaisrai.

Statistika rodo, jog kiekvienais metais daugiausia gaisrų kyla savaitgaliais. Galbūt žmonės jungia daugiau prietaisų, daugiau šildo namus, dažniau neatsargiai švenčia. Ir pernai metai nebuvo kitokie: šeštadieniais rajone kilo net 32 gaisrai, sekmadieniais – 24. O štai savaitės vidurys, kaip ir pernai, gaisrų atžvilgiu buvo pats saugiausiais, trečiadieniais gaisrų kilo trečdaliu mažiau nei šeštadieniais – tik 10.

„Gaisringiausios“ valandos taip pat kartojasi: kaip ir pernai, daugiausia su ugnimi susijusių nelaimių kilo vidudienį, 13 val. (12 gaisrų), o mažiausiai jų užfiksuota nuo 6 iki 9 val. ryto.

Taigi apibendrinus peršasi išvada, kad saugiausias gaisrų atžvilgiu – trečiadienio rytas Gižuose.



Stiprins prevenciją

Didžiausius nuostolius žmonės patiria ugniai įsiplieskus namuose. Apmaudu, bet gaisrų gyvenamuosiuose namuose pernai ir kilo daugiausia – 28 (kur kas „gaisringesniais“ 2015 metais jų buvo tik 22).

– Į tai atkreipėme dėmesį ir jau galvojame, ko imsimės, kad šie skaičiai mažėtų. Ruošiamės rengti papildomų akcijų, organizuoti reidus, bendrauti su gyventojais, kad jie elgtųsi atsargiau ir namuose turėtų bent jau pagrindines gaisro gesinimo priemones, – sakė E. Armanavičius.

Tvartai, garažai ir kiti pagalbiniai ūkio pastatai pernai degė 16 kartų, ugnis nuniokojo 12 automobilių. Atviros teritorijos pleškėjo 27 kartus, šis skaičius sumažėjo net kelis kartus.

Daugiausia gaisrų sukėlė įneštas atviras ugnies šaltinis ir neatsargus žmonių elgesys su ugnimi. Ne vienas gyventojas nukentėjo dėl elektros įrenginių gedimo, krosnių, židinių bei dūmtraukių eksploatavimo taisyklių pažeidimų ir kt.



Perdavė valtį

Atlikta ir nemažai įvairių gelbėjimo darbų. Daugiausia ugniagesiai budėjo saugodami surastus sprogmenis, pagelbėjo policijos bei medicinos darbuotojams, padėjo patekti į būstus, dirbo kelyje po eismo įvykių, teikė techninę pagalbą ir pan.

E. Armanavičius pasidžiaugė, kad nuo šių metų į gelbėjimo darbus vandenyje Vilkaviškio ugniagesiai galės vykti su Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos perduota motorine valtimi – dabar reikia išsilaikyti teises šiai priemonei vairuoti.

Vilkaviškiečiai taip pat įsigijo naują neperšlampantį naro kostiumą. Ant įšalusių vandens telkinių surengtos ir gelbėjimo darbų vandenyje pratybos. Mokytis gelbėti skęstančiuosius ugniagesiai vyksta ir į plaukikų-gelbėtojų kursus Vilniuje. Vis dėlto, anot gelbėtojų, būtų geriau, jei žmonės elgtųsi saugiai ir pratybose išmoktų pamokų realybėje taikyti neprireiktų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---