|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-02-08 16:30
|
|
|
Muziejaus šeimininkas Kęstutis Kubilius džiaugiasi, galėdamas žmonėms parodyti unikalų pusiau medinį moskvičių.
Autorės nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
Technikos entuziastai, ieškantys naujų patirčių, istorijos, sentimentų ir egzotikos, viso šito gali rasti kaimyninėje Marijampolėje. Verslininkas Kęstutis Kubilius, muziejaus „Kubilkiemis“ įkūrėjas ir savininkas, džiaugiasi galėdamas lankytojams parodyti daugybę retų transporto priemonių, įvardyti jų vietą automobilizmo istorijoje.
Muziejus ar bažnyčia?
„Ilgai dvejojau, ar geriau būtų ruošti muziejų, ar statyti bažnyčią. Pasišnekėjau su vienu garbingu kunigu, jis man patarė daryti muziejų“, – senokai išsklaidytas abejones prisiminė marijampolietis K. Kubilius.
Apsisprendęs dėl muziejaus senovinius automobilius, motociklus, įvairiausius namų apyvokos reikmenis, senovinius darbo įrankius ir tiesiog egzotiškus daiktus, pavyzdžiui, telefoną iš povandeninio laivo, verslininkas eksponuoja buvusios duonos kepyklos erdvėse Marijampolėje.
„Kubilkiemio“ ekspoziciją jau yra apžiūrėję šimtai ekskursantų. K. Kubilius yra asociacijos „Senų vežimų“ klubo narys, tai, žinoma, aprodė valdas savo bendraminčiams.
„Vasarą per savaitę būna koks šimtas lankytojų. Savo automobilių, motociklų nesu aptvėręs, mokiniai, kai atvažiuoja, laksto nuo mašinos prie mašinos, durelės tik pyška, vaikai fotografuojasi, šaukiasi vienas kitą, jų akys didžiulės! Tai ar ne smagu?!“ – kybartiečių viešnagę su džiaugsmu prisiminė K. Kubilius.
Turi istorinę vertę
„Kubilkiemis“ Marijampolėje gyvuoja antrus metus. Tačiau pati pradžia, kai dar nebuvo net minties apie kokias nors ekspozicijas, padaryta maždaug prieš ketvirtį amžiaus. Pasak K. Kubiliaus, jo asmeninė kolekcija prasidėjo nuo motociklų.
„Šitas buvo baisokas... Bet tas ir įdomu, kad nuperki baisuoklį, o paskui motociklą restauruoji, užvedi, matai, kad gali „įpūsti“ jam dvasią, ir darosi smagu! Kitas motociklas atkeliavo dėžėse. Daug dalių buvo, daug dėžių... Kokias tris savaites konstravome, taikėme, kur kas tinka, kol užvedėme. Ir ne kojele, o starteriu! Paskui pagauna azartas. Dabar Latvijoje esu radęs 1940 m. pagamintą labai retą motociklą TIZ AM 600, rytoj jau vyksiu jo žiūrėti“, – kelionės į Daugpilį išvakarėse kalbėjo K. Kubilius.
Motociklai, lengvieji automobiliai, netgi Kapsuko gaisrininkų autocisterna senovinės technikos entuziastui nėra tik statistiniai vienetai gausioje kolekcijoje. Kiekviena transporto priemonė technikos pasaulyje yra kažkuo ypatinga. Mat K. Kubilius linkęs kolekcionuoti automobilius ar motociklus, kurių pagaminta visai nedaug arba kurie turi kokią išskirtinę istoriją. Mat serijinės gamybos daiktai nėra nei itin įdomūs, nei istoriškai vertingi.
Vienas iš naujausių marijampoliečio pirkinių – belgiškas motociklas, pagamintas 1924 m. „Kubilkiemyje“ tai pati seniausia transporto priemonė. Stebina ne tik amžius. Pasak K. Kubiliaus, ir minėtas dešimtąją dešimtį skaičiuojantis motociklas, ir kitos restauruotos transporto priemonės yra techniškai tvarkingos, su kiekviena būtų galima pasivažinėti.
Restauratorių bėdos
Dauguma automobilių, motociklų praeivius tikrai priverstų stabtelėti iš netikėtumo. Pavyzdžiui, neįgaliesiems pritaikytas ir dabar jau itin retas motociklas „Simson“. Pasirodo, jei pasibaigia degalai, juo galima važiuoti kaip su drezina. Kitas automobilis įdomus tuo, kad posūkių signalus reikėjo rodyti... pro langą iškišta ranka.
Įspūdingas vienas iš naujausių Kęstučio ir jo bendraminčių padarytas darbas – antram gyvenimui prikeltas iš pažiūros lyg ir medinis moskvičius. „Tai yra pašto mašina. Galbūt ja išvežiodavo siuntas?.. Ją restauruoti buvo labai sunku, bet ko mūsų auksarankiai meistrai nepadaro?! Iš dviejų senų mašinų sukonstruoja vieną, reikia tik automobilį „donorą“ turėti, – pasakojo K. Kubilius. – Vakarietiškas, pavyzdžiui, vokiškas, mašinas restauruoti lengviau, nes yra katalogai, pagal juos gali viską atrinkti. O štai su vienetinėmis tarybinėmis – baisi bėda. Katalogą gauti – problema, muitinėje turi išaiškinti, kam jis tau reikalingas... Taigi retus senus automobilius ir įsigyti, ir restauruoti yra labai sunku. Kita vertus, čia ir yra gyvenimo druska...“
Pirmąsias transporto priemones K. Kubilius restauravo pats. Vyriškis puikiai žino, kiek tam reikia skirti laiko ir lėšų, kiek dirbti ir koks azartas apima, tad juokaudamas perspėja geriau šito nė nepradėti, o pats šmaikštauja: gerai, kad žmona nepaliko ir vaikai jau buvo užauginti.
Prabangos ženklai
Kas žino, galbūt kai kuriuose „Kubilkiemio“ automobiliuose galėjo būti priimami netgi politiniai sprendimai. Pavyzdžiui, šarvuotasis ZiM’as (GAZ-12), menantis Stalino laikus, esą pagamintas Kremliaus vadams vėžinti. Limuzinas – sovietinės prabangos viršūnė – didelis, juodas, įspūdingas, tačiau dėl jį lydinčių legendų – bauginantis... „Erdviame odiniame salone keleivių nekrato, sėdėti smagu, o vairuoti – nelabai. Mat automobilis sveria kone 5 tonas, o vairo, stabdžių stiprintuvų nėra, – apie išskirtinį savo pirkinį pasakojo K. Kubilius. – Dabar ruošiame „Čaiką“. Tokių buvo pagaminta tik tūkstantis. Prie jos dirbame treti metai... Ir vakarais, ir talkomis... Nusibosta, paliekame ir vėl dirbame...“
Kai kurie „Kubilkiemio“ eksponatai primena apie gyvenimo būdą visuotinio deficito laikais, kai žmonės daiktus įsigydavo ne naudoti, o kad juos tiesiog turėtų.
„Šitas motociklas „Vetka“ pagamintas Rusijoje 1959 m., o juo nuvažiuota tik 93 km. Tuo metu mainėsi pinigai, tai kaimo žmogus nusipirko motociklą, kad sutaupyti rubliai neprapultų, ir taip išlaikė jį iki dabar, – vieną iš daugelio istorijų pasakojo K. Kubilius. – Šita „Volga“ nuvažiavusi 1400 km, o jai jau 31 metai. Žmogus „pagal partijos liniją“ gavo paskyrą, prabangų automobilį nusipirko ir pasistatė garaže. Šitas žiguliukas – vienos marijampoliečių šeimos. Kai tėvas su sūnumi ateina į muziejų, sustoja prie jo, susikabina ir kažką kalbasi: gal apie tai, kaip į kokią kelionę važiavo, o gal prisimena, kada mašina buvo sugedusi, kaip sunkiai detalių ieškojo...“
Ateities kartoms
„Kubilkiemio“ savininkas muziejuje saugo ir šeimos relikviją – tėčio moskvičių. Nuotraukoje, darytoje maždaug prieš 60 metų, į tą patį automobilį rankute remiasi pats Kęstutis, jau ūgtelėjęs berniukas su pižama, šalia stovi senelis. Paklaustas apie dabartinius planus verslininkas K. Kubilius sako, kad labai rūpi baigti įrengti patalpas muziejui, norėtųsi surinkti vertingą kolekciją ir palikti ją ateities kartoms, galbūt padovanoti Marijampolės miestui.
Technikos entuziastai, ieškantys naujų patirčių, istorijos, sentimentų ir egzotikos, viso šito gali rasti kaimyninėje Marijampolėje. Verslininkas Kęstutis Kubilius, muziejaus „Kubilkiemis“ įkūrėjas ir savininkas, džiaugiasi galėdamas lankytojams parodyti daugybę retų transporto priemonių, įvardyti jų vietą automobilizmo istorijoje. |
„Ilgai dvejojau, ar geriau būtų ruošti muziejų, ar statyti bažnyčią. Pasišnekėjau su vienu garbingu kunigu, jis man patarė daryti muziejų“, – senokai išsklaidytas abejones prisiminė marijampolietis K. Kubilius.
Apsisprendęs dėl muziejaus senovinius automobilius, motociklus, įvairiausius namų apyvokos reikmenis, senovinius darbo įrankius ir tiesiog egzotiškus daiktus, pavyzdžiui, telefoną iš povandeninio laivo, verslininkas eksponuoja buvusios duonos kepyklos erdvėse Marijampolėje.
„Kubilkiemio“ ekspoziciją jau yra apžiūrėję šimtai ekskursantų. K. Kubilius yra asociacijos „Senų vežimų“ klubo narys, tai, žinoma, aprodė valdas savo bendraminčiams.
„Vasarą per savaitę būna koks šimtas lankytojų. Savo automobilių, motociklų nesu aptvėręs, mokiniai, kai atvažiuoja, laksto nuo mašinos prie mašinos, durelės tik pyška, vaikai fotografuojasi, šaukiasi vienas kitą, jų akys didžiulės! Tai ar ne smagu?!“ – kybartiečių viešnagę su džiaugsmu prisiminė K. Kubilius.
„Kubilkiemis“ Marijampolėje gyvuoja antrus metus. Tačiau pati pradžia, kai dar nebuvo net minties apie kokias nors ekspozicijas, padaryta maždaug prieš ketvirtį amžiaus. Pasak K. Kubiliaus, jo asmeninė kolekcija prasidėjo nuo motociklų.
„Šitas buvo baisokas... Bet tas ir įdomu, kad nuperki baisuoklį, o paskui motociklą restauruoji, užvedi, matai, kad gali „įpūsti“ jam dvasią, ir darosi smagu! Kitas motociklas atkeliavo dėžėse. Daug dalių buvo, daug dėžių... Kokias tris savaites konstravome, taikėme, kur kas tinka, kol užvedėme. Ir ne kojele, o starteriu! Paskui pagauna azartas. Dabar Latvijoje esu radęs 1940 m. pagamintą labai retą motociklą TIZ AM 600, rytoj jau vyksiu jo žiūrėti“, – kelionės į Daugpilį išvakarėse kalbėjo K. Kubilius.
Motociklai, lengvieji automobiliai, netgi Kapsuko gaisrininkų autocisterna senovinės technikos entuziastui nėra tik statistiniai vienetai gausioje kolekcijoje. Kiekviena transporto priemonė technikos pasaulyje yra kažkuo ypatinga. Mat K. Kubilius linkęs kolekcionuoti automobilius ar motociklus, kurių pagaminta visai nedaug arba kurie turi kokią išskirtinę istoriją. Mat serijinės gamybos daiktai nėra nei itin įdomūs, nei istoriškai vertingi.
Vienas iš naujausių marijampoliečio pirkinių – belgiškas motociklas, pagamintas 1924 m. „Kubilkiemyje“ tai pati seniausia transporto priemonė. Stebina ne tik amžius. Pasak K. Kubiliaus, ir minėtas dešimtąją dešimtį skaičiuojantis motociklas, ir kitos restauruotos transporto priemonės yra techniškai tvarkingos, su kiekviena būtų galima pasivažinėti.
Dauguma automobilių, motociklų praeivius tikrai priverstų stabtelėti iš netikėtumo. Pavyzdžiui, neįgaliesiems pritaikytas ir dabar jau itin retas motociklas „Simson“. Pasirodo, jei pasibaigia degalai, juo galima važiuoti kaip su drezina. Kitas automobilis įdomus tuo, kad posūkių signalus reikėjo rodyti... pro langą iškišta ranka.
Įspūdingas vienas iš naujausių Kęstučio ir jo bendraminčių padarytas darbas – antram gyvenimui prikeltas iš pažiūros lyg ir medinis moskvičius. „Tai yra pašto mašina. Galbūt ja išvežiodavo siuntas?.. Ją restauruoti buvo labai sunku, bet ko mūsų auksarankiai meistrai nepadaro?! Iš dviejų senų mašinų sukonstruoja vieną, reikia tik automobilį „donorą“ turėti, – pasakojo K. Kubilius. – Vakarietiškas, pavyzdžiui, vokiškas, mašinas restauruoti lengviau, nes yra katalogai, pagal juos gali viską atrinkti. O štai su vienetinėmis tarybinėmis – baisi bėda. Katalogą gauti – problema, muitinėje turi išaiškinti, kam jis tau reikalingas... Taigi retus senus automobilius ir įsigyti, ir restauruoti yra labai sunku. Kita vertus, čia ir yra gyvenimo druska...“
Pirmąsias transporto priemones K. Kubilius restauravo pats. Vyriškis puikiai žino, kiek tam reikia skirti laiko ir lėšų, kiek dirbti ir koks azartas apima, tad juokaudamas perspėja geriau šito nė nepradėti, o pats šmaikštauja: gerai, kad žmona nepaliko ir vaikai jau buvo užauginti.
Kas žino, galbūt kai kuriuose „Kubilkiemio“ automobiliuose galėjo būti priimami netgi politiniai sprendimai. Pavyzdžiui, šarvuotasis ZiM’as (GAZ-12), menantis Stalino laikus, esą pagamintas Kremliaus vadams vėžinti. Limuzinas – sovietinės prabangos viršūnė – didelis, juodas, įspūdingas, tačiau dėl jį lydinčių legendų – bauginantis... „Erdviame odiniame salone keleivių nekrato, sėdėti smagu, o vairuoti – nelabai. Mat automobilis sveria kone 5 tonas, o vairo, stabdžių stiprintuvų nėra, – apie išskirtinį savo pirkinį pasakojo K. Kubilius. – Dabar ruošiame „Čaiką“. Tokių buvo pagaminta tik tūkstantis. Prie jos dirbame treti metai... Ir vakarais, ir talkomis... Nusibosta, paliekame ir vėl dirbame...“
Kai kurie „Kubilkiemio“ eksponatai primena apie gyvenimo būdą visuotinio deficito laikais, kai žmonės daiktus įsigydavo ne naudoti, o kad juos tiesiog turėtų.
„Šitas motociklas „Vetka“ pagamintas Rusijoje 1959 m., o juo nuvažiuota tik 93 km. Tuo metu mainėsi pinigai, tai kaimo žmogus nusipirko motociklą, kad sutaupyti rubliai neprapultų, ir taip išlaikė jį iki dabar, – vieną iš daugelio istorijų pasakojo K. Kubilius. – Šita „Volga“ nuvažiavusi 1400 km, o jai jau 31 metai. Žmogus „pagal partijos liniją“ gavo paskyrą, prabangų automobilį nusipirko ir pasistatė garaže. Šitas žiguliukas – vienos marijampoliečių šeimos. Kai tėvas su sūnumi ateina į muziejų, sustoja prie jo, susikabina ir kažką kalbasi: gal apie tai, kaip į kokią kelionę važiavo, o gal prisimena, kada mašina buvo sugedusi, kaip sunkiai detalių ieškojo...“
„Kubilkiemio“ savininkas muziejuje saugo ir šeimos relikviją – tėčio moskvičių. Nuotraukoje, darytoje maždaug prieš 60 metų, į tą patį automobilį rankute remiasi pats Kęstutis, jau ūgtelėjęs berniukas su pižama, šalia stovi senelis. Paklaustas apie dabartinius planus verslininkas K. Kubilius sako, kad labai rūpi baigti įrengti patalpas muziejui, norėtųsi surinkti vertingą kolekciją ir palikti ją ateities kartoms, galbūt padovanoti Marijampolės miestui.
Galerija: „Kubilkiemis“
Publikuota: 2017-02-08 16:30:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|