|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Atvira ugnis visuomet yra pavojinga.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Priešgaisrinio gelbėjimo departamento statistika rodo, kad kasmet apie dešimtadalis gaisrų kyla dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių, jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ir gedimų.
Nors kamine degančių suodžių patys ugniagesiai gaisru dar nelaiko, bet vadina jį vienu žingsniu iki rimtos nelaimės.
Vyksta kaip į gaisrą
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) duomenimis, pernai iš rajono gyventojų gauta 14 iškvietimų dėl suodžių degimo dūmtraukiuose. Šiemet vos per pirmas tris sausio savaites jau sulaukta pusės tiek, t. y. septynių tokių pranešimų.
Priešgaisrinės pajėgos į šiuos iškvietimus reaguoja kaip į pastato gaisrą, nes ugnis dūmtraukyje visuomet gali išplisti, patekti į degias konstrukcijas, o tada siųsti papildomas pajėgas jau gali būti per vėlu. Todėl iškart siunčiama keletas automobilių ir tik apžiūrėjus, įsitikinus, kad tikrai nėra realios grėsmės, autocisternos atšaukiamos ir išsiunčiamos atgal. Paprastai prie pastato lieka viena ugniagesių komanda – ji stebi situaciją, kol ugnis išdega iki galo, ir išvažiuoja tik įsitikinusi žmonių ir statinių saugumu.
Anot ugniagesių, užsidegusių dūmtraukių būna tiek kaimuose, tiek miestuose, ir nebūtinai senuose ar varginguose pastatuose.
Būtina kviesti ugniagesius
Intensyviai degant suodžiams, temperatūra kamine pasiekia maždaug 1000–1200 °C.
– Jeigu dūmtraukis ar įdėklas yra nekokybiškas, jis gali deformuotis, sutrūkti, o tada didelė tikimybė, jog liepsna išplis į kitas pastato konstrukcijas bei sukels tikrą gaisrą, – kalbėjo VPGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininkas Saulius Bakša. – Net ir išdegus suodžiams dūmtraukį būtina nuodugniai patikrinti, nes tikimybė, kad deformavosi metalas, yra labai didelė, tad gali tekti pakeisti įdėklą. Be to, po tokių gaisrų sutrumpėja dūmtraukio eksploatacijos laikas, nes pažeistas metalas gali pradėti rūdyti.
Jei jau kamine įsiliepsnojo ugnis, jokiu būdu negalima pilti vandens, nes esant ypatingai aukštai temperatūrai vanduo akimirksniu išgaruoja dūmtraukio viduje. Taigi staigiai padidėja tūris ir kaminas plyšta, o liepsna išplinta aplinkui.
Pirmiausia, ką reikia būtinai padaryti – tai iškart kviesti ugniagesius, o tuo metu patiems per kamino apačioje esančią angą semti krintančias žarijas ir taip mažinti temperatūrą dūmtraukyje.
Tai pat būtina nedelsiant pašalinti šalia krosnies ir kamino esančias degias medžiagas. pats patikimiausias ir efektyviausias metodas, garantuojantis, kad suodžiai kamine neužsidegs, yra reguliarus mechaninis dūmtraukio valymas.
Lemia įvairūs veiksniai
Kaip sparčiai dūmtraukis apsineš suodžiais, lemia labai daug veiksnių – jo diametras, aukštis, medžiagos, iš kurių pagamintas dūmtraukis, kokį šildymo įrenginį eksploatuojame – kieto kuro katilą, židinį ar židinį-krosnį, kokį kurą kūrename ir kt.
– Žmonės dažnai naudoja nekokybišką kurą, pavyzdžiui, drėgną medieną. Taip pat kūrenant įrenginius nesilaikoma gamintojų rekomendacijų, o kartais jų ir visai nėra, nes pastatytas savadarbis katilas. Kūrenant netinkamai, nežinant, kaip tai reikia daryti, kaminuose kaupiasi kondensatas. Tad rekomenduotina įsigijus naują įrenginį atidžiau paskaityti instrukcijas, pasitarti su specialistais, pažiūrėti, kodėl, liaudiškai kalbant, dūmtraukis netraukia, – aiškino V. Bakša.
Anot jo, kartais į krosnies ar kamino keitimą, įdėklo įrengimą žmonės pažiūri per mažai atsakingai. Dūmų traukos gali nebūti, jei kūrenimo įrenginys blogai sumontuotas, jei nepaisyta prietaiso techninių reikalavimų, keliamų įrengiamam dūmtraukiui, kai prastas sandarumas, neatitinka angos skersmuo ar per ilga alkūnė, dėl ko joje kaupiasi suodžiai, neteisingai atliktas dūmtraukio užbaigimas virš stogo ir t.t.
Kas trys mėnesiai
Kaminams valyti parduotuvėse galima įsigyti specialių cheminių priemonių, liaudyje dar žinomas patarimas deginti džiovintas bulvių lupenas.
Vis dėlto pats patikimiausias ir efektyviausias metodas, garantuojantis, kad suodžiai kamine neužsidegs, yra reguliarus mechaninis dūmtraukio valymas.
– Priešgaisrinėse taisyklėse numatyta, kad dūmtraukius kūrenimo sezono metu reikia valyti kas tris mėnesius, nors kai kurie įdėklų gamintojai ar ekspertai rekomenduoja valyti ir dar dažniau. Žinoma, reikėtų remtis ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kiek dažnai katilas yra kūrenamas. Žmogui visai nesunku pačiam įsitikinti, ar kaminas jau apsinešęs suodžiais: tereikia dienos metu su veidrodėliu pažiūrėti pro kamino išvalymo angą į dangų. Jei jis apsinešęs, tai tikrai pamatysite. Taip pat būtina periodiškai patikrinti išorines konstrukcijas, o aptikus menkiausią pažeidimą, įtrūkimą būtina įrenginį sutvarkyti, – aiškino specialistas.
Žada bausti
Užsidegus suodžiams dūmtraukyje pareigūnai turi teisę pastato savininką bausti už priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą.
– Kol kas tą daryti vengiame, žmones tiesiog įspėjame. Ir jie patys, jau patyrę tokį išgąstį, kitą kartą greičiausiai elgsis atsargiau ir kaminus be raginimų išsivalys dažniau. Tačiau jei vidury žiemos jau turime tiek daug dūmtraukių gaisrų, tai yra tikimybė, jog į sezono pabaigą jų tik daugės. Kaip minėta, į iškvietimą reaguojama kaip į gaisrą, paprastai išvyksta trys automobiliai, eikvojamas kuras. Tad gali būti, jog nebebūsime tokie atlaidūs ir pareikalausime mokėti baudas. Juk visi tokie gaisrai yra tik žmonių aplaidumo rezultatas. Jei pastato savininkas neturi lėšų samdyti kaminkrėčius, dūmtraukį gali išsivalyti ir pats – tam didelių įgūdžių ir išlaidų tikrai nereikia, – kalbėjo VPPP viršininkas.
Priešgaisrinio gelbėjimo departamento statistika rodo, kad kasmet apie dešimtadalis gaisrų kyla dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių, jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ir gedimų. |
Nors kamine degančių suodžių patys ugniagesiai gaisru dar nelaiko, bet vadina jį vienu žingsniu iki rimtos nelaimės.
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) duomenimis, pernai iš rajono gyventojų gauta 14 iškvietimų dėl suodžių degimo dūmtraukiuose. Šiemet vos per pirmas tris sausio savaites jau sulaukta pusės tiek, t. y. septynių tokių pranešimų.
Priešgaisrinės pajėgos į šiuos iškvietimus reaguoja kaip į pastato gaisrą, nes ugnis dūmtraukyje visuomet gali išplisti, patekti į degias konstrukcijas, o tada siųsti papildomas pajėgas jau gali būti per vėlu. Todėl iškart siunčiama keletas automobilių ir tik apžiūrėjus, įsitikinus, kad tikrai nėra realios grėsmės, autocisternos atšaukiamos ir išsiunčiamos atgal. Paprastai prie pastato lieka viena ugniagesių komanda – ji stebi situaciją, kol ugnis išdega iki galo, ir išvažiuoja tik įsitikinusi žmonių ir statinių saugumu.
Anot ugniagesių, užsidegusių dūmtraukių būna tiek kaimuose, tiek miestuose, ir nebūtinai senuose ar varginguose pastatuose.
Intensyviai degant suodžiams, temperatūra kamine pasiekia maždaug 1000–1200 °C.
– Jeigu dūmtraukis ar įdėklas yra nekokybiškas, jis gali deformuotis, sutrūkti, o tada didelė tikimybė, jog liepsna išplis į kitas pastato konstrukcijas bei sukels tikrą gaisrą, – kalbėjo VPGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininkas Saulius Bakša. – Net ir išdegus suodžiams dūmtraukį būtina nuodugniai patikrinti, nes tikimybė, kad deformavosi metalas, yra labai didelė, tad gali tekti pakeisti įdėklą. Be to, po tokių gaisrų sutrumpėja dūmtraukio eksploatacijos laikas, nes pažeistas metalas gali pradėti rūdyti.
Jei jau kamine įsiliepsnojo ugnis, jokiu būdu negalima pilti vandens, nes esant ypatingai aukštai temperatūrai vanduo akimirksniu išgaruoja dūmtraukio viduje. Taigi staigiai padidėja tūris ir kaminas plyšta, o liepsna išplinta aplinkui.
Pirmiausia, ką reikia būtinai padaryti – tai iškart kviesti ugniagesius, o tuo metu patiems per kamino apačioje esančią angą semti krintančias žarijas ir taip mažinti temperatūrą dūmtraukyje.
Tai pat būtina nedelsiant pašalinti šalia krosnies ir kamino esančias degias medžiagas.
pats patikimiausias ir efektyviausias metodas, garantuojantis, kad suodžiai kamine neužsidegs, yra reguliarus mechaninis dūmtraukio valymas.
Kaip sparčiai dūmtraukis apsineš suodžiais, lemia labai daug veiksnių – jo diametras, aukštis, medžiagos, iš kurių pagamintas dūmtraukis, kokį šildymo įrenginį eksploatuojame – kieto kuro katilą, židinį ar židinį-krosnį, kokį kurą kūrename ir kt.
– Žmonės dažnai naudoja nekokybišką kurą, pavyzdžiui, drėgną medieną. Taip pat kūrenant įrenginius nesilaikoma gamintojų rekomendacijų, o kartais jų ir visai nėra, nes pastatytas savadarbis katilas. Kūrenant netinkamai, nežinant, kaip tai reikia daryti, kaminuose kaupiasi kondensatas. Tad rekomenduotina įsigijus naują įrenginį atidžiau paskaityti instrukcijas, pasitarti su specialistais, pažiūrėti, kodėl, liaudiškai kalbant, dūmtraukis netraukia, – aiškino V. Bakša.
Anot jo, kartais į krosnies ar kamino keitimą, įdėklo įrengimą žmonės pažiūri per mažai atsakingai. Dūmų traukos gali nebūti, jei kūrenimo įrenginys blogai sumontuotas, jei nepaisyta prietaiso techninių reikalavimų, keliamų įrengiamam dūmtraukiui, kai prastas sandarumas, neatitinka angos skersmuo ar per ilga alkūnė, dėl ko joje kaupiasi suodžiai, neteisingai atliktas dūmtraukio užbaigimas virš stogo ir t.t.
Kaminams valyti parduotuvėse galima įsigyti specialių cheminių priemonių, liaudyje dar žinomas patarimas deginti džiovintas bulvių lupenas.
Vis dėlto pats patikimiausias ir efektyviausias metodas, garantuojantis, kad suodžiai kamine neužsidegs, yra reguliarus mechaninis dūmtraukio valymas.
– Priešgaisrinėse taisyklėse numatyta, kad dūmtraukius kūrenimo sezono metu reikia valyti kas tris mėnesius, nors kai kurie įdėklų gamintojai ar ekspertai rekomenduoja valyti ir dar dažniau. Žinoma, reikėtų remtis ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kiek dažnai katilas yra kūrenamas. Žmogui visai nesunku pačiam įsitikinti, ar kaminas jau apsinešęs suodžiais: tereikia dienos metu su veidrodėliu pažiūrėti pro kamino išvalymo angą į dangų. Jei jis apsinešęs, tai tikrai pamatysite. Taip pat būtina periodiškai patikrinti išorines konstrukcijas, o aptikus menkiausią pažeidimą, įtrūkimą būtina įrenginį sutvarkyti, – aiškino specialistas.
Užsidegus suodžiams dūmtraukyje pareigūnai turi teisę pastato savininką bausti už priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą.
– Kol kas tą daryti vengiame, žmones tiesiog įspėjame. Ir jie patys, jau patyrę tokį išgąstį, kitą kartą greičiausiai elgsis atsargiau ir kaminus be raginimų išsivalys dažniau. Tačiau jei vidury žiemos jau turime tiek daug dūmtraukių gaisrų, tai yra tikimybė, jog į sezono pabaigą jų tik daugės. Kaip minėta, į iškvietimą reaguojama kaip į gaisrą, paprastai išvyksta trys automobiliai, eikvojamas kuras. Tad gali būti, jog nebebūsime tokie atlaidūs ir pareikalausime mokėti baudas. Juk visi tokie gaisrai yra tik žmonių aplaidumo rezultatas. Jei pastato savininkas neturi lėšų samdyti kaminkrėčius, dūmtraukį gali išsivalyti ir pats – tam didelių įgūdžių ir išlaidų tikrai nereikia, – kalbėjo VPPP viršininkas.
Publikuota: 2017-01-30 08:44:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|