Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Krepšinio turnyras 2016

---

Audriui, Giedriui, Vaidui, Artūrui ir Mantui Miliauskams krepšinis – neatsiejama gyvenimo dalis. Šiuo pomėgiu juos užkrėtė tėtis Valdas. Šiemet broliai pagaliau įgyvendino tai, ką seniai planavo – Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybėse „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti jie susibūrė į vieną „Gražiškių“ komandą.

Svarbiausia – teigiamas pavyzdys

Tai ko gero pirmas kartas šiemet šešiasdešimtmetį mininčių pirmenybių istorijoje, kai vienoje ekipoje žaidžia net penki broliai. Jie tikino jaučiantys vienas kitą aikštėje geriau nei bet kas kitas, todėl tarpusavio supratimas padeda siekti geresnių komandos rezultatų. Tiesa, šiais metais visi vienu metu į aikštę jie vargu ar išbėgs. Audriui neseniai išoperavo kelį, o Vaidas šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Vis dėlto broliai neabejoja, kad kitais metais vienu metu rungtyniauti aikštelėje jiems jau niekas nesutrukdys.

Visi broliai Miliauskai gimė ir augo Krijobalių kaime. Dabar ši teritorija priklauso Kalvarijos savivaldybei, tačiau dar neseniai ji buvo priskiriama Vilkaviškio rajonui.

„Krijobaliuose stovi trys namai. Pusę kaimo gyventojų sudaro mūsų šeima“, – juokavo Audrius Miliauskas.

Augdami broliai turėjo daug vietos sportuoti. Kai vyriausieji sūnūs, ateinantį pavasarį trisdešimtąjį gimtadienį švęsiantis Audrius ir metais jaunesnis Giedrius, dar nelabai mokėjo kalbėti, jų tėtis sukalė krepšinio lentą – iš geležies suvirino lanką ir prikalė prie medžio. Taip tarsi buvo duota pradžia tam, be ko broliai šiandien neįsivaizduoja savo gyvenimo – krepšiniui. Vėliau šalia namų buvo įrengta futbolo aikštė, skersinis. Sportas niekada nebuvo svetimas ir vaikinų tėčiui Valdui. Jis užsiiminėjo lengvąja atletika, žaidė krepšinį, rankinį. Savo pavyzdžiu visada stengėsi užkrėsti ir sūnus.

Su žmona Gitana du vaikus, Domą ir Ievutę, auginantis Audrius pabrėžė, jog yra itin svarbu rodyti jiems teigiamą pavyzdį, nes vaikai mėgsta kopijuoti tėvus. Abi vyriškio atžalos, kaip ir jų tėtis, mielai ima kamuolį į rankas, bando pataikyti į jų ūgiui pritaikytą krepšį.

„Jie yra molis, iš kurio galime nulipdyti tai, ką norime. Iš visų jėgų turime stengtis rodyti teigiamą pavyzdį, kad vaikai užaugtų dorais piliečiais, o su sveikais pomėgiais jiems gyvenime sunkumų neturėtų kilti“, – sakė vyriausiasis brolis.

Būtent taip elgėsi ir vaikinų tėtis Valdas. Jis ne tik skatino juos sportuoti, bet ir mokė nesibodėti sunkaus darbo. Nors jaunimui pramogoms laiko ir nestigdavo, tačiau jie visuomet žinojo, kad turi tėvams padėti ūkyje. O čia veiklos niekada netrūko – nuo seno Miliauskai laiko daugiau nei trisdešimt karvių.

Nemokėdavo pralaimėti

Šiuo metu Audrius Sūdavos pagrindinėje mokykloje dirba savo mėgstamą matematikos mokytojo darbą. Giedrius su žmona Sigita augina sūnų Roką, dirba vadybininku. 25 metų Vaidas šiuo metu laikinai išvykęs į Norvegiją, o keturiais metais jaunesnis Artūras Vilniaus kolegijoje kremta telekomunikacijų studijas. Vienintelis su tėvais gyvenantis sūnus – dvylikametis Mantas. Jis lanko tą pačią Gražiškių gimnaziją, kurią baigė ir jo broliai, Vilkaviškio rajono sporto mokykloje lanko krepšinio treniruotes. Visi tikisi, kad Mantas išaugs geru krepšininku, nes jau dabar tarp savo bendraamžių jis išsiskiria ypatingomis lyderio savybėmis.

„Jis iš mūsų visų yra sunkiausio charakterio. Mantas niekur nemoka pralaimėti – nesvarbu, ar žaistų šaškėmis, ar krepšinį. Svarbiausia po pralaimėjimų jo neerzinti, nes tada gali būti riesta“, – juokėsi Audrius.

„Krijobaliuose stovi trys namai. Pusę kaimo gyventojų sudaro mūsų šeima“, – juokavo Audrius Miliauskas.

Visus brolius vienija ne tik krepšinis. Jie taip pat mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, užsiiminėti kitomis sporto šakomis. Vis dėlto krepšinis jiems visiems yra pirmoje vietoje. Vaikystėje dažniausiai vienas prieš vieną žaisdavo Audrius su Giedriumi, vėliau, paaugus Vaidui ir Artūrui, jie rungdavosi 2 prieš 2. Su tėčiu broliai dažnai sužaisdavo ir vadinamąjį „Minusą“. Tėtis pasižymėjo itin taikliais metimais, tad s sūnums neretai tekdavo pripažinti pralaimėjimą. Taikliais metimais išsiskiria ir visi penki broliai. Audrius dalija gerus perdavimus komandos draugams, Giedrius pasižymi puikia gynyba ir kova dėl atšokusių kamuolių, yra labai ištvermingas. Greitas ir ištvermingas yra ir Vaidas, o jaunėlis Mantas – driblingo virtuozas, mokantis itin gerai prasiveržti link krepšio.

„Vaikystėje rengdavome ir Krijobalių kaimo turnyrus, pralaimėtojai darydavo taurę nugalėtojams. Organizuodavome ir tritaškių metimų konkursus. Tiesa, visa tai be pykčių neapsieidavo, nes pralaimėti nenorėdavome nė vienas. Dabar tai prisiminti – itin smagu“, – juokėsi pašnekovas.

Dar viena aistra – tenisas

Be krepšinio vyriausieji broliai Audrius ir Giedrius tiesiog dievina tenisą. Juo abu susidomėjo studijuodami Vilniuje. Ši sporto šaka juos taip pakerėjo, kad žaisdavo nuo ryto iki vakaro kol tamsa arba lietus juos išvarydavo iš kortų.

„Tenisas padėjo susirasti ir gerų bičiulių. Sportas – ne vien tik sportas, bet ir draugai, naudingos pažintys, malonus bendravimas. Visuomet visus raginu sportuoti, nes tai padeda atsitraukti nuo kitų, ne visai tinkamų veiklų“, – kalbėjo A. Miliauskas.

Tenisas Audrių ir Giedrių sužavėjo tuo, kad tai – asmeninis sportas, kuris yra be galo dinamiškas, o rezultatai jau nepriklauso nuo kitų.

„Čia negali kaltinti komandos draugo ar sportbačių. Koks bus tavo lygis – toks bus ir žaidimas. Tobulėjant pačiam, šis sportas vis labiau įtraukia. Labai smagu taisyklingai ir stipriai smūgiuoti kamuoliuką, padaryti vadinamąjį „winnerį“ ar laimėti gražų tašką“, – vardijo Audrius.

Abu su Giedriumi jie dažnai dalyvauja mėgėjiškuose teniso turnyruose, vykstančiuose Marijampolėje, Kaune ar Vilniuje, turi neblogų pasiekimų.

Kuriozai užsienyje

Iš visų brolių bene labiausiai išskirtinis savo pomėgiais – Audrius. Jis taip pat labai mėgsta keliauti.

„Labiausiai iš aplankytų miestų patiko Barselona. Ten yra visko, ko tik nori. Šalia jūra, šilta. Ypač nustebino Pietų Korėjos sostinė Seulas. Ten buvo sunku. Šiame mieste niekas nekalba angliškai. Pamenu atsisėdęs į taksi bandžiau rodyti užrašytą adresą, tačiau vietiniai mūsų raidžių nesupranta, tik hieroglifus. Gatvėje teko ieškoti žmogaus, kuris suprastų angliškai ir paaiškintų taksistui, kur man reikia nuvažiuoti. Korėjiečių ir kultūra, ir maistas visiškai kiti. Tai tarsi atskiras pasaulis, nors labai įdomus“, – šypsojosi pašnekovas.

Jis prisiminė ir daugiau kuriozų, nutikusių toje šalyje. Kartą netyčia įžengus su batais į butą toliau negu galima, šeimininkė griebė rankšluostį ir pradėjo valyti paliktas pėdas. Anot Audriaus, tokie europiečių ir korėjiečių tarpusavio nesusipratimai – itin dažni.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---