„Santaka“ / Kraštietės kelias – kurti kiną / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Meno vadybą studijuojanti Laura Ūsaitė gyvena ne tik studijų, bet ir filmų gamybos reikalais.

Agnės ŠLIVINSKAITĖS nuotr.


Kraštietės kelias – kurti kiną

Renata VITKAUSKIENĖ


Žiūrovai, atidžiai sekantys lietuviško kino naujienas, jau galbūt spėjo pamatyti, o visi kiti tiesiog šiandien dar gali susiruošti į komediją „12 kėdžių“. Šitas filmas nors kiek apie jo kūrybinę „virtuvę“ žinančius vilkaviškiečius intriguoja ne tik nauja klasikos interpretacija. Nuotykių komedijos kūrybinėje grupėje dirbo mūsų kraštietė Laura Ūsaitė.



Širdis priklauso Vilniui ir kinui

Paskutinės praeitų metų dienos L. Ūsaitei buvo itin įtemptos, mat pačiose didžiųjų žiemos švenčių išvakarėse laukė filmo „12 kėdžių“ pristatymas sostinės ir kitų Lietuvos miestų publikai. Po premjerinių seansų Laura džiugiai tvirtino, kad tai buvo vienos gražiausių metų akimirkų.

Dabar kinas yra tapęs didele dalimi merginos gyvenimo. Tai – ir būsima profesija, ir jau dirbamas darbas, ir gyvenimo būdas. L. Ūsaitė yra meno vadybos programos ketvirtakursė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), kelerius metus dirba filmų gamybos kompanijoje.

Tiesa, į LMTA merginos žvilgsnis nukrypo ne iš karto. Prieš kelerius metus baigusi Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją Laura aiškiai jautė, kad jos širdis priklauso Vilniui. Dėl profesijos pasirinkimo tokio tikrumo tada dar nebuvo. „Kaip ir dauguma jaunų žmonių, nežinojau, kokią specialybę rinktis. Mokykloje su draugais mėgome organizuoti renginius, šventes. Šio kelio ir siekiau. Tad po įvairių bandymų kituose universitetuose savo vietą atradau LMTA, meno vadybos programoje“, – pasakojo Laura. Įstojusi į akademiją mergina sakė, kad norėjo pasiimti iš mokymo įstaigos viską, ką ji gali duoti, ir net daugiau.


Po pirmųjų studijų metų ji dalyvavo studentų mokymuose ir ten pelnė geriausios prodiuserės apdovanojimą. Kūrybinėse dirbtuvėse „Vasaros media studija“ dešimt tarptautinių komandų, sudarytų iš skirtingų kino specialybių studentų, padedami geriausių kino industrijos profesionalų, dvi savaites vystė dokumentinių ar eksperimentinių filmų idėjas: naudodami moderniausią vaizdo, garso ir montažo techniką kūrė trumpametražius filmus visame Klaipėdos regione. „Buvau vienos iš šių komandų prodiuserė. Faktas, kad tapau viena iš „Vasaros media studija 2014“ laureatų man, ką tik baigusiai pirmąjį kursą, buvo didžiulis laimėjimas“, – sėkmingą profesinio kelio pradžią prisiminė Laura.

Nuo studijų pradžios L. Ūsaitė praktikavosi kino, teatro srityse, savanoriavo tokio pobūdžio stovyklose, retkarčiais darbuojasi kuriant reklamas.

Nejučiomis kinas tapo didele dalimi mano gyvenimo.


Koordinuoja filmų gamybą

Studijuojanti mergina tuo pačiu metu dirba filmų gamybos kompanijoje VšĮ „Film Jam“. Kolektyvą, kurio narė ji yra jau 3 metus, Laura įvardija kaip šeimą, kuri sutartinai imasi sudėtingų projektų. Jos pačios pareigos kiekviename projekte yra vis kitokios. L. Ūsaitė pabrėžė, kad filmas – pati brangiausia meno forma, o jo gamyba yra ilgas ir sudėtingas procesas. Jis užtrunka kelerius metus. Rašomas scenarijus, renkamas biudžetas, komandos nariai, o tada jau ruošiamasi filmavimui. Pavyzdžiui, „12 kėdžių“ idėja ir scenarijus Algio Ramanausko ir Justo Mamontovo buvo brandinami net porą metų.


„Kaip gamybos koordinatorė dalyvauju įvairiose kūrimo stadijose. Kine yra labai stiprus pareigų pasiskirstymas. Mes, kaip gamybos departamentas, turime užtikrinti, kad visi procesai – informacijos transliavimas, filmavimo darbai – vyktų sklandžiai“, – sakė mergina.

Darbuodamasi kuriant ne tik šią komercinę juostą, bet ir įvairaus žanro kino filmus Laura turėjo atlikti pačių įvairiausių darbinių užduočių: ieškoti partnerių, rūpintis komanda, užtikrinti efektyvų gamybos procesą, komfortą ir saugumą. Taip pat reikia rūpintis, kad sukurtas filmas būtų sėkmingai išplatintas Lietuvos žiūrovams, būtina išmanyti daug teisinių dalykų.



Ir dokumentika, ir komercinis kinas

VšĮ „Film Jam“, jos darbuotojos L. Ūsaitės, kitų prie filmo gamybos dirbusių žmonių (iš viso jų buvo apie 45) pats naujausias produktas – komedija „12 kėdžių“. Jos režisierius A. Ramanauskas Ilfo ir Petrovo romaną „12 kėdžių“ interpretavo naujai ir laisvai. Lietuviškoji filmo versija sukurta remiantis literatūros kūrinio motyvais, bet yra ir daug kūrėjų interpretacijos, padarytas netgi naujas teksto vertimas. Du skirtingų laikotarpių personažai – šiuolaikinis vaikinas Benderis (akt. Mantas Stonkus) ir sovietinės epochos atstovas Kysa (akt. Julius Žalakevičius) leidžiasi į nesusipratimų bei pavojų kupiną lobių paiešką nuo pajūrio iki Vilniaus ir atgal. Mačiusieji sako, kad šioje nuotykių komedijoje tarsi įvyksta dviejų Lietuvų akistata. Beje, lietuviškojoje „12 kėdžių“ versijoje briliantai vis dėlto bus rasti.


Darbas kuriant šį komercinio pobūdžio filmą – tik viena iš L. Ūsaitės patirčių. „VšĮ „Film Jam“ kuriame lietuviškus dokumentinius ir vaidybinius filmus. Galėčiau paminėti tokias kino juostas, kaip „Nepatyręs“ ar šiuo metu filmuojamą „Izaoką“, kurį finansuoja Lietuvos kino centras. Dirbau filmuojant režisieriaus Aleksandro Matonio dokumentinį filmą „1945. Kalniškės – lūžio taškas“. LMTA esame skatinami kurti filmus su kitais studentais, bendradarbiauti su jais kaip su vaizdo režisieriais ir operatoriais“, – sako Laura. Jos ir kolegų sukurtas studentiškas filmas „Sigis“ paskutinį sausio savaitgalį bus rodomas Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje.



Publikuota: 2017-01-09 09:28:46

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai