„Santaka“ / Vida Janulaitienė: rungtynės mums būdavo tarsi šventė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-01-04 17:15

Dalinkitės:  


Krepšinis Vidai Janulaitienei – neatsiejama gyvenimo dalis.

Autoriaus nuotr.


Vida Janulaitienė: rungtynės mums būdavo tarsi šventė

Andrius GRYGELAITIS


„Varžovės atakuoja netaikliai, kamuolį sugriebusi Vida Vaičaitytė skuodžia per visą aikštelę ir aplenkusi visas priešininkes pelno dar du taškus. „Rajkoopsąjunga“ švenčia eilinę pergalę“, – maždaug taip atrodė dauguma moterų rungtynių, kuriose kovojo bene geriausia visų laikų mūsų rajono krepšininkė Vida Vaičaitytė-Janulaitienė.



Į treniruotes – pėsčiomis

Daugiau nei 20 metų rajono sporto salių lankų tvirtumą bandžiusi V. Janulaitienė pati sunkiai gali suskaičiuoti, kiek kartų jos atstovaujamoms komandoms pavyko laimėti dabartines Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybes „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti. Dauguma seniau pirmenybėse dalyvavusių sportininkų vienareikšmiškai ją įvardija kaip geriausią visų laikų mūsų rajono krepšininkę.

Pati Vida sportuoti pradėjo penktoje klasėje. Tuomet ją į krepšinio treniruotes pakvietė Pilviškiuose dirbusi ir ne vieną garsų rajono sportininką išugdžiusi Vincė Kirvelaitytė. Dar po poros metų į Pilviškius atvyko jaunas krepšinio specialistas Jonas Meškauskas, kuris ir perėmė vadovavimą mergaičių komandai.

„Su juo mes užaugome, sutvirtėjome, įgijome daug vertingos patirties. Kartu su kai kuriomis kitomis Pilviškiuose sportuojančiomis merginomis vėliau patekome ir į jo vadovaujamą rajono moksleivių rinktinę, pradėjome žaisti tuometiniame „Pergalės“ laikraščio turnyre“, – prisiminė V. Janulaitienė.


Moteris pasakojo, kad į keturis kartus per savaitę Pilviškiuose vykusias treniruotes iš gretimo Baltrušių kaimo ji kaskart eidavo pėsčiomis. Tuo metu visiškai nerūpėdavo, ar lauke lyja, ar sninga.

„Niekada nebuvo kilę minčių praleisti treniruotes. Didžiausia bausmė būdavo tada, jei ką nors prasikalsdavau ir tėtis grasindavo uždrausti žaisti krepšinį. Dabar vaikus į treniruotes tėvai vežioja, o seniau tiek į jas, tiek iš jų keliaudavome pėsčiomis, nesvarbu, kokius atstumus tekdavo įveikti. Tik žiemą gyvendavau Pilviškiuose, kad nereikėtų po sniego kalnus braidyti“, – pasakojo pašnekovė.



Stipriausios – vienoje komandoje

Tuometiniame „Pergalės“ laikraščio taurės turnyre V. Janulaitienė pradėjo žaisti maždaug 1976 m., dar besimokydama Pilviškiuose ir atstovaudama šio miestelio komandai. Vėliau Albinas Noreika ją pakvietė prisijungti prie jo vadovaujamos „Rajkoopsąjungos“ komandos, kurioje tuo metu buvo surinktos kone visos geriausios rajono sportininkės. Ši ekipa ilgus metus rajono krepšinio padangėje neturėjo sau lygių. Prisijungusi prie komandos V. Janulaitienė iš karto tapo jos lydere, geriausia žaidėja. Tiesa, pati sportininkė kuklinosi ir tvirtino, kad ir be jos buvo labai gerų krepšininkių. Tarp tokių ji minėjo Daivą Dzinkevičiūtę-Bernotienę, Laimą Balkytę-Janušaitienę, Zitą Lankaitę, Dalę Kareivienę, keletą kitų.


„Prisimenu, jog turnyro laukdavome kaip šventės. Žaisti būdavo nepaprastai smagu, mus palaikydavo pilnutėlė žiūrovų Salomėjos Nėries mokyklos sporto salė. Norintys pamatyti rungtynes vos tilpdavo“, – su nostalgija senus laikus prisiminė moteris.

Iširus „Rajkoopsąjungai“ V. Janulaitienė perėjo į „Policijos“ komandą, o paskutinį kartą ji pati žaidė 2000 m. ir su „Aušros“ mokyklos ekipa finale kiek netikėtai įveikė tuo metu itin stiprią Salomėjos Nėries mokyklos komandą.

„Tada varžovių ekipai atstovavo tokios stiprios žaidėjos kaip Eglė Krukauskaitė-Kaminskienė, jos sesuo Jūratė Krukauskaitė-Aušrotienė, Rasa Akucevičiūtė, Laura Matulaitytė. Berods, po tų metų moterys pirmenybėse daugiau nebesivaržė. Buvo laikai, kai merginų komandų netrūkdavo, tačiau paskutiniais metais kovodavo tik 3–4 ekipos“, – kalbėjo V. Janulaitienė.



Kvietė irkluoti

Be to, kad pati žaidė krepšinį, V. Janulaitienė jau daugiau nei tris dešimtmečius šio žaidimo paslapčių moko jaunuosius rajono krepšininkus. Ji Lietuvos kūno kultūros institute yra įgijusi krepšinio trenerės specialybę. Tiesa, pačios sportinė karjera galėjo susiklostyti ir kiek kitaip. Jaunystėje ji bandė lengvąją atletiką, turizmą, netgi irklavimą.


„Vieną vasarą studijų metais Birštone dalyvavome keturviečių valčių su vairininku varžybose ir laimėjome pirmą vietą. Tuo metu valtyje sėdėjome dvi krepšininkės, irkluotoja ir plaukikė. Po tų varžybų mane labai norėjo pervesti į irklavimo studijas. Turėjau daug energijos, buvau stipri, o ir mano ūgis tiko. Vis dėlto atsisakiau. Labai bijojau vandens. Nesvarbu, kad mokėjau plaukti, tačiau kartą jau būdama suaugusi skendau. Pagalvojau, kad negalėsiu išmokyti vaikų irkluoti pati bijodama vandens“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Daugiau nei 20 metų V. Janulaitienė treniravo mergaites, o pastaruosius dešimt metų krepšinio paslapčių ji moko berniukus. Trenerė prisipažino, kad dirbti su vaikinais kiek lengviau. Jie imlesni, labiau klauso nurodymų. Pastaruoju metu V. Janulaitienė dirba tik Kybartuose, todėl išugdytus perspektyvius sportininkus neretai „pasiima“ Vilkaviškis arba kiti miestai. Tarp gabiausių savo auklėtinių ji įvardijo dabar jau muzikos keliu pasukusį Domą Ziegoraitį ir krepšinio subtilybių Kaune besimokantį Gediminą Jegorovą. Iš merginų V. Janulaitienė išskyrė Ingridą Norkutę ir Indrę Janulaitytę. Abi jos kažkada atstovavo Lietuvos moksleivių rinktinei.

„Prisimenu, kai tik pradėjau treniruoti vaikus, buvo labai sunku pačiai likti už aikštės ribų. Norėdavosi bėgti į aikštelę ir padėti jiems. Buvau labai emocinga, ne kartą yra tekę ir su teisėjais susipykti. Dabar jau tausoju sveikatą, todėl esu ramesnė“, – juokėsi trenerė.



Mamos pėdomis

V. Janulaitienė nėra vienintelė sportininkė šeimoje. Jos dukra Indrė taip pat ilgai sekė mamos pėdomis. Pasak mamos, dukra ir užaugo sporto salėje, net vaikščioti ten išmoko.

Iki dešimtos klasės Vilkaviškio sporto mokykloje krepšinio treniruotes lankiusi I. Janulaitytė vėliau perėjo į Marijampolę. Čia viskas jai klostėsi itin gerai. Mergina buvo pastebėta šalies moksleivių rinktinės trenerių, kurį laiką atstovavo Marijampolės „Arvi“ moterų komandai. Tiesa, vėliau, atsiradus šeimai ir vaikams, ji baigė sportininkės karjerą.

„Manau, jog dukra pagal pasiekimus pralenkė mane. Ji buvo tikrai gabi, perspektyvi krepšininkė, reikli tiek sau, tiek aplinkiniams, be galo kovinga. Per rungtynes kartais pastebėdavau, kad ji iš komandos draugių reikalauja net daugiau negu aš“, – juokėsi V. Janulaitienė.

Šiuo metu trenerė atsigauna po klubo sąnario keitimo operacijos. Nepaisant to, moteris neatitrūksta nei nuo rajono, nei nuo Lietuvos sporto reikalų. Ji seka ir rajono krepšinio pirmenybių „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti kovas, per televiziją žiūri įvairias sporto transliacijas.

„Man sportas – neatsiejama gyvenimo dalis. Norėčiau palinkėti visiems vaikams susirasti sau mėgstamą sporto šaką ir būtinai sportuoti. Pradėję lankyti treniruotes, nemeskite jų, vėliau tikrai nesigailėsite“, – ragino krepšinio trenerė.






Galerija: Krepšininkės




Publikuota: 2017-01-04 17:15:05

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai