|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Gydytojas Vidmantas Sedziniauskas juokauja, kad kažkada jo priimtos naujagimės jau pačios tapo mamomis.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškietis gydytojas V. Sedziniauskas Kauno klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėju dirba jau 19 metų, tačiau jo širdis – vis dar čia, gimtajame Vilkaviškyje. Todėl kasdien sukardamas po pusantro šimto kilometrų jis nuovargiu nesiskundžia. Daugiau nei trijų dešimčių medikų kolektyvui šiuo metu vadovaujantis gydytojas nesigaili, kad prieš beveik du dešimtmečius ryžosi dalyvauti konkurse. Nors tuomet buvo nedrąsu provincijos gydytojui ryžtis tokiam žingsniui, tačiau užvaldė didžiulis vidinis pasitenkinimas, kai pakvietė dirbti vienos prestižiškiausių Kauno ligoninių skyriaus vedėju. Tiesa, Kauno klinikinė ligoninė – taip pat antrinio lygio gydymo įstaiga, kaip ir rajonų ligoninės. Tačiau ji net kelis kartus didesnė už mūsiškę, tiesiogiai priklausanti Sveikatos apsaugos ministerijai, todėl, anot V. Sedziniausko, jis, kaip medikas, turi daugiau galimybių tobulėti, tačiau ir atsakomybės – kur kas daugiau. Gydytojas neslepia, kad dažnai pagalvoja apie Vilkaviškio ligoninėje išdirbtus metus ir prisiminimai spaudžia širdį. Mat Vilkaviškyje gimęs ir augęs, Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą baigęs, o vėliau į Kauno medicinos institutą įstojęs jis visuomet galvojo apie tai, kad grįš dirbti į gimtinę. Šie ketinimai dar labiau sustiprėjo, kai mediko žmona tapo jo buvusi klasės draugė ir instituto bendramokslė Dalia. Tad 1981-aisiais V. Sedziniauskas atėjo dirbti į gimtojo rajono ligoninės Ginekologijos, akušerijos ir neonatologijos skyrių. Jaunas, perspektyvus medikas tapo skyriaus vedėju. Jo žmona Dalia – Vaikų ligų skyriaus gydytoja, kuria dirba iki šiol. Tada skyriaus vedėjas buvo atsakingas ne tik už ginekologiją, bet ir akušeriją, gimdyvių ir naujagimių sveikatą. Nors daugelis medikų akušeriją laiko dvigubai sunkesne sritimi, mat tenka atsakyti iškart už dvi gyvybes, V. Sedziniauskas prisipažįsta apie tai nesvarstęs, kai rinkęsis specialybę. Jam tiesiog patiko, kad ši sritis leidžia medikui išlikti universaliam – reikia ir diagnozuoti, ir gydyti, ir pačiam operuoti. Tačiau galutinai padėjo apsispręsti mūsų rajonui sentimentų iki šiol jaučianti profesorė Vida Marija Čigriejienė, tuomet dirbusi Kauno medicinos instituto Akušerijos ir ginekologijos katedros docente. Vilkaviškietį ji visaip palaikė, drąsino ir skatino nedvejoti – rinktis akušeriją-ginekologiją. Tad įsidarbinęs gimtinėje V. Sedziniauskas dar dvejus metus važinėjo į rezidentūros studijas. Tai buvo tie laikai, kai Kauną tekdavo pasiekti rytiniu, kiek po 5 val. išvykstančiu traukiniu. Šiuolaikinė medicina suteikia daug didesnes galimybes nei prieš kelis dešimtmečius. Gydytojas prisipažįsta, kad net keli dešimtmečiai, praleisti prie operacinio stalo, nepadeda įveikti jaudulio, kurį ginekologas patiria prieš kiekvieną operaciją. Mat mediko darbe rezultatą ne visuomet lemia vien profesionalumas. Kartais tenka susidurti su tokiomis situacijomis, kad kelios minutės gali visiškai nulemti pacientės likimą. Visgi gydytojas džiaugiasi, kad šiuolaikinė medicina suteikia daug didesnes galimybes nei prieš kelis dešimtmečius. Pavyzdžiui, dabar jis atlieka histeroskopijas. Tai toks diagnostikos ir gydymo metodas, kai įvedęs kamerą į gimdą gydytojas gali apžiūrėti ir įvertinti pokyčius bei atlikti chirurginius veiksmus. Histeroskopija atliekama dėl gimdos gleivinės polipų ar miomų, gimdos gleivinės išvešėjimo, nevaisingumo priežastims nustatyti ir gydyti bei kt. Pagrindinis histeroskopijos privalumas – viskas daroma aiškiai matant, jokie veiksmai neatliekami aklai, kaip kad būdavo seniau. Be to, kadangi jokio pjūvio ar žaizdos pilve nėra, skausmas po operacijos yra minimalus, nekyla ir žaizdų infekcijos grėsmės. Dauguma moterų į darbą gali grįžti jau kitą dieną arba po keliu dienų. V. Sedziniauskas sakė, kad įsigijus histeroskopą atsirado galimybė daryti tausojančias operacijas. Mat seniau, neišsprendus problemos medikamentais, moteriai tiesiog būdavo pašalinama gimda. O tai sudėtinga, ilgo pooperacinio gijimo reikalaujanti procedūra. Žinoma, nereikia manyti, kad visiškai apsieinama be gimdos šalinimo operacijų. Tačiau ir jos per tiek metų patobulėjo. Dabar gimdą kai kuriais atvejais galima pašalinti laparoskopu – nedarant pjūvio, vos per pora mažų skylučių pilve. Tiesa, Kauno klinikinėje ligoninėje tokias operacijas daro tik V. Sedziniauskas ir jo kolega Nemunas Glinskis, tad paprastai operacijos metu vienas kitam asistuoja. Gydytojas neslepia, kad sulaukia nemažai pacienčių ir iš mūsų rajono. Vien per šiuos metus vilkaviškietėms jau atliko 46 operacijas, 39 jaunos mamos į Kauno klinikinę ligoninę atvyko gimdyti. Daugelis jų gydytojo pacientėmis buvo ir Vilkaviškyje, mat ginekologas kartą per savaitę konsultuoja šeimos gydytojos Vilijos Lekešienės pacientes. – Turiu pacienčių ir iš senų laikų, kurios gimdė pas mane dar kai dirbau Vilkaviškio ligoninėje. Atvykę konsultacijai jos visada man tai primena, – juokėsi gydytojas. – Kartais ateina ir tokių, kurias atsiuntė mamos. Beje, mano kažkada priimtos naujagimės jau spėjo užaugti ir pačios tapti mamomis. Gydytojas tvirtina labai mylįs savo darbą ir nekeistų jo į jokį kitą. Vos išėjęs atostogų iškart pajunta, kad kažko trūksta ir juokiasi, kad neseniai su žmona ilsėdamasis Dubajuje tik porą pirmųjų dienų negalvojo apie darbą. O po to pradėjo laukti, kada pagaliau baigsis atostogų savaitė ir jis galės grįžti ten, kur jaučiasi geriausiai – į savo skyrių Kaune bei gimtąjį Vilkaviškį, kurį visuomet laikys vieninteliais savo namais. Publikuota: 2016-12-20 11:38:18 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|