Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

---

Atstatymo darbai labai praverstų ir mūsų Šeimenai bei Vilkaujai, kurių ištiesintose vagose vanduo prarado sraunumą ir apžėlė.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.

Siekiant mūsų šalyje atkurti upių vagų, kurios sovietmečiu buvo masiškai tiesinamos melioracijos vardan, ekologines sąlygas, jau atlikti pirmi bandomieji renatūralizacijos – artimų gamtinei aplinkai sąlygų dirbtinio atkūrimo – darbai. Tokie darbai labai praverstų ir mūsų Šeimenai bei Vilkaujai, kurių ištiesintose vagose vanduo prarado sraunumą ir apžėlė.

Kad būtų atkurta kuo natūralesnė aplinka vandens augalijai ir gyvūnijai, Aplinkos apsaugos agentūra inicijavo bandomąjį upių renatūralizacijos projektą. Jis įgyvendintas gavus Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą. Projektą baigia vykdyti viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos“.

Pirmajam šio projekto etapui buvo atrinkta dešimt upių atkarpų. Trijų iš šių upių – Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos – iki vieno kilometro ilgio atkarpose jau įrengtos kliūtys iš akmenų, rąstų, žabinių ir pan. Vykdant projektą, pasak VšĮ „Grunto valymo technologijos“ vadovo Rapolo Liužino, teko susidurti su kai kurių žemės savininkų, kurių sklypai ribojasi su renatūralizuotomis upių atkarpomis, taip pat su melioracijos sistemas prižiūrinčių institucijų nepasitenkinimu. Darbą apsunkino ir vandens lygių pokyčiai, kintančios meteorologinės ir litologinės sąlygos, upių dugno nelygumai.

Upių vagas mėginama atkurti ne buldozeriais, o švelniosios renatūralizacijos priemonėmis – upių vagų atkarpose įrengiant akmenų metinius ir slenksčius, dedant kelmus, žabinius, rąstus ir kitas gamtines medžiagas, kurios sudarytų kliūtis ir priverstų ištiesintos upės vagoje atsikurti natūraliai gamtinei aplinkai artimas ekologines sąlygas. Tai daroma remiantis atliktais moksliniais tyrimais ir skaičiavimais. Į senąsias vagas sugrąžinti upelių nepavyks, tokio tikslo ir nesiekiama, tačiau, panaudojus švelniosios renatūralizacijos metodus, ištiesintos upės turėtų tapti sraunesnės, tinkamesnės gyventi ir daugintis įvairesnėms žuvų ir vandens bestuburių rūšims, vandens augalams.

Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos atkarpų renatūralizavimas – tik eksperimentas. Jeigu jis pavyks, bus bandoma atkurti ir daugiau melioratorių ištiesintų upių. Kaip sekėsi žengti šį pirmąjį žingsnį, kokių kilo problemų ir kaip reikėtų jas spręsti atkuriant kitas upių vagas, buvo aptarta praėjusią savaitę, prie renatūralizuotų Vašuokos ir Viešintos atkarpų susirinkus Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, kitų valstybės ir savivaldos institucijų, vietos bendruomenių atstovams, mokslininkams.

Šio projekto įgyvendinimo metu įgyta patirtis ir jo rezultatai leis įvertinti teisinius, technologinius ir projektinius klausimus gerinant Lietuvos upių būklę.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---