Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

---

Praėjusią savaitę, lapkričio 14-20 d., elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 39 eurai už megavatvalandę (EUR/MWh). Palyginti su ankstesne savaite, kaina krito 17 proc., o su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 14 procentų. Didžiausią įtaka kainos kritimui turėjo visame Baltijos jūros regione padidėjusi vėjo elektrinių gamyba. Be to, truputį šiltesni orai sumažino elektros suvartojimą Baltijos ir Šiaurės šalyse.

Lietuvoje importuota 60 proc. suvartotos elektros, 19 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 12 proc. – iš Lenkijos, 4 proc. – iš Švedijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Palyginti su ankstesne savaite, Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba padidėjo tris kartus iki 47, 7 GWh, Lietuvos dalis siekė beveik pusę visos vėjo elektrinių pagamintos elektros. Baltijos šalių šiluminės elektrinės pagamino penktadaliu mažiau.

Savaitės pabaigoje padidėjo skandinaviškos elektros pasiūla. Nuo praėjusio penktadienio po metinių planinių priežiūros darbų vėl pradėjo dirbti Lietuvos ir Švedijos jungtis „NordBalt“. Švedijoje vėjo elektrinių gamyba išaugo per pusę, elektros pasiūlą padidino ir po planinių priežiūros darbų penktadienį ėmęs veikti atominės jėgainės „Forsmark“ trečiasis blokas (1167 MW).

Savaitgalį didele vėjo elektrinių gamyba ypač turėjo džiaugtis Vokietijos elektros vartotojai, nes vidutinė kaina „EPEX SPOT“ biržos Vokietijos ir Austrijos prekybos zonoje buvo neigiama ir siekė -0, 32 EUR/MWh. Didžiausia maksimali minusinė valandinė kaina buvo -30, 4 EUR/MWh.

Nuo 2017 metų sausio 1 dienos „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo plano kainą ESO siūlo mažinti 8,3 proc. iki 11 centų už kWh.

Lapkričio 14-20 d. importui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 23 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 34 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 15 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 3 proc., o Lietuvos kryptimi - 93 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas per dvi savaitgalio paras Lietuvos kryptimi siekė 24 proc., o Švedijos kryptimi – 5 proc.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdyba lapkričio 22 dieną patvirtino 2017 m. elektros energijos kainas. Bendrovė siūlo vidutiniškai 8, 3 proc. mažesnes elektros kainas privatiems klientams ir apie 14 proc. mažesnes elektros persiuntimo paslaugų kainas verslo klientams.

Naujas paslaugų kainas ESO pateikė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK). VKEKK paskelbus naujas kainas, skaičiuojama, kad namų ūkio išlaidos elektrai per mėnesį sumažėtų maždaug 1, 4 euro.

„Elektros kainas gyventojams siūlome mažinti jau ketvirtus metus iš eilės. Nuo 2017-ųjų elektros kainos mažėja dėl tarptautinių jungčių su Švedija ir Lenkija sumažėjus elektros įsigijimo sąnaudoms. Taip pat teigiamos įtakos turėjo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos pokytis ir dėl bendrovės efektyvesnės veiklos ankstesniais metais sumažėjusios skirstymo paslaugų kainos“, – sakė ESO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas.

Pažymėtina, jog VKEKK gali papildomai spręsti dėl VIAP biudžeto ir visuomeninės elektros energijos kainos viršutinės ribos koregavimo. Jei būtų priimti šie sprendimai, paslaugų kainos būtų koreguojamos. Nuo 2017 metų sausio 1 dienos „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo plano kainą ESO siūlo mažinti 8, 3 proc. iki 11 centų už kWh. Šiuo metu pagal šį planą atsiskaito apie 70 proc. privačių ESO klientų, kurie moka 12 centų už kWh.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---