|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Mykolo Romerio universiteto, Viešųjų ryšių vadybos magistro I-ojo kurso studentės atliko tyrimą socialiniuose tinkluose ir klausė jaunų žmonių, kaip jie vertina 2016 m. Seimo rinkimų rezultatus. Iš 1687 (16-29) metų jaunuolių 71, 8 proc. rinkimus vertina neigiamai, o 19, 4 proc. respondentų – vidutiniškai.
Paklausus, kodėl jie vertina būtent taip, dažniausi atsakymai buvo nepasitenkinimas laimėjusia partija – Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjunga. Respondentams partijos programos tikslai atrodo gan drastiški, abejotini, nemažai respondentų abejoja, ar partijoje yra užtektinai profesionalių politikų, galinčių valdyti šalį. Kitą vertus, iš atsakymų galima teigti, kad Lietuvos piliečiai išsirinko partiją, kuri žadėjo permainas, tačiau tuo pačiu LVŽS pergalė vertinama kaip populistinė ir itin trapi. Dalis jaunimo susirūpinę ir LVŽS požiūriu į švietimo politiką, baiminasi, kad šios partijos pergalė reikš dar 4-ius metus stagnacijos švietimo sistemoje.
Dalis respondentų tikina, kad šiųmečiai Seimo rinkimai buvo pirmieji, kurie juos įtraukė domėtis kandidatais ir politinių partijų programomis, todėl partijos, kurios nepalaiko jaunimas, laimėjimas kelia dar didesnį nusivylimą. Galiausiai, respondentų nuomone, LVŽS deklaruojamos vertybės neatitinka jaunų žmonių palaikomų.
Sprendžiat koalicijos klausimą, didžioji dalis (61, 9 proc.) respondentų valdančiojoje daugumoje norėtų matyti Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Lietuvos liberalų sąjūdį (LLS) (18, 9 proc.), LVŽS sulaukė vos 5, 3 proc. jaunimo palaikymo.
Paklausti, kodėl 16-29 amžiaus žmonės palaiko būtent tą partiją, jaunimas akcentavo TS-LKD vertybes, kandidatų išsilavinimą ir patirtį. Dalis respondentų teigia tikintys, kad TS-LKD ir LLS galėtų Lietuvą artinti prie stipriausių Europos valstybių vertybių bei pragyvenimo lygio.
Atsakymuose aiškiai matyti ir pagrindinis lyderis, kuriuo respondentai tiki. 79 proc. jaunuolių premjero pozicijoje norėtų matyti TS-LKD lyderį Gabrielių Landsbergį, 6, 5 proc. LSS lyderį Eugenijų Gentvilą, o 5 proc. – LVŽS veidą Saulių Skvernelį.
Tyrimo duomenys surinkti per 1 dieną, virtualia apklausa dalinantis socialiniuose tinkluose. Atktyviausia respondentų amžiaus grupė – 23-24 metų kategorija. 91, 7 proc. respondentų rinkimuose balsavo pirmajame, antrajame arba abiejuose turuose. Į tyrimą įtraukti nepilnamečiai (5, 4 proc. apklaustųjų neturi balsavimo teisės), nes jų nuomonė ir pažiūros bus aktualios galbūt jau kituose rinkimuose. Daugiausiai respondentų yra bakalauro studentai arba absolventai. Vilniaus jaunimas balsavo aktyviausiai – apklausti 486, Kaune – 259, užsienio šalyse – 157 respondentai.
Domantė Purauskytė
Sandra Gelažnikaitė
Mirena Tumaitė
Mykolo Romerio universiteto, Viešųjų ryšių vadybos magistro I-ojo kurso studentės atliko tyrimą socialiniuose tinkluose ir klausė jaunų žmonių, kaip jie vertina 2016 m. Seimo rinkimų rezultatus. Iš 1687 (16-29) metų jaunuolių 71, 8 proc. rinkimus vertina neigiamai, o 19, 4 proc. respondentų – vidutiniškai. |
Paklausus, kodėl jie vertina būtent taip, dažniausi atsakymai buvo nepasitenkinimas laimėjusia partija – Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjunga. Respondentams partijos programos tikslai atrodo gan drastiški, abejotini, nemažai respondentų abejoja, ar partijoje yra užtektinai profesionalių politikų, galinčių valdyti šalį. Kitą vertus, iš atsakymų galima teigti, kad Lietuvos piliečiai išsirinko partiją, kuri žadėjo permainas, tačiau tuo pačiu LVŽS pergalė vertinama kaip populistinė ir itin trapi. Dalis jaunimo susirūpinę ir LVŽS požiūriu į švietimo politiką, baiminasi, kad šios partijos pergalė reikš dar 4-ius metus stagnacijos švietimo sistemoje.
Dalis respondentų tikina, kad šiųmečiai Seimo rinkimai buvo pirmieji, kurie juos įtraukė domėtis kandidatais ir politinių partijų programomis, todėl partijos, kurios nepalaiko jaunimas, laimėjimas kelia dar didesnį nusivylimą. Galiausiai, respondentų nuomone, LVŽS deklaruojamos vertybės neatitinka jaunų žmonių palaikomų.
Sprendžiat koalicijos klausimą, didžioji dalis (61, 9 proc.) respondentų valdančiojoje daugumoje norėtų matyti Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Lietuvos liberalų sąjūdį (LLS) (18, 9 proc.), LVŽS sulaukė vos 5, 3 proc. jaunimo palaikymo.
Paklausti, kodėl 16-29 amžiaus žmonės palaiko būtent tą partiją, jaunimas akcentavo TS-LKD vertybes, kandidatų išsilavinimą ir patirtį. Dalis respondentų teigia tikintys, kad TS-LKD ir LLS galėtų Lietuvą artinti prie stipriausių Europos valstybių vertybių bei pragyvenimo lygio.
Atsakymuose aiškiai matyti ir pagrindinis lyderis, kuriuo respondentai tiki. 79 proc. jaunuolių premjero pozicijoje norėtų matyti TS-LKD lyderį Gabrielių Landsbergį, 6, 5 proc. LSS lyderį Eugenijų Gentvilą, o 5 proc. – LVŽS veidą Saulių Skvernelį.
Tyrimo duomenys surinkti per 1 dieną, virtualia apklausa dalinantis socialiniuose tinkluose. Atktyviausia respondentų amžiaus grupė – 23-24 metų kategorija. 91, 7 proc. respondentų rinkimuose balsavo pirmajame, antrajame arba abiejuose turuose. Į tyrimą įtraukti nepilnamečiai (5, 4 proc. apklaustųjų neturi balsavimo teisės), nes jų nuomonė ir pažiūros bus aktualios galbūt jau kituose rinkimuose. Daugiausiai respondentų yra bakalauro studentai arba absolventai. Vilniaus jaunimas balsavo aktyviausiai – apklausti 486, Kaune – 259, užsienio šalyse – 157 respondentai.
Domantė Purauskytė
Sandra Gelažnikaitė
Mirena Tumaitė
Publikuota: 2016-11-10 10:49:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|