Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-10-28 15:57

---

Aplinkosaugininkas Vitas Bakas iš karto suabejojo teršalų versija, mat nuo vandens nesklido joks kvapas, nebuvo matyti ir negyvų žuvų.

Autorės nuotr.

Praėjusią savaitę gyventojams nerimo sukėlė nubalusi Vilkaujos upė. Įtardami, jog į vandenį leidžiami teršalai, žmonės puolė skambinti aplinkosaugininkams.

Pabalo per naktį

Upelio pakrante vaikščiojusi vilkaviškietė sakė niekaip nesuprantanti, kodėl vandens spalva tapo balzgana, tarsi kažkas būtų pripylęs didžiulį kiekį kalkių.

– Dar savaitgalį dirbome lauke ir matėme, kad vanduo buvo skaidrutėlis, matėsi visos žolės ir akmenys ant dugno. O jau vakar grįžusi po darbo pamačiau, kad upė lyg pripilta pieno. Keista, jog ir šiandien – lygiai tas pats, – stebėjosi prie pat Vilkaujos gyvenanti moteris.

Kitas gyventojas teigė, kad tokį keistai nubalintą vandenį buvo pastebėjęs jau praėjusią savaitę, tačiau tas balzganumas dingo, o po kurio laiko ir vėl atsirado.



Jokio kvapo

Į paupį atvykęs Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas iš karto suabejojo cheminės ar biologinės taršos tikimybe.

Visų pirma, nors vanduo ir pakeitė spalvą, visiškai jokio kvapo, smarvės nuo jo nesklido. Be to, vandens paviršiuje nebuvo matyti nė mažiausios nugaišusios žuvelės ar kitos negyvos faunos. Spalvotų tepalo ar kitų panašios kilmės dėmių taip pat nebuvo. Vos sruvenančioje balzganoje Vilkaujoje ramiausiai turškėsi antys.

Vis dėlto pareigūnas paskambino į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus laboratoriją ir paprašė atvažiuoti bei padaryti vandens tyrimus.



Kaltininkai – po vandeniu

Nubalusį vandenį žmonės pastebėjo prie Meilės tilto, nuo Vilniaus gatvės vedančio bibliotekos link.

Belaukdami laboratorijos darbuotojo, kuris turėjo atvykti paimti vandens mėginio, su aplinkosaugininku apvaikščiojome upės pakrantes.

Einant aukštyn upe vanduo buvo balzganas dar kelis šimtus metrų. Per aukštus brūzgynus artėjant buvusios transporto įmonės ir UAB „Žemkalnija“ link, vanduo po truputį nuskaidrėjo. Vis dėlto aiškios vietos, iš kur būtų matyti į Vilkaują įtekantys teršalai, nebuvo.

Tačiau pastebėjome kitą dalyką: vienoje apžėlusioje paupio vietoje į vandenį vedė platoka šliūžė. Čia pat styrojo bebrų apgraužti gluosnio likučiai.

V. Bakui abejonių nebeliko: pasak jo, upės vandenį sudrumstė uodeguotieji statybininkai – bebrai.



Rausiasi į šlaitus

Kitą dieną Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vadovo žodžius patvirtino ir laboratorijoje atlikti tyrimai. Jokios cheminės ar biologinės taršos vandenyje nenustatyta.

– Mėginiai iš Vilkaujos buvo imti anksčiau, darant monitoringą, kai upė dar nebuvo pakeitusi spalvos. Ir ankstesnių tyrimų duomenys, ir dabartiniai beveik nesiskiria, padidėjusios taršos nerodo, vandenyje esančios medžiagos leistinų normų neviršija, – teigė aplinkosaugininkas.

Anot agentūros vyr. specialisto Stasio Matonio, bebrų tai vienoje, tai kitoje Vilkaujos bei Šeimenos upelių vietoje gyvendavo nuo senų laikų.

– Šiuo metu bebrai ruošiasi žiemai, todėl po vandeniu per dugną kasasi urvus į šlaitus. O krantai gana lėkšti, tad žvėreliai dar išrausia tai vienur, tai kitur, kol randa sau tinkamą vietą. Gruntas ten molingas, todėl šviesus molis vandenį ir nudažė. Jei upės tėkmė būtų normali, nieko nebūtume net pastebėję. Kadangi Vilkauja toje vietoje vos sruvena, vandens debitas labai mažas – drumzlės ir užsistovėjo, – teigė S. Matonis.

Bebrų urvai gali būti įspūdingo dydžio: iki pusmetrio pločio ir net 10–25 m ilgio. Įėjimas į juos visuomet būna žemiau vandens lygio.

Ten, kur gruntas urvams rausti netinkamas, bebrai iš storų ir plonų šakų, baslių, žolių ir to paties išrausto dumblo stato ant vandens trobeles, o norėdami pakelti vandens lygį dar susirenčia ir užtvankas.



Ne pirmas kartas

Aplinkosaugininkai teigė, jog panašus atvejis Vilkaviškyje jau buvo maždaug prieš metus.

Pernai rudeniop pareigūnai gavo skundą, jog netoli „Kapčiaus“ poilsiavietės smarkiai užterštas melioracijos griovys. Į aplinkosaugininkus kreipusis moteris buvo įsitikinusi, kad į vandenį nuotekas leidžia sodų bendrijų gyventojai, dėl to jis tokios juodos spalvos. Nuvažiavę į vietą inspektoriai griovyje rado bebrų užtvanką.

– Skundą gavome panašiu metu, kaip ir šiemet, kai bebrai intensyviai ruošiasi žiemai. Vanduo ir buvo sudrumstas nuo tos vietos, kur vedė jų takas į upę. Tik ten gruntas tamsus, durpingas, tad ir sudrumstas vanduo nusidažė juodai. Kadangi griovys seklesnis nei upė, dėl to bebrai pasistatė dar ir užtvanką. Tą kartą irgi buvo paimtas vandens mėginys, bet cheminių medžiagų normos jame taip pat nebuvo viršytos, – pasakojo V. Bakas.

Galerija: Paupys

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---