„Santaka“ / Pažangaus ūkio šeimininkai gamina ir elektros energiją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-10-28 15:49

Dalinkitės:  


Alius Berneckas džiaugiasi savo sprendimu prie namų pasistatyti saulės baterijas – investicija atsipirko per ketverius metus.

Autoriaus nuotr.


Pažangaus ūkio šeimininkai gamina ir elektros energiją

Andrius GRYGELAITIS


Keturvalakių seniūnijoje, Bačkiškių kaime, ūkininkaujantys Alius Berneckas ir Rimutė Baracevičienė – vieno iš pažangiausių ir moderniausių ūkių rajone savininkai. Neatsitiktinai šiais metais tradiciniame konkurse „Metų ūkis“ jie laimėjo antrąją vietą.



Teko trauktis

Šiuo metu A. Berneckas su sūnumi Egidijumi ir gyvenimo drauge R. Baracevičiene kartu ūkininkauja 205 hektarų žemės plote. Beveik visas jis užsėtas žirniais, rapsais ir javais. Prieš dešimtmetį ūkyje dar buvo laikomi ir gyvuliai, tačiau dabar džiaugiamasi jų atsisakius.

„Žemės ūkyje sukuosi nuo 1987-ųjų, tačiau savarankiškai ūkininkauti pradėjau tik maždaug 2000-aisiais. Ilgai dirbau Keturvalakių žemės ūkio bendrovėje, bet bėgant metams supratau, jog reikia kažką keisti. Buvo akivaizdu, kad bendrovė pamažu žlunga, pradėjo nemokėti algų, tad ėmiau savarankiškai ūkininkauti. Iš pradžių kurį laiką dienomis dirbdavau bendrovėje, o naktimis ardavau savo žemę“, – prisiminė A. Berneckas.

Ūkininkauti A. Berneckas pradėjo turėdamas 12 ha nuosavos žemės. Pirmieji ūkininkavimo metai buvo labai sunkūs. Beveik pusę turimos žemės vyriškis užsėjo cukriniais runkeliais, vežė juos į Marijampolės cukraus fabriką, o laukti savo uždirbtų pinigų kartais tekdavo net kelerius metus. Tuo metu ūkininkas dar buvo lizingu nusipirkęs traktorių, tad vėluojantys atsiskaitymai stipriai pakoregavo jo finansinę padėtį.


„Tada su žemdirbiais niekas apskritai nesiskaitydavo. Ne tik runkelių sektoriuje buvo tokia situacija, bet ir grūdų. Dabar – viskas kitaip. Ūkininkai gerbiami, jiems priklausantys pinigai pervedami laiku“, – džiaugėsi A. Berneckas.



Gerai pasvarstytų

Bačkiškių gyventojas gana greitai suprato, kad norėdamas išgyventi privalo plėsti savo turimus žemės plotus. Tą jis pamažu ir darė. Ūkininkas vienas pirmųjų rajone pasinaudojo Europos Sąjungos parama. Kaip pats prisipažino, pradžioje buvo daug nežinomybės, rizikos, tačiau noras gyventi geriau nugalėjo. Iki šiol A. Berneckas ES parama naudojosi tris sykius, įsigydamas daugybę žemės ūkio technikos. Šiuo metu vyriškis laukia atsakymo dėl ketvirtos paramos patvirtinimo. Tiesa, jis abejoja, ar dar kada ateityje bandys naudotis tokia galimybe.

„Iš pradžių viskas buvo lengviau, o dabar reikalavimai tapo net šiek tiek absurdiški. Reikėjo pateikti įvairius dokumentus dėl giminystės ryšių, gavome užklausą, kodėl įsigyto kombaino variklis galingesnis, nei reikalinga mūsų turimiems plotams, ir t. t. Juk ne variklis kulia grūdus, be to, mes galvojame apie plėtrą“, – aiškino pašnekovas.

Tiesa, jis prisipažino, kad be ES paramos vargu ar jo valdomas ūkis būtų toks modernus, koks yra dabar. Kalbėdamas apie galimą plėtrą vyriškis tvirtino, jog šiais laikais įsigyti papildomos žemės – labai sunku. Tarp ūkininkų egzistuoja tokia konkurencija, kad dėl parduodamų plotų jie yra pasiryžę vienas kitam kone gerkles perkąsti.




Grįžti būtų sunku

Praėjęs javapjūtės sezonas, pasak A. Bernecko, buvo vienas sunkiausių per visus jo ūkininkavimo metus. Žiemą pasėliai iššalo, vasarą javus sulijo, dalis jų sudygo varpose, o ir supirkimo kainos – itin žemos. Kadangi ūkyje stovi didžiuliai sandėliai, džiovyklos, tai dalis nukultų grūdų kol kas dar neišvežti į supirkimo punktus. Laukiama palankesnių sąlygų.

Vis dėlto pašnekovas nepuola į neviltį ir tvirtina, jog tokia ta ūkininko dalia: vieni metai būna lengvesni, kiti sunkesni. Prognozuoti ką nors taip pat vargu ar įmanoma. Tiesa, nuolat semtis žinių – būtina.

„Žemės ūkyje viskas kinta kosminiu greičiu. Purškimo, tręšimo, sėjimo technologijos kasmet tampa vis kitokios, tad reikia tik spėti jas sekti. Aš pats esu įgijęs agronomo specialybę, bet tai, ko mokiausi, šiuo metu jau neaktualu. Laimei, dabar yra daugybė nemokamų seminarų, kuriuose žemdirbiai išgirsta daugybę vertingos informacijos. Net jei tie seminarai taptų mokami, vis tiek reikėtų juos lankyti. Įsivaizduoju, kad jeigu pasitraukčiau iš ūkininkavimo bent 2–3 metams ir vėl mėginčiau grįžti, ko gero, apsijuokčiau. Būtų labai sunku“, – teigė pašnekovas.



Kraustėsi dėl vagių


Šiuo metu A. Berneckas su R. Baracevičiene gyvena Bačkiškiuose. Čia jie atsikraustė prieš septynerius metus. Tą padaryti juos privertė... vagys. Jau seniau čia stūksojo šeimos ūkiniai pastatai, buvo laikoma visa technika. Ilgapirščiai itin mėgo šią vietą ir per kelis sykius pavogė beveik 50 tūkstančių litų vertės turto.

A. Berneckas prisiminė, jog nuo vagių apsisaugoti buvo bandoma įvairiais būdais. Tačiau įrengta signalizacija nelabai gelbėjo, nusikaltėliai nuolat tikrindavo, per kiek laiko šeimininkas atvyksta į savo ūkį. Įmontuotos filmavimo kameros bent šiek tiek atgrasė vagis. Galiausiai nuspręsta atsikelti gyventi į savo ūkį.

„Namą pasistatėme per aštuonis mėnesius, o aplinką įsirenginėjame jau penkerius metus. Šiemet pasisamdėme profesionalią apželdintoją. Visiems sumanymams įgyvendinti reikia šiek tiek laiko. Manau, po kokių 2–3 metų čia gyventi bus gražu“, – šypsojosi Bačkiškių gyventojas.

Greta namų jau šešerius metus stovi ir eilė saulės baterijų. Sudaręs sutartį su Vyriausybe, kuri superka čia pagamintą elektros energiją, A. Berneckas itin džiaugiasi šiuo savo sprendimu.

„Šie įrenginiai man atsipirko per ketverius metus, o jau dvejus neša vien pelną. Tai užtikrina ramią senatvę. Sudariau sutartį 25 metams su tuo metu fiksuota vieno lito ir dvidešimt penkių centų kaina“, – pasakojo pašnekovas.



Neatsisako padėti

A. Berneckas rūpinasi ne vien savo bei šeimos gerove. Jis neatsisako padėti ir seniūnijai. Žiemą vyriškis neretai valo užpustytus ir sunkiai išvažiuojamus kelius, o vasarą juos greideriuoja. Specialiai šiam tikslui ūkininkas turi įsigijęs buldozerį. Tiesa, greiderį tenka skolintis.

„Būna, kad žiemą paskambina žmogus penktą valandą ryto ir prašo nuvalyti kelią. Jeigu galiu padėti, tą ir darau, juk negaila. Kasmet žiemą šiam tikslui skiriu bent porą bakų degalų. Vasarą taip pat tenka pagreideriuoti ne vien savo, bet ir kitų ūkininkų išvažinėtus kelius. Aišku, būtų daug lengviau, jei visi sutvarkytų tai, ką sugadina. Nemažai yra tokių, kurie patys neasfaltuoja, netvarko, negreideriuoja, o tik išmala kelius ir dar reikalauja kitų sutvarkyti jų „palikimą“. Dėl to šiek tiek ima pyktis, bet nesu konfliktiškas žmogus, kartais tenka dėl ko nors ir akis užmerkti“, – prisipažino pašnekovas.

Turėdamas laisvo laiko A. Berneckas mėgsta keliauti, taip pat – restauruoti seną techniką. Vyriškio garaže šiuo metu stovi visiškai restauruotas 1951 m. gamybos vokiškas traktoriukas „Guldner“, dar vienas senas traktorius laukia savo eilės, kol bus sutvarkytas. Bačkiškių gyventojas svajoja vieną dieną savo namuose įsirengti senos technikos ekspoziciją.






Galerija: Ūkininkas




Publikuota: 2016-10-28 15:49:48

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai