Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-10-21 17:18

---

Didvyžių socialinės globos namuose laukiama pokyčių.

Autorės nuotr.

Didvyžių socialinės globos namuose vyko institucinės globos pertvarkos klasterio kūrimo apskritojo stalo diskusija. Ji surengta Marijampolės regiono mastu.

Įvairių sričių specialistai

Institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kad vyktų pertvarka, tarp minėtos institucijos, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Neįgaliųjų reikalų bei Socialinių paslaugų priežiūros departamentų, šalies savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų būtinas bendradarbiavimas.

Dėl to diskusijoje dalyvavo Šakių rajono, Marijampolės, Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybių administracijų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Vilkaviškio rajonui atstovavo Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros, Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, Švietimo pagalbos tarnybos atestuotos socialinės darbuotojos, Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos atstovė, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro, Alvito šv. Kazimiero globos namų darbuotojai, dalyvavo Didvyžių socialinės globos namų vadovai. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinio vadovė Milda Blažaitienė buvo viena iš penkių diskusijos pranešėjų.

Vykdomą institucinės globos pertvarkos projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ įgyvendina 10 regioninių ir 7 nacionaliniai ekspertai. Marijampolės regiono pertvarkos procesų ekspertė yra Laimutė Bagdanavičienė.



Slopina asmens vystymąsi

Ekspertė priminė, kad pertvarka palies kelias tikslines žmonių grupes, dabar gyvenančias atitinkamose nuolatinės globos institucijose. Pirmoji – kūdikiai ir vaikai, likę be tėvų globos, bei vaikai ir jų šeimos, patiriantys riziką. Antra tikslinė grupė yra vaikai bei jaunimas, turintis proto ar psichikos negalią, bei jų šeimos. Trečia grupė – suaugę asmenys, turintys proto ar psichikos negalią, bei jų šeimos.

Daug argumentų, kodėl Lietuvoje apsispręsta vykdyti institucinės globos pertvarką, pateikė lektorė Jūratė Makauskienė, atvykusi iš Marijampolės kolegijos. Pranešimą „Institucinės globos poveikis asmeniui“ ji parengė įsigilinusi į įvairių užsienio mokslininkų darbus. „Gerovės valstybės, pavyzdžiui, Norvegija, deinstitucionalizavimo procesą atliko jau seniai, – pabrėžė lektorė. – Nuvykusieji į šią šalį dažniau nei yra įpratę viešumoje mato žmones, turinčius negalią. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad Lietuvoje neįgaliųjų yra mažiau, o Norvegijoje – daugiau. Mūsų šalyje žmonės, turintys negalią, yra izoliuoti, uždaryti, jų tiesiog nematyti.“

J. Makauskienės pranešime nuskambėjo mintys, kad „vaikų uždarymas į instituciją yra visiškas blogis“, įstaigose, kurios užsienio sociologų yra pavadintos netgi totalitarinėmis institucijomis, gyvenantis žmogus nuasmeninamas, nebelieka privatumo, individualumo, jis negali būti savimi, neturi galimybės pasirinkti, su kuo gyventi, kada valgyti ir ilsėtis, asmenį „ištinka socialinė mirtis“. „Įstaigoje visa veiklos eilės tvarka primesta iš viršaus, pagal formalius nutarimus ir valstybės tarnautojų sistemą. Įvairios priverstinės veiklos suvedamos į vieną racionalų planą, neva skirtą įvykdyti oficialius institucijos tikslus. Institucijoje gyvenimas vyksta ne pagal natūralius, prigimtinius dėsningumus ir psichofiziologinius poreikius, o yra lemiamas institucijos specifikos, joje dirbančio personalo asmeninių savybių bei profesinės kompetencijos“, – cituodama užsienio mokslininkus sakė lektorė.

Jos pranešimas sulaukė renginio dalyvių tam tikro nepritarimo. Įstaigose dirbantys specialistai oponavo, kad net ir šeimose esama dienotvarkės, įvairūs pasirinkimai irgi turi tam tikras ribas, o globos namų gyventojai tikrai nėra izoliuoti, jie pramogauja, keliauja ir pamato netgi daugiau negu kai kurie savarankiškai gyvenantys sveiki žmonės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė vis dėlto darė išvadą, jog įstaigoje globojami asmenys neturi galimybių rinktis, pasirinkimas jiems yra primetamas, tarp gyventojų ir darbuotojų vyrauja socialinis nuotolis – pabrėžiamas personalo ir globojamų asmenų statusas. Pasak V. Toleikienės, pastaraisiais metais institucinės globos srityje įvyko nemažai žymių pokyčių, tačiau jie nėra pakankami.



Naujų formų paslaugos

Jau dabar vykstantis pirmasis pertvarkos etapas truks iki 2018 metų. Iki to laiko planuojama sukurti pokyčiams reikalingas sąlygas ir naujas paslaugas, didinant esamų prieinamumą. Antrasis etapas tęsis iki 2020 m. Jam vykstant bus plečiama paslaugų infrastruktūra regionuose ir pradedamos teikti naujų formų paslaugos paminėtoms tikslinėms grupėms. Dalį naujų paslaugų įvardijo ekspertė L. Bagdanavičienė. Ji minėjo laikino atokvėpio paslaugas gavėjo namuose bei įstaigoje, apsaugotą būstą, atvejo vadybos, šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų, motinos ir vaiko globos namų, palydimosios globos paslaugas.

Skirtingo amžiaus neįgaliesiems, jų šeimoms, vaikams, likusiems be tėvų globos, paslaugų planuojama teikti kur kas daugiau, tačiau išvardytoms jau yra paskelbti viešieji pirkimai.

Institucinės globos pertvarka finansuojama Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis. Pabrėžiama būtinybė investuoti ne į pastatų infrastruktūrą, o į paramą šeimai ir bendruomenines paslaugas. Tai daryti reikia ir dėl žmonių, šiuo metu gyvenančių nuolatinės globos institucijose, teisių užtikrinimo, ir dėl finansinių priežasčių. Mat esama išvadų, jog asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, kur kas dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove. Teigiama, kad institucinė globa, palyginti su kitomis alternatyvomis, yra pati neekonomiškiausia sistema.



Jau yra konkrečių veiksmų

Didvyžių socialinės globos namai, kuriuose gyvena suaugusieji, turintys proto negalią ar psichikos sutrikimų, pateko į sąrašą tų 27 šalies įstaigų, kuriose vyksta bandomasis projektas (iš viso globos įstaigų kūdikiams, vaikams ir suaugusiesiems yra 131). Didvyžių socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys sakė, jog vienas iš pertvarkos veiksmų, kuris artimu metu turės įvykti įstaigoje, – darbuotojų motyvacijos ir kompetencijos, reikalingos naujų bendruomeninių paslaugų teikimui, vertinimas. Po to remiantis gautais rezultatais darbuotojams bus organizuojami mokymai. Ateityje bus atliekamas ir globos įstaigos gyventojų individualių poreikių vertinimas.

Esminių pokyčių dėl pertvarkos laukiama didelėse vaikų globos įstaigose. Tikimasi, kad iki 2020 m. ten vaikų nebeliks, jie gyvens šeimose, šeimynose, šeimos modelio, namų aplinkai artimuose mažuose globos namuose ir bendruomenėse. Jau atlikta pertvarkos veikla galima įvardyti darbui su ketinančiais globoti artimaisiais giminaičiais parengtus ir dirbančius globėjų bei įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistus. Priminsime, jog Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyboje jau kuris laikas dirba dvi atestuotos socialinės darbuotojos. Šių specialisčių organizuotus mokymus vasarą išklausė pirmoji globėjų (rūpintojų) ir įtėvių grupė.

Galerija: Diskusija

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---