|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Moterys vis dar nepakankamai dalyvauja prevencinėje programoje dėl krūties vėžio, pagal kurią galima nemokamai išsitirti dėl šios ligos.
Deja, tik nedidelė dalis jų taip padarė. Tad VLK ragina moteris nuo 50 iki 70 metų aktyviau naudotis galimybe kas 2 metus pasitikrinti ir užkirsti kelias klastingai ligai.
Nuo šios programos įgyvendinimo pradžios, t. y. nuo 2005 m., savo sveikata besirūpinanti penkiasdešimtmetį perkopusi moteris jau galėjo pasitikrinti net 5 ar 6 kartus. Deja, tokių aktyviausiųjų yra nedaug.
Pirmąjį šių metų pusmetį dėl krūties vėžio pasitikrino daugiau nei 51 tūkst. moterų, o per 2015-uosius – per 96 tūkstančius moterų. Kasmet pagal programą pasitikrinti galėtų gerokai daugiau moterų. VLK duomenimis, mūsų šalyje 50–69 metų moterų, prisirašiusių prie poliklinikų, yra daugiau nei 451 tūkstantis.
Pasak VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės, pagal programą atliekami tyrimai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis ir nei vienai šio amžiaus moteriai, apdraustai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už juos mokėti nereikia.
„Pagrindinis šios programos tyrimo metodas – mamografija. Ji leidžia nustatyti, ar krūtyje neatsirado pakitimų, kurie leistų įžvelgti ikivėžinę grėsmę ar ligos užuomazgas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos", – teigia D. Berūkštienė. VLK ragina moteris nuo 50 iki 70 metų aktyviau naudotis galimybe kas 2 metus pasitikrinti ir užkirsti kelias klastingai ligai.
D. Berūkštienės teigimu, mamografinį tyrimą galima atlikti tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), tiek kituose – Marijampolės, Alytaus, Utenos, Tauragės, Mažeikių, Druskininkų, Šilutės, Ukmergės, Telšių rajonų centruose. Todėl pasitikrinti neišvykus iš savo miesto arba pasiekus artimiausią, kuriame esanti įstaiga turi mamografijos tyrimui atlikti reikalingą įrangą, turi galimybę visos moterys.
VLK primena, kad norint nemokamai išsitirti dėl krūties vėžio reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tik reguliariai tikrinantis bei anksti diagnozavus ligą, galima laiku taikyti reikiamą gydymą, o dažnai – išgelbėti ir gyvybę. Be to, aptikus ankstyvosios stadijos vėžį, jį galima veiksmingiau gydyti mažiau agresyviais būdais, sumažinti vėžio sukeliamų padarinių naštą.
Net ir jaunesnės ar vyresnės nei programos nustatyto amžiaus moterys, pastebėjusios pakitimus krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, pastebėjęs pakitimų, nukreips gydytojo specialisto konsultacijai.
R ūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.
Moterys vis dar nepakankamai dalyvauja prevencinėje programoje dėl krūties vėžio, pagal kurią galima nemokamai išsitirti dėl šios ligos. |
Deja, tik nedidelė dalis jų taip padarė. Tad VLK ragina moteris nuo 50 iki 70 metų aktyviau naudotis galimybe kas 2 metus pasitikrinti ir užkirsti kelias klastingai ligai.
Nuo šios programos įgyvendinimo pradžios, t. y. nuo 2005 m., savo sveikata besirūpinanti penkiasdešimtmetį perkopusi moteris jau galėjo pasitikrinti net 5 ar 6 kartus. Deja, tokių aktyviausiųjų yra nedaug.
Pirmąjį šių metų pusmetį dėl krūties vėžio pasitikrino daugiau nei 51 tūkst. moterų, o per 2015-uosius – per 96 tūkstančius moterų. Kasmet pagal programą pasitikrinti galėtų gerokai daugiau moterų. VLK duomenimis, mūsų šalyje 50–69 metų moterų, prisirašiusių prie poliklinikų, yra daugiau nei 451 tūkstantis.
Pasak VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės, pagal programą atliekami tyrimai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis ir nei vienai šio amžiaus moteriai, apdraustai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už juos mokėti nereikia.
„Pagrindinis šios programos tyrimo metodas – mamografija. Ji leidžia nustatyti, ar krūtyje neatsirado pakitimų, kurie leistų įžvelgti ikivėžinę grėsmę ar ligos užuomazgas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos", – teigia D. Berūkštienė.
VLK ragina moteris nuo 50 iki 70 metų aktyviau naudotis galimybe kas 2 metus pasitikrinti ir užkirsti kelias klastingai ligai.
D. Berūkštienės teigimu, mamografinį tyrimą galima atlikti tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), tiek kituose – Marijampolės, Alytaus, Utenos, Tauragės, Mažeikių, Druskininkų, Šilutės, Ukmergės, Telšių rajonų centruose. Todėl pasitikrinti neišvykus iš savo miesto arba pasiekus artimiausią, kuriame esanti įstaiga turi mamografijos tyrimui atlikti reikalingą įrangą, turi galimybę visos moterys.
VLK primena, kad norint nemokamai išsitirti dėl krūties vėžio reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tik reguliariai tikrinantis bei anksti diagnozavus ligą, galima laiku taikyti reikiamą gydymą, o dažnai – išgelbėti ir gyvybę. Be to, aptikus ankstyvosios stadijos vėžį, jį galima veiksmingiau gydyti mažiau agresyviais būdais, sumažinti vėžio sukeliamų padarinių naštą.
Net ir jaunesnės ar vyresnės nei programos nustatyto amžiaus moterys, pastebėjusios pakitimus krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, pastebėjęs pakitimų, nukreips gydytojo specialisto konsultacijai.
R ūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.
Publikuota: 2016-10-13 11:45:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|